Per televiziją stebime, kokie talentai gyvena Lietuvoje, mokyklose ieškoma gabių vaikų.
Kodėl gi nepaieškojus talentų Elektrėnų globos namuose? Gražią rudens popietę Elektrėnų globos namų jaunimas, vos sugrįžęs iš mokyklos, skubėjo repetuoti tai, ką rodys per talentų vakarą. Visur aidėjo muzikos garsai, vedėjai tikrino, ar viskas parengta, komisija ruošėsi ką reikės sakyti, kai pasirodymas patiks, ar kai nepatiks. Atrodė, kad vaikučiams ši šventė labai svarbi – juk jie bus pastebėti. Salė tą vakarą buvo išpuošta kaip tikra scena, ant kurios ir turėtų pasirodyti patys geriausi, gabiausi, talentingiausi. Net mikrofonai buvo paruošti, o ant sienos kabėjo didžiulis plakatas su užrašu – ,,Elektrėnų talentai’’. Renginį organizavo soc. pedagogė Daiva Kasnauskytė. Daugeliui atrodo, kad vaikas iš globos namų yra visiškas nemokša, nieko nesugebantis. Netiesa. Vaikas neturi kentėti už savo tėvų padarytas klaidas, jis neturi būti ,,nurašytas’’. Būtent tą vakarą visi galėjo pasižiūrėti, kokie talentingi, darbštūs, linksmi bei aktyvūs vaikai gyvena jų pašonėje. Vaikai, nuskriausti likimo, bet apdovanoti Dievo talentais. Svarbiausia, kad kiekvienas jų stengėsi būti originalus ir kuo nors nustebinti. Vieni dainavo, kiti šoko, treti eilėraščius deklamavo, ketvirti švilpavo išleisdami labai keistus ir įdomius garsus. Dar neatrasti talentai tą vakarą buvo pastebėti. Pastebėti buvo visi, tik apdovanoti – ne visi. Juk kaip sakoma, jeigu Dievas duoda – turi, jei neduoda – ne. Tai talentas yra vienas iš tų dalykų, kurį arba turi, arba ne. Komisijai apsispręsti buvo labai sunku, bet apsispręsti reikėjo. Taigi, tą vakarą užbaigėme laureatų apdovanojimais. O laureatų buvo ne vienas ir ne du. Vaikučiai, kuriems tą vakarą ne taip pasisekė, buvo prizais paskatinti savo pripažinimo ieškoti kitą kartą.
Greta Kamandulytė