Sausio 13-ąją istorijon jau nustūmė dvi dešimtys metų, kuriuos mes gyvenome be Jų, tą naktį žuvusių, bet Nepriklausomoje savo šalyje.
Užaugo jau tą naktį gimę vaikai, amžiams išėjo jų seneliai. Tik gyvenančių ir kuriančių savo šalies ateitį atmintyje ta naktis, tos sausio dienos, išliks kaip slenkantys kino kadrai. Ir vis dar randame kažką naujo ir įdomaus, ko nesužinojome per du dešimtmečius. Šį kartą dėkojame iš Vievio kilusiam muzikui, profesoriui Tadui Šumskui, kad sutiko apie tų dienų įvykius prisiminimais pasidalinti su mūsų skaitytojais.
Jo vadovaujamam chorui pirmą kartą teko atlikti kūrinį, žuvusiojo Rolando Jankausko tėvo sukurtą budint prie mirusio sūnaus. Apie tai nedaugelis ir žino, tik Nepriklausomybės akto signataras, garbės savanoris Algirdas Patackas savo prisiminimuose buvo užrašęs:
Rolandas JANKAUSKAS, 22-jų. Aukštas, stiprus. Iš KTU buvo paimtas tarnauti laivyne. Grįžęs, už poros mėnesių žuvo po ratais šarvuočio, kurį vairavo tie, su kuriais kartu tarnavo. Kilęs iš inteligentiškos šeimos. Tėvas, chorvedys, po sūnaus žūties parašė jam skirtą muzikinį kūrinį.
Jo vadovaujamam chorui pirmą kartą teko atlikti kūrinį, žuvusiojo Rolando Jankausko tėvo sukurtą budint prie mirusio sūnaus. Apie tai nedaugelis ir žino, tik Nepriklausomybės akto signataras, garbės savanoris Algirdas Patackas savo prisiminimuose buvo užrašęs:
Rolandas JANKAUSKAS, 22-jų. Aukštas, stiprus. Iš KTU buvo paimtas tarnauti laivyne. Grįžęs, už poros mėnesių žuvo po ratais šarvuočio, kurį vairavo tie, su kuriais kartu tarnavo. Kilęs iš inteligentiškos šeimos. Tėvas, chorvedys, po sūnaus žūties parašė jam skirtą muzikinį kūrinį.