Kovo 25 d. į Vievio biblioteką gandro sugrįžtuvių proga (kitaip vadinama Blovieščiais) susirinko Vievio bendruomenės ir Vievio dienos centro vaikai bei jų svečiai iš užsienio – Ani iš Armėnijos ir Elizabeth iš Vokietijos. Mes, suaugę, privalome diegti senuosius lietuvių papročius jaunajai kartai, priminti, jog dar egzistuoja tautosakinė knyga, nes tai –mes, mūsų šaknys, juolab, kad pasaulis modernėja žaibišku greičiu, o senajai tikrajai kultūrai lyg ir per mažai kreipiame dėmesio.
Inga SŪNELAITIENĖ, Vievio bibliotekos vedėja
Tad lyg gandriukai, trijų kultūrų atstovai, sugužėjome į jaukią biblioteką. Vievio dienos centre besisvečiuojančios savanorės armėnė Ani ir vokietė Elizabeth papasakojo apie jų gimtųjų šalių populiarias šventes, papročius. Visi atidžiai klausėsi vyr. bibliotekininkės Danutės Venzlauskienės pasakojimo apie lietuvių šventes. Akcentavome gandrines, kadangi šia proga susibūrėme. Jos buvo švenčiamos nuo neatmenamų laikų, juk gandras – pavasario skelbėjas. Ypač džiaugiasi tą dieną vaikai, nes lietuviai su gandro pagalba dovanoja dovanėles, o kaip smagu jų ieškoti kur nors sode, ant šakų sukabintų.
Bibliotekininkės surengė literatūrinę parodą „Bundanti gamta“, kūrybingai aptarė pateiktą informaciją apie gandrines.
Besibaigiant popietei visi dalinomės ryto įspūdžiais: vieni gyrėsi radę gandro paliktus zuikučius, kiškučius, kiti gi nuliūdo negavę nieko, tačiau bibliotekoje medelio šakos linko nuo sukabintų staigmenų, kurių užteko visiems.
Savanorė iš Armėnijos Ani dovanojo nenusakomo grožio armėnišką dainą ir džiovintą granatą – Armėnijos simbolį, kuris turi 365 sėklas – tiek, kiek metai turi dienų.
Smagiai atsiveikinome, palinkėjome savanorėms, Vievio dienos centro auklėtojams bei vaikams visokeriopos sėkmės, o susitikti pasižadėjome rudenį, palydint gandrą į šiltus kraštus.