Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) (Žin., 2004, Nr. 160-5875) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: euras, euro, eurui, eurą, euru, eure, eurai, eurų, eurams, eurus, eurais, euruose.
2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“ Taigi, nors Lietuvos teisės aktuose prireikus vietoj ES bendrosios valiutos pavadinimo vardininko linksnio bus rašomas nelietuviškas žodis euro, visuose kituose lietuviškuose tekstuose ir toliau vartotinas įprastas linksniuojamas piniginio vieneto pavadinimaseuras.
Daiktavardis euras, reiškiantis Europos Sąjungos piniginį vienetą, kirčiuotinas pagal antrąją kirčiuotę. Trijų linksnių – vns. įnagininko, vietininko ir dgs. galininko – kirtis turi nušokti į galūnę: eurù, eurè ir eurùs. Kiti linksniai kirčiuojami kaip vardininkas: eũro, eũrui, eũrą, eũrai, eũrų, eũrams, eũrais, eũruose.
Euro santrumpa yra Eur, piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa –ct. Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €. Po santrumpų taškai nededami, po skaitmeninės raiškos daromi tarpai.
Santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur,250 EUR, 250 €.
Pinigų keitimo ar kitokių proporcijų santykiui reikšti prielinksnis prie nevartotinas (žr. Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą), todėl valiutos kursas yra 1 euras ir 3,5 lito, už vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų), o pinigus keičiame santykiu vienas euras su 3,5 lito (Iš kalbos konsultacijų telefonu // Lietuvos rytas, 2002 m. gruodžio 17 d.).
Parengė Rima Moškienė, Elektrėnų savivaldybės vyriausioji specialistė kalbos tvarkytoja