Dabar Seimo narį Bronių Bradauską, ne taip kaip anksčiau, elektrėniškiai dažniau per televiziją nei Elektrėnuose mato, nes jis yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, todėl labai užimtas. Atsakingas pareigas einantis seimūnas dažnai per įvairias informavimo priemones kalba ir ne visada sako tą, ką žmonės norėtų girdėti, už tai ir kritikuojamas dažnai būna. Bet Seimo narys balandžio 7 dieną surado laiko ir visą pusdienį skyrė elektrėniškiams, kurie iš pirmųjų lūpų sužinojo, ką, kodėl ir kaip jis galvoja ar kalba.
Julija KIRKILIENĖ
Dabar Seimo narį Bronių Bradauską, ne taip kaip anksčiau, elektrėniškiai dažniau per televiziją nei Elektrėnuose mato, nes jis yra Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, todėl labai užimtas. Atsakingas pareigas einantis seimūnas dažnai per įvairias informavimo priemones kalba ir ne visada sako tą, ką žmonės norėtų girdėti, už tai ir kritikuojamas dažnai būna. Bet Seimo narys balandžio 7 dieną surado laiko ir visą pusdienį skyrė elektrėniškiams, kurie iš pirmųjų lūpų sužinojo, ką, kodėl ir kaip jis galvoja ar kalba.
Priėmime
Socialdemokratų būstinėje, kaip įprasta, susitikime su Seimo nariu netrūko rinkėjų, prašančių padėti išspręsti jų bėdas. Daugiausiai žmonės į Seimo narį kreipėsi dėl kelių, žemės reikalų ir, žinoma, asmeniškai. Vieni negali paskolos išmokėti, kiti – negali paskolos būstui įsigyti gauti, tretiems – kitos bėdos, bet visi būna išklausyti ir visiems kažkaip Seimo narys randa būdų padėti. Seimo nario atlyginimą, sako B. Bradauskas, išdalina paramai – stokojantiems žmonėms ir visuomeninėms organizacijoms. O tą grąžintą atlyginimą pagal Konstitucijos teismo sprendimą jis atiduoda Elektrėnų Raudonojo Kryžiaus organizacijai.
Po darbo į Elektrėnų viešosios bibliotekos salę susirinko žmonės pakalbėti apie Elektrėnų ir globalines problemas. Elektrėniškiams rūpi viskas – ir elektros bei šilumos kainos, euro įvedimas, referendumas dėl žemės, karo grėsmė, kiti lokalūs bei globalūs klausimai. Seimo narys kiekvienu klausimu turi savo nuomonę, nors kartais nebūna suprastas, kartais jo pasisakymai informacinėse priemonėse būna iškraipomi.Apie pensijas
Seimo narys kritikuojamas, kad jis pasiūlė nemokėti valstybinių pensijų žydus gelbėjusiems lietuviams ir tremtyje nebuvusiems, bet tremtinių pensijas gaunantiems gyventojams. Pavyzdžiui, sakė Seimo narys, žydų bendruomenės aktyvistai jam net padėkoję, kad jis iškėlęs klausimą dėl pensijų už žydų gelbėjimą mokėjimo. Aktyvistai jam sakė, kad žydų bendruomenė yra gana turtinga, gavusi kompensacijas už prarastą turtą turėtų galimybę juos gelbėjusiems lietuviams atsidėkoti. Apie pensijas tremtiniams irgi jo pasisakymas buvo iškraipytas. Ne paslaptis, kad tremtinių pensijas gauna ne tik tikrieji tremtiniai, bet ir tie, kurie buvę sąrašuose ar tremtyje gimę jau mišriose šeimose. Sąrašuose buvo daug įvairių sluoksnių žmonių, bet pensijos mokamos tik tiems, kas jų ieškojo. Nuo tremties vaikystėje slėptis teko ir pačiam Seimo nariui, bet jam nė į galvą neatėjo už tai iš dabartinės valdžios didesnės pensijos prašyti.
Apie žemės (ne)pardavimą
Seimo nario nuomone, uždrausti žemę parduoti užsieniečiams nebūtų išmintinga ne tik todėl, kad Lietuva turi įsipareigojimų Europos Sąjungai, bet ir todėl, kad tada vėl labiausiai nukentėtų pažeidžiamiausi žmonės. Apribojus žemės pardavimą, vietiniai žemgrobiai vėl turėtų progos pigiai praturtėti – pigiai susigriebti mažažemių žemes. Išplėtus rinką, atsiradus konkurencijai dėl žemės pirkimo, pakiltų žemės kainos, o Lietuvos žmonėms tai būtų naudinga. Apie eurą
Seimo narys anksčiau manė, kad praradus litą, Lietuva praras paskutinį savo lietuviškumo simbolį, bet būdamas komiteto pirmininku ir matydamas ekonominius skaičiavimus, mato, kad ekonomiškai eurą Lietuvai įsivesti verta. Kainos, pasak Seimo nario, įsivedus eurą, vienos kažkiek ir pakils, kitos – nukris, bet būnant euro zonoje, anksčiau ar vėliau lietuviai gaus ir europietiškus atlyginimus, ir prekes pirks europietiškomis kainomis. Dabar lietuviai, gaudami mažą atlyginimą, kai kurias prekes perka brangiau nei senųjų Europos šalių gyventojai.Valstybė – tai šeima
B. Bradauskas sako, kad valstybė yra didelė šeima, ir tėvai – vadovai – pirmiausia turi rūpintis, kad savi vaikai sotūs būtų, o ne žiūrėti, su kuo kaimynai pešasi. Deja, Lietuva, skirtingai nei jos sesės Latvija ir Estija, pirmiausia rūpinasi kaimynais ir savimi, o žmonėms tai, kas lieka, numeta. Taip Seimo narys kritikavo Prezidentę, susipykusią su visais kaimynais ir prieš rinkimus besirūpinančią tik savo įvaizdžiu, konservatorius, kurie būdami valdžioje ir investuodami į strateginius objektus nepamiršo ir savų kišenių, koalicijos partnerius, kurie ne visada taupiai valstybės lėšas naudoja. B. Bradauskas ragino žmones paanalizuoti priežastis, kodėl Lietuva su kaimynais nesutaria, ir paklausti savęs: ar visi kaimynai blogi, ar mūsų šalyje kažkas ne taip vyksta, ragino išmokti žmones taupiai ir santarvėje su kaimynais patiems gyventi ir to iš savo išrinktos valdžios reikalauti.
Pagyrimai, padėkos, sveikinimai
Kaip visada į susitikimą su Seimo nariu elektrėniečiai atėjo su gėlėmis, mat dažnas turi už ką B. Bradauskui padėkoti. Vieniems jis asmeniškai padėjo, kitų renginius parėmė, tretiems – lobisto vaidmenį valdžioje atliko, kad į savivaldybę investicijos ateitų. Ne be B. Bradausko pastangų šiais metais „Versmės“ gimnazija sulaukė lėšų remontui baigti, ne be jo lobistinių sugebėjimų ligoninei nupirkta šiuolaikinė įranga, ne be jo pastangų Elektrėnuose stovi nauja biblioteka ir pan. Kaip sakė Elektrėnų ligoninės direktorė Laimutė Matkevičienė, mūsų Seimo narys yra girdintis, matantis, prieinamas, todėl tokiam žmogui norisi padėkoti, gerą žodį pasakyti, nes Seimo narys yra žmogus ir ne visada nusipelno koneveikiamas būti.
Gėlių Seimo nariui dovanoti buvo ir kita proga: neseniai Bronius Bradauskas atšventė gražų jubiliejų, o jį pasveikinti elektrėniečiai progos dar neturėjo.