Kazokiškių bažnyčia sušvito naujomis spalvomis

Kazokiškių bažnyčia sušvito naujomis spalvomis

Ineta BRICAITĖ

Nuo 1996 m., mirus klebonui Jonui Kazlauskui, Kazokiškių parapija yra aptarnaujama Vievio parapijos klebono. Kai Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos bažnyčia tapo lankoma ne kasdien, o ir parapijiečių aktyvumas vis mažėjo, jai ir dėmesio buvo skiriama mažiau. Tačiau kai beveik prieš dešimtmetį Kazokiškių bažnyčioje klebonauti pradėjo kun. Alfonsas Kelmelis, ji sušvito naujomis spalvomis ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

 

IMG 2345Zakristijos mūrams – 400 metų

Pasikeitė ne tik šventorius ir bažnyčios eksterjeras, bet perrašyti buvo ir istorijos puslapiai. „Senoji koplytėlė, kuri čia stovėjo dar prieš pastatant bažnyčią, istoriniuose šaltiniuose lyginama su Loretu Italijoje, kur buvo stebuklais garsėjantis paveikslas. Kažkas sugalvojo, kad tai turėjo būti medinė koplytėlė. Jokiu būdu. Aiškiai matosi, kad koplyčia buvo mūrinė ir dar visai nemaža: tikriausiai pusė jos yra palikta kaip zakristija, tad koplytėlė galėjo būti maždaug dvigubai didesnė. Kai pagarsėjo koplyčioje esantis stebuklais garsėjantis paveikslas, dominikonai pastatė bažnyčią, o koplyčią paliko kaip zakristiją“, – pasakojo Kazokiškių parapijos klebonas A. Kelmelis.

Tai paaiškėjo atliekant remonto darbus zakristijoje. Čia yra nišos, kurių ten įprastai neturėtų būti – jos neatlieka jokios funkcijos. Ilgainiui įsigudrinta jas panaudoti – didesnėse nišose įrengtos spintos, mažesnėse – spintelės, kitos yra neuždengtos. Darant prielaidą, kad dabartinės zakristijos mūrai likę dar iš XVII a. pr. statytos koplyčios, nišos visiškai paaiškinamos – jose galėjo stovėti statulėlės ir kiti meno dirbiniai.

IMG 2392Taip pat zakristijoje yra architektūrinių fragmentų, kurių prasmė visiškai nesuprantama. „Jų funkcija galėtų būti tik vieno pastato jungimo su kitu“, – sakė klebonas.

Vienas didžiausių įrodymų, kad vietoje zakristijos anksčiau buvo mūrinė šventovė – atidengtas arkos fragmentas virš zakristijos įėjimo durų. Tvarkant sieną, plotelis, kuriame matosi arkos motyvas, paliktas neužtinkuotas – kad kiekvienas galėtų įsitikinti, kad įėjimas čia anksčiau buvo arkos formos. Tokį įėjimą į zakristiją daryti būtų labai neįprasta.

Surinkęs tiek daug įrodymų, bažnyčios klebonas nė neabejoja, kad 1609 m. (pagal kitus šaltinius – apie 1640 m.) statyta koplyčia buvo mūrinė, ir dabar tos koplyčios sienos yra zakristija.

Nori išleisti malonių knygą

Atliekant remonto darbus ir atidengus dažų sluoksnį bažnyčios viduje, už šoninių altorių paveikslų, rasti tapybos ant sienos elementai – tai reiškia, kad šoniniai altoriai anksčiau buvo iliuziniai – tiesiog tapyti ant sienos. Atkurti tapybos buvo neįmanoma, nes fragmentai buvo labai prastai išlikę. Atrasta tapyba ant sienų paaiškina, kodėl šoniniuose altoriuose nėra antstatų, o tik paveikslai, kabantys tiesiog ant sienos, neįkomponuoti į retabulus.

IMG 2412Ne tik bažnyčios, bet ir pačių Kazokiškių simbolis – „Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu“ paveikslas, garsėjantis patirtomis malonėmis. Tos malonės būdavo užrašomos specialioje knygoje, kuri ilgainiui istoriniuose šaltiniuose pradėta laikyti dingusia ir netgi abejota, ar ta knyga apskritai egzistavo. Naujasis Kazokiškių parapijos klebonas ilgai neieškojęs, tą knygą rado bažnyčios archyve. Dabar jis ieško paramos šaltinio, nes nori malonių knygą išversti ir išleisti: vienoje pusėje būtų rankraščio nuotrauka, kitoje – išverstas tekstas.

Supyko už tvarką

Vizualiai bažnyčia ir šventorius taip pat prašviesėjo: šventoriuje esančiose kapinaitėse iškirsti labiausiai trukdę medžiai (kitų kirsti neleidžia aplinkosaugininkai), išardytos praeiti ir žolę nuo apleistų kapų nupjauti trukdžiusios kapaviečių tvoros. Nors dauguma tų kapų buvo apleisti ir netvarkomi, atsirado dėl geležinių tvorų išardymo užpykusių žmonių, jie net padavė seniūniją į teismą. Paminklų per tvarkymąsi darbininkai nelietė – nebent tik palygino svyrančius.

Dabar, kai tvorelių nėra, takas tarp bažnyčios ir kapinaičių yra platesnis ir kapavietės, kad ir nebelankomos, atrodo tvarkingiau, nes jos tiesiog nušienaujamos. Šventoriaus kapinės prasidėjo nuo vietos didikų, kurių kapai yra arčiausiai varpinės. Šiose kapinėse palaidoti ir keli kunigai: Viktoras Jakubauskas, Jonas Kazlauskas, rūsyje po presbiterija – Jonas Bobkevičius. Pastarasis, pasak klebono, nėra vertas būti palaidotas po presbiterija, nes ten gali būti tik šventųjų palaikai. J. Bobkevičius buvo lenkas, nekalbėjęs lietuviškai ir įnirtingai įvairiausiais būdais lenkinęs aplinkinius. Jis palaidotas 1905 m.

Šiuo metu kapinės yra riboto laidojimo – laidoti čia galima tik tuos žmones, kurių artimųjų kapai čia jau yra. „Jei visai neleistume čia laidoti žmonių, kapinėmis vėliau jau niekas nebesirūpintų. O dabar į mažai prižiūrimą kapavietę palaidojamas jaunesnis giminaitis ir ja pradedama labiau rūpintis“, – sakė bažnyčios klebonas.

IMG 2342Pakeistas šimtametis stogas

Klevai, anksčiau augę visai šalia bažnyčios, buvo pagrindiniai senojo bažnyčios stogo „gadintojai“. Aukštų medžių lapai užkimšo lietvamzdžius, stogas ėmė drėkti, o po to – rūdyti.

Kai bažnyčia tik buvo pastatyta, jos stogas dengtas čerpėmis, kurių dar yra likę patalpoje virš bažnyčios. Vėliau stogas buvo dengiamas tai malksnomis, tai skarda, o paskutinį kartą vėl skarda padabintas 2007 m. Stogo dengimui tada paaukojo Kazokiškių seniūnijoje gyvenantis Gediminas Gruodis. Prieš tai paskutinį kartą bažnyčios stogas buvo keistas prieš šimtą metų. 2008 m. perdažytas ir šventovės fasadas, kuris buvo papilkėjęs, vietomis buvo beveik ištrupėjusios kiaurymės.

Kad bažnyčios pamatai nedrėktų, iš šventoriaus išvežti betoniniai blokai, stovėję visai šalia pastato. Po jais rinkosi vanduo. Tose vietose sukeltas žemės sluoksnis, įrengtas tiesioginis vandens nubėgimas, tad problemos nebeliko.

Pats pirmas remonto darbas, kuriuo pasirūpino į parapiją atėjęs klebonas – kontraforso apskardinimas. Jis čia atsirado po Pirmojo pasaulinio karo, kai vokiečiai nuo Padaliosės pusės apšaudė bažnyčią. Kadangi siena įtrūko, baimintasi, kad ji gali sugriūti, pastatyta tvirtinamoji dalis – kontraforsas. Tačiau jis nebuvo apskardintas ir per šią dalį į pastato sieną sunkėsi drėgmė – nedaug trūko, kad čia būtų atsiradusi skylė.

Atnaujintą bažnyčią vakarais apšviečia šviestuvai, kurie taip pat atsirado čia palyginti neseniai. Šiuo metu vyksta bažnyčios pamatų ir vartų apdailos darbai. „Pradėjus lupti atšokusį tinką nuo pamatų, pasirodė, kad jo sluoksnis labai storas. Kaskart, kai tinkas aptrupėdavo, matyt niekas nesivargindavo ir jo nenulupdavo, o lipdydavo dar vieną sluoksnį“, – pasakojo klebonas.

Dygsta parapijos namai

 MG 9462Dar šiais metais trinkelėmis išklotas takas, vedantis į bažnyčią, įrengti nauji metaliniai laipteliai ir nuovaža, per kurią į bažnyčią gali patekti ir neįgalieji. Taip pat vyksta ir būsimųjų parapijos namų remonto darbai.

Parapijos salė įrenginėjama buvusioje klebonijoje, kurią ilgą laiką nuomojo seniūnija. Pastatą reikėjo tvarkyti iš pagrindų, tad pavasarį prasidėjusių statybų pabaigos dar nematyti. Tikimasi šį sezoną bent pastatą šildyti pradėti. Visai neseniai uždengtas naujas stogas, dar šiemet planuojama sudėti naujus langus.

Po nauju stogu tilps ir parapijos salė, ir patalpos bažnyčios prižiūrėtojui. Nors parapija kazokiškėse nėra labai aktyvi, klebonas įsitikinęs, kad patalpos tuščios nestovės. „bus kaip vievyje. Galvojome parapijos namai bus vieta, kur jaunimas galės rinktis. O dabar jau nebėra, kur ir įsiterpti, nes salė labai užimta. Vienu metu buvau leidęs ten rinktis anoniminiams alkoholikams, bet teko jų atsiprašyti, nes nebetilpo artimesnės bažnyčiai organizacijos. čia, žinoma, tokios spūsties nebus, bet vistiek, ką čia veikti, atsiras. Parapijos taryba, ekonomo taryba dažniau susirinks, gal ir jaunimas susidomės“, – sakė klebonas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų