Vievio kultūros centras turi naują veidą

Vievio kultūros centras turi naują veidą
Rimantas Leonavičius
 
Penktadienį, rugpjūčio 18 d.,  aplankiau Vievio kultūros centrą, kuris, deja, įsikūręs tikrai nežavinčiame – prastos būklės – pastate. Prie kavos puodelio pakalbinau naują kultūros centro darbuotoją, renginių organizatorę Agnę Muškietaitę.

 
A. Muškietaitė yra kilusi iš Kaišiadorių rajono, tačiau dabar ji gyvena Kaune, todėl kiekvienas jos rytas prasideda 6 val., kai ji susiruošia į darbą ir važiuoja į Vievio kultūros centrą, jau automobilyje planuodama savo darbotvarkę. Jai 22 metai. Jos specialybė – kūrybinės industrijos (mergina sako, kad ši specialybė pasirenkamųjų studijų sąraše puikavosi pirmoje vietoje) ir gretutinių studijų Viešosios komunikacijos programa Vytauto Didžiojo universitete, Kaune. „Elektrėnų kronikos“ skaitytojams ir visai Elektrėnų krašto bendruomenei pristatau naują žmogų. 
Agne, papasakok apie save. Kokia Tavo istorija?
Gimiau Kaišiadoryse, augau ir mokiausi Kaišiadorių rajone, baigiau Žiežmarių gimnaziją, o taip pat ir muzikos mokyklą (fortepijonas ir dainavimas jaunių chore). Esu jaunoji maltietė, savanoriauju MOPT (Maltos ordino pagalbos tarnyba), visad mėgstu dirbti komandoje, atlikti įvairius darbus grupelėse. Gimnazijoje buvau aktyvi moksleivė, lankiau „I*EARN“ klubą ir dalyvavau tarptautiniuose projektuose. Organizavau ir vedžiau įvairius renginius mokykloje. Buvau gimnazijos prezidentė, subūriau mokinių savivaldą. Prisimenu, kai eidavau mokyklos koridoriais ir klasių seniūnai bei kiti aktyvūs moksleiviai užduodavo įvairius klausimus apie organizuojamus susirinkimus ir t.t. Vėliau įstojau į Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavau kūrybines industrijas ir viešąją komunikaciją. Ten baigiau antreprenerio akademiją (antreprenerystė, pozityvus mąstymas ir žmogaus minties galia – mane žavinčios temos). Labai džiaugiuosi, kad universitetiniais metais galėjau atlikti praktikas Elektrėnų kultūros centre (buvau išvykusi su „Erasmus+“ programa) ir kūrybinėje agentūroje „Inovatyvios idėjos“ Kaune.
 
Ko tikiesi šitame darbe? Ar turi tam patirties?
Visų pirma noriu, kad vieviečiai mane pažinotų, su manimi sveikin-tųsi. Šypsočiausi ne tik aš, bet šypsotųsi ir man. Tai būtų puiki pradžia bet kokiame darbe. Juk ryšys tarp žmonių, bendradarbiavimas ar palaikymas visuomet buvo ir bus labai svarbus pamatas naujam darbuotojui.
Anksčiau mano darbai nebuvo susiję su įgyta specialybe, užtat buvo kiek sunkiau. Buvau finansų konsultante, padavėja-barmene viešbutyje ir restorane. Galima sakyti, kad anksčiau dirbau studentams įprastus darbus – juk mes visi ir juokaujame, kad restoranai, barai, viešbučiai – įstaigos „studentų duo-nai“. O šiame darbe – projektai, sąmatos, organizavimas, renginių vedimas, straipsnių rašymas, skelbimų maketavimas ir kiti visi dalykai yra tai, ką aš mokiausi, todėl labai smagu, kad teorines žinias galiu bandyti įgyvendinti praktiškai. Kaip man sekasi? Lai sprendžia Vievio bendruomenė ir darbo kolektyvas, kuris, galiu pasakyti, mane labai palaiko, man pataria ir pasidalina savo patirtimi ir įžvalgomis. Žodžiu, šiame darbe aš dar tobulėju ir abejoju, kad vėliau bus kitaip, todėl, kad čia nebūna vienodų, monotoniškų dienų. Čia kiekviena diena vis kitokia, vis įdomesnė, prasmingesnė ir dar labiau darbinga… O tai mane labai žavi, kadangi su rutina aš nedraugauju (šypsosi).
 
Kokia Tavo vizija šiame darbe?
Visą laiką galvoju, kad kiekvienas kultūros centras turėtų būti tas traukos objektas, į kurį norėtųsi kaskart sugrįžti. Labai apsidžiaugčiau, jeigu žmonės užeitų pasilabinti, pakalbėti, pasidalinti mintimis ir idėjomis bei pateiktų savo pasiūlymus. Esu tam atvira, nuoširdžiai priimčiau ir dar padėkočiau kiekvienam. Tikrai neįsižeisčiau. Atrodo, net matau, kai bendruomenės nariai nepraeina pro šalį, įsitraukia į įvairias veiklas, dalyvauja projektuose, renginiuose. Trokštu, kad Vievis be chorų festivalio, dar turėtų kitą didelį tradicinį renginį, į kurį sugužėtų ne tik vieviečiai, bet suvažiuotų ir svečiai iš kitų miestų…
 
Ar lauki naujų žmonių centre?
Nuolatos. O ypač vaikų ir jaunimo, kadangi su jais dirbti labai įdomu… Prisimenu vasaros stovyklėlę „Aktyvi vasara“ Vievyje, kuriai vadovavau. Vaikų šypsenos, jų hiper aktyvumas, pokalbiai ir sėkmės/nesėkmės mane motyvavo ruoštis kitai stovyklos dienai, kitoms veikloms… O bendromis jėgomis sukurtas šokis tik dar labiau veda į priekį…
Žinoma, laukiu ir senjorų. Kadangi Vievyje veikia Trečiojo amžiaus universitetas, tai smagu, kai į centrą užeina ir senjorai. Be to, negaliu apsakyti to jausmo, kai renginiuose pastebiu matytus veidus, pažįstamas moteris, o jeigu dar jos ir pasirodo, pašoka… išvis smagu. Didžiulis įvertinimas man, kai po suorganizuotų renginių žmonės dėkoja. Paprastas žodis – ačiū ir, atrodo, aš laimingiausia pasaulyje… 
 
Nebijai, jog gali tekti dirbti daugiau nei renginių organizatore?
Esu linkusi mokytis. Esu jauna, tad mokausi iš vyresnių žmonių, jų klausau, pasiimu iš jų ir gera, ir bloga, įvertinu situaciją, faktus, dėlioju juos ir ieškau sprendimų. Man patinka, kai man pataria ir mane moko. Lygiai taip pat stengiuosi ir aš, kai pas mane ateina vaikai, negaliu tiesiog negirdėti jų, nekreipti į juos dėmesio…. Juk jie ne šiaip sau ateina, jiems, galbūt, reikia paguodos, patarimo, padrąsinimo ar tiesiog išklausymo. Negaliu abejingai į juos žiūrėti. Jaučiu atsakomybę ir taip tikriausiai nutinka visiems, kurie dirba su vaikais.
 
Kokių tikslų sieksi bendruomenės integravimui ir gerovei?
Suburti jaunimą, galbūt, suteikti galimybę jaunimui dirbti muzikos grupėje, mokytis ir koncertuoti. Norėčiau, kad Vievio bendruomenė, tiek vaikai, tiek jaunimas, tiek suaugusieji būtų aktyvesni… Norėtų veikti, mėgautis darbais, kurti ir tiesiog, GYVENTI, o ne būti. Juk kultūra labai siejasi su kiekvieno ateitimi, išprusimu ir poilsiu, atsipalaidavimu, hobiu… Viskas įeina į vieną žodį, todėl, manau, kiekvienas galėtų ieškoti ir atrasti save įvairiose veiklose kultūros centre.
 
Kaip esi nusiteikusi naujam darbo sezonui?
Morališkai labai stipriai nusiteikinėju rudeniui. Nekantrauju, kada į kultūros centrą sugužės būrelių vadovai, vaikai… Kada prasidės repeticijos, malonus šurmulys… Labai laukiu naujų patirčių. Atiduosiu visas jėgas ir mokysiuos, juk tobulumui ribų nėra. Tik praėjo renginys, pamačiau savo darbo rezultatą ir norisi vėl organizuoti – čia ir dabar. Tai tarsi užburtas ratas…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų