Semeliškėse prisiminti Sausio 13-osios įvykiai

Nekūrenome laužų, nesivaišinome koše, troškome, kad šis renginys mus sutelktų rimčiai. Kvietėme visus į seniūnijos salę filmo, menančio tos nakties įvykius, peržiūrai bei aplankyti fotografijų parodą.
Prieš filmą mūsų jausmus žadino Gito parašytos ir paties balsu įrašytos meditacijos, skirtos Lietuvai ir laisvei:  „Koks saldus žodis laisvė, lyg aukuras kiekvieno širdyje… Neatleis mūs vaikai, anūkai, jei aukurą užmiršime kūrenti mes, belieka laukti tik stebuklo ir laukti tų, kurie į laimę ves. O aš tikiu – mes aukurą įkursim ryškia, nepaprastai ryškia, tauria šviesa, ir vėl visi kartu – širdis į širdį – ištarsim šventą žodį – Lietuva“.
Prieš filmą jautrią stygą palietė Jolantos Stumbrienės atlikta daina „Palaimink, mama“, parašyta E. Selelionio ir A. Raudonikio Sausio 13-osios aukoms atminti: „Laisve gyventi mes užgimę, laistom krauju ir viltimi, ne savo langą, o tave, gimtine, aš einu uždengti savimi… Palaimink, mama, aš išeinu į naktį, neleiski širdžiai plakti nuojauta baugia. Kad aš pajėgčiau aušrinę tau uždegti, per visą naktį tu budėk, tu pabudėk lange…“ Žiūrint filmą, ne vieno skruostais riedėjo ašaros… Skambant G. Caccini giesmei „Ave Marija“ prisiminėme žuvusiuosius ir juos pagerbėme tylos minute.
„Laisvę turime, bet ar sugebame ja džiaugtis? Juk tikrai laisvas tas žmogus, šalia kurio gera“, – po renginio bylojo Antanas Bielskis, o Semeliškių seniūnas Vytas Barzdaitis pasidalinti savais išgyvenimais, prisiminimais susirinkusiuosius pakvietė prie arbatos puodelio.