Valstybės dieną elektrėniečiai paminėjo kaip niekad pompastiškai. Renginių gausybė – žemėje, ore, vandenyje – į gatves ištraukė ne tik elektrėniškius, bet ir svečių daug priviliojo. Paplūdimyje poilsiavusi viešnia negalėjo atsistebėti: „Pas jus kaip tikrame kurorte – paplūdimys gražus, renginių daug, patogumų įvairiausių…“.
Šventė Elektrėnuose prasidėjo nuo savaitės pradžios: sukosi vaikų atrakcionai, padangę puošė oro balionai, o gatvėse buvo tveriamos tvoros Baltijos šalių supermoto čempionatui. Žinia apie Elektrėnus pasklis po kaimynines šalis, nes ir oro balionų, ir motokroso varžybose dalyvavo daug užsienio šalių atstovų, o savivaldybėje su oficialia delegacija Valstybės dieną šventė svečiai iš Lenkijos Novy Dvur miesto.
Religija
Tikroji Valstybės dienos šventė pradėta buvo sekmadienio ryte bažnyčioje. Nors Lietuvoje Bažnyčia nuo Valstybės yra atskirta, bet jos visą Lietuvos gyvavimo laikmetį yra neišskiriamos. Pasak šv. Mišias aukojusio Elektrėnų klebono Jono Sabaliausko, valstybė turi tris atramos taškus – religiją, įstatymą, kultūrą. Bažnyčiai ir valstybei Mindaugo karūnavimo diena svarbi tuo, kad po Mindaugo ir kelių šimtų jo artimųjų krikšto 1251 m., Lietuva buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, ir Europa pripažino Lietuvos valstybę. Ta proga daug pamokančių kalbų pasakyta buvo ir bažnyčioje, ir miesto aikštėje. Klebonas, kviesdamas melstis už mažą valstybės dalelę – Elektrėnų parapiją – kvietė melstis ir už savivaldybės vadovus, kad jie būtų pavyzdžiu mažutėliams, ir mestelėjo akmenuką į vadovų daržą, kad jie šventinėmis dienomis daug lėšų išleido sportui, o kultūrai liko tik nežymūs pop ansamblėliai. Klebono kalbos atgarsis atsirito į šventę „Vaikų pasaulyje“, kai visa Lietuva giedojo himną. Elektrėnuose tautišką giesmę vesti turėjusios grupės „Hiperbolė Tribute Band“ dainininkai nežinojo net himno žodžių.
Valstybė
Po pamaldų tradiciškai miesto vadovai ir svečiai padėjo gėlių prie paminklo žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų savivaldybės žemėse.
Iš bažnyčios iškilminga eisena, vedama Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų orkestro ir Vievio pradinės mokyklos vaikų šokių grupės „Boružėlės“, užtvindė Draugystės gatvę. Eisenoje plevėsavo visų seniūnijų vėliavos, žygiavo statutiniai pareigūnai (policininkai ir ugniagesiai), savivaldybės vadovai su svečiais iš Lenkijos, eiseną su fakelu lydėjo oro balionų čempionato atstovai.
Miesto aikštėje tradiciškai buvo pakelta Lietuvos vėliava, sugiedotas himnas ir pasakytos prasmingos kalbos. Meras Kęstutis Vaitukaitis prisiminė istoriją nuo Lietuvos vardo paminėjimo iki valstybingumo įteisinimo ir nepriklausomos šalies, kurioje mes gyvename čia ir dabar. Jaunimo vardu kalbėjęs Elektrėnų savivaldybės mokinių savivaldų informavimo centro pirmininkas Giedrius Petkevičius nuoširdžiai pasidalino jausmu, kurį pajunta keldamas vėliavą – supranta, ką reiškia Valstybė.
Kultūra
Aikštėje po vėliavos pakėlimo koncertavo Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų orkestras, o vakare, nutilus motociklų gausmui, šventė persikėlė į „Vaikų pasaulį“. Gal dėl gero oro, o gal kad žmonės išmoko švęsti, į koncertą jų susirinko tikrai daug. Tautinei daliai atstovavo dvi savivaldybės liaudiškos muzikos kapelos – Pastrėvio „Varnalėša“ ir Elektrėnų „Vaivorykštė“ – susijungusios į vieną. Pop muzikos daliai atstovavo elektrėniškė Skaistė ir grupė „Hiperbolė Tribute Band“. Didžiausia kultūros reikšmė pastebėta buvo gal tuo, kad šventė tęsėsi iki 23 val. o alų prekybininkams pardavinėti leista buvo tik iki 10 val.
Vos sutemus, žmonės iš „Vaikų pasaulio“ persikraustė į ežero pakrantę ir kantriai laukė lazerių ir pirotechnikos šou. Skardis nuo „Vaikų pasaulio“ iki ežero atstojo amfiteatrą, kurį užpildė žiūrovai. Skambant populiariai lietuviškai muzikai ant ekrano Lietuvos žemėlapį keitė Elektrėnų vaizdai, sveikinimų užrašai ir kiti lazerių žaismai. Po lazerių šou iš ežero į padangę kilo fejerverkai, kurių šviesos kartu su elektrinės kaminų žiburiais atsispindėjo ežero vandenyje. Žmonės šiuo renginiu buvo sužavėti, todėl grįždami namo jį aptarinėjo ir džiaugėsi.
Sportas
Kaip per pamokslą sakė klebonas, sportui šiame renginyje vietos buvo skirta daugiausia.
Ore
Elektrėnuose 22-asis Lietuvos karšto oro balionų čempionatas vyko ne šiaip, kad apie Elektrėnus gražių vaizdų apstu, bet todėl, kad Elektrėnuose gyvena du oro balionų fanai, pilotai Vytautas Kerdokas ir Justinas Čižius. Jie į pagalbą pasikvietė varžybų direktorių, pilotą Gintarą Šurkų ir savivaldybėje gavo pritarimą ir paramą. Kaip redakcijai sakė J. Čižius, varžyboms pasitaikė itin tinkamas oras, todėl įvyko visi 7 suplanuoti varžybų skrydžiai. Kiekvieno varžybų skrydžio metu pilotai vykdė keletą užduočių, kuriose svarbus tikslumas. Oro baliono vairuoti nėra įmanoma, todėl teko pasikliauti vėjo kryptimi. Skirtingame aukštyje vėjo kryptis skiriasi, todėl pilotai skridimo kryptį keičia, keisdami aukštį, kuriame skrenda balionas. Varžybų metu vykdomos dviejų tipų užduotys – virtualios ir vizualios. Vizualiose užduotyse, kur pilotams reikėjo mesti maišelį su smėliu kuo arčiau ant žemės ištiesto kryžiaus centro, pilotai sulaukė gausaus elektrėniškių palaikymo. Čempionatą laimėjo lietuvis Rokas Kostiuškevičus. Antrą vietą užėmė Zbigniev Jagodzik iš Lenkijos. Trečia vieta atiteko Vytautui Sviderskiui. Jie buvo apdovanoti Mero taure. Bet elektrėniškiams svarbiausia buvo ne rezultatai, o puikūs vaizdai nuo žemės į padangę ir iš padangės į Elektrėnus. Vaizdų užteko ir užmiesčio gyventojams. Girnakalių sodininkai ganė akis stebėdami netoli ir ne vietoje nusileidusius du balionus, o ekstremalių pojūčių mėgėjai, redakcijos darbuotojai taip pat turėjo galimybę iš padangės pasižvalgyti ir pafotografuoti Elektrėnus ir jų apylinkes.
Ką vilioja padangės?
J. Čižius sakė, kad skrydis balionu – tai taikiausias ir daugiausiai žmogui teigiamų emocijų suteikiantis sportas. Pilotai V. Kerdokas ir J. Čižius pagrindiniame darbe uždirbtus pinigus investuoja į brangų ir vis dar paslaptingą oro balionų sportą. Bet jei elektrėniškiai norėtų savo artimuosius įvairiomis progomis nustebinti, gali jiems padovanoti fantastinę dovaną – skrydį oro balionu. Informacijos apie tai galima surasti internete adresu: www.skriskorobalionu.lt
Tarp balionų Elektrėnų padangėje sukiojosi dar vienas keistas įrenginys, žmonių cepelinu pramintas. Tai buvo dirižablis – aerostatas su varikliu. Jį vairavo vienas iš keturių Lietuvos pilotų – Eugenijus Jakubauskas. Pilotas redakcijai sakė, kad dirižablis Lietuvoje yra tik vienas, o turinčių leidimą jį valdyti – 4 pilotai. Pilotas leido mums pafotografuoti dirižablio vidų tuo metu, kai atitraukė sklendes ir iš baliono pradėjo išeidinėti karštas oras. Tą fenomenalų vaizdą mes matėme pirmą kartą, o pilotas, nors jį mato dažnai, bet sakė kiekvieną kartą negalintis nesistebėti šviesų gama, susidarančia besikeičiant šalto ir šilto oro srovėms.
Dirižablio skraidymui oras Elektrėnuose nebuvo palankus. Skirtinguose aukščiuose Elektrėnuose buvo skirtingos oro srovės, neleidusios pasukti oro laivo pageidaujama kryptimi.
22-ajame Lietuvos karšto oro balionų čempionate Elektrėnuose dalyvavo 8 komandos iš Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos ir 23 Lietuvos komandos.
Vandenyje
Mažiau dėmesio sulaukė Elektrėnų buriuotojo klubo „Poseidonas“ nariai, Valstybės dieną pažymėję ant vandens vedami šūkio: „Su Lietuva širdyje, su Elektrėnų marių vėju burėse“. Prieš pradedant plaukimą klubo nariams Albinui Ališauskui, Aistei Linkutei, Aleksandrui Petrauskui, Nerijui Butkevičiui, Pranui Sasnauskui ir Žilvinui Pūriui buvo įteikti diplomai, suteikiantys teisę vadovauti vidaus vandenyse burinei jachtai iki 35 m2 buringumo ir motorlaiviui iki 4 t vandentalpos. Tai pirmieji klube paruošti diplomuoti vairininkai, išlaikę teorinius ir praktinius egzaminus Lietuvos buriuotojų sąjungos kvalifikacinėje komisijoje. Po klubo pirmininko Šarūno Linkaus pasveikinimo ir tradicinio palinkėjimo: „Gero vėjo“, bures pakėlė 9 suaugusiųjų ir 12 vaikų jachtos. Suaugusieji plaukė apie marias, o jaunieji buriuotojai kartu su Nacionalinės buriavimo akademijos auklėtiniais iš Vilniaus, vadovaujami D. Gerasimavičiaus, surengė kontrolines varžybas prieš Lietuvos jaunių pirmenybes, kurios vyks Kauno mariose. „Džiugu, kad renginyje dalyvavo šeimos – daugelyje įgulų kartu su tėveliais plaukė ir vaikai, kurie pratinasi prie aktyvaus poilsio ant vandens ir netrukus, tikimės, patys buriuos“,- sakė Š. Linkus.
Žemėje
Skirtingo vertinimo sulaukia triukšmingosios motokroso lenktynės, šeštą kartą organizuojamos Elektrėnuose Valstybės dienos proga. Šiemet elektrėniškiai tapo vieno iš Baltijos šalyse vykstančio Lietuvos „Supermoto“ čempionato 4 etapo ir Pabaltijo čempionato 1 etapo varžybų liudytojais.
Lenktynes organizavo Elektrėnų miesto savivaldybė, Lietuvos motociklų sporto federacija, Elektrėnų sporto mokykla. Trasos įrengimo darbais rūpinosi Elektrėnų „Strangers MC“ klubo baikeriai. Varžybose dalyvavo 45 sportininkai iš 6 šalių.
Šį kartą varžybose įvyko ir techninė nelaimė. Vienas iš sportininkų išlėkė už pažymėtos trasos ribų ir atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį. Motociklininkas lengvai susižeidė, o kaip bus atsiskaityta su automobilio savininku, informacijos neturime.
Varžyboms pasibaigus per tramplyną motokroso dalyje įspūdingus šuolius demonstravo automobilio „Mazda 626“ vairuotojas. Trialo sportininkai iš Latvijos demonstravo, kaip galima su motociklais pravažiuoti visur kur tik nori – pro mašinas ir kitas kliūtis, kurios mūsų akimis atrodo neįveikiamos.
Supermoto čempionai mero taurėmis ir diplomais apdovanoti buvo „Vaikų pasaulyje“ vykusiame renginyje.
„Open“ klasės važiavimo lyderiu tapo estas Alexander Lotyshev, II vietą iškovojo vilnietis Dinas Pozniakas, trečiasis liko latvis Krists Zicmanis.
„Q“ klasėje I vietą laimėjo latvis Valerijus Kuzmins, II – latvis Aleksejs Kuzmins, III – Reimo Kerd iš Estijos.