Šią žiemą žmonės dažnai sirgo ir sveikatos ieškoti skubėjo į polikliniką, dabar Pirminiu sveikatos priežiūros centru vadinamą. Sirgau ir aš, todėl noriu pasidalinti įspūdžiais iš apsilankymo šiame centre.
Kiek žinau, tam centrui paskirta nauja direktorė, buvusi direktoriaus pavaduotoja Edita Paberalienė. Bet nauja šluota toje įstaigoje nešluoja gerai. Šį kartą nekalbėsiu apie gydytojus, kurie užsidarę kabinetuose vis rašo. Pasidalinsiu įspūdžiais iš koridoriaus.
Ilgas koridorius, pagal kurį pristatyta daug medinių suolų, žmonių sutalpina gal daugiau nei pusšimtį vienu metu. Ant tų suolų susėdę ligoniai laukia savo eilės pas gydytoją. Ligonių visada daug, kartais ne visi sutelpa ant tų suoliukų susėsti. Tarp tų ir priešingų sienų suoliukų susidaro siauras koridoriukas, kuriuo iš vieno galo į kitą vis zuja medicinos seselės, dabar jau vadinamos slaugytojomis. Laiko turėdami ligoniai jas apžiūrinėja, apkalba. Seselės vaikšto apsirengusios, kaip kuri išmano – vienos, matyt, spec. rūbais – vienodos spalvos kelnėmis ir trumpais chalatukais, kitos – skirtingų spalvų komplektukais, o dar kitos – tik su tais trumpais chalatukais. Kai kurios seselės tuos trumpus chalatukus užsivelka ant dar trumpesnių sijonėlių, todėl labai praskaidrina ligonių nuotaikas. Ypač, kai seselės pasilenkia. Tada ligoniams, ypač vyriškosios lyties, laukimo laikas trumpesnis tampa. Reta kuri seselė turi prisisegusi darbo kortelę su vardu ir pavarde. Mano nuomone, seselės turėtų būti tarsi vizitinės gydymo įstaigos kortelės. Jos tokios ir yra. Netvarkingai apsirengęs personalas ir parodo, kad toje gydymo įstaigoje nėra tvarkos. O jei nėra tvarkos, tai yra ilgos eilės pas gydytojus. O tvarkos, manau, nėra todėl, kad nėra gero įstaigos vadovo. Bet iš kur jį gauti?
Pagarbiai,
žiemą sirgęs skaitytojas Aleksas