Žinoma ir nežinoma biblioteka

Seimas 2016-uosius paskelbė Bibliotekų metais, įvertinęs tai, kad šalyje mažėja knygų perkamumas ir skaitymas, o bibliotekų atgaivinimas, jų fondų papildymas, susitikimų su rašytojais, kūrybos vakarų, knygų aptarimų, jaunųjų rašytojų skatinimo renginių organizavimas turi didelę reikšmę visuomenės tobulėjimui bei kultūros ugdymui. Todėl „Elektrėnų kronika“, tęsdama projektinę veiklą, finansuojamą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, šiemet supažindins skaitytojus su bibliotekos istorija ir veikla. Projektui „Žinoma ir nežinoma biblioteka“ SRTRF skyrė 2 tūkst. eurų. Redakcijos kolektyvas kartu su savivaldybės viešosios bibliotekos ir jos filialų darbuotojais sieks pakeisti nuomonę, kad bibliotekose galima tik pasiimti paskaityti knygų, supažindins skaitytojus su bibliotekos darbu ir ten teikiamomis įvairiomis paslaugomis. Vykdydami projektą „Žinoma ir nežinoma biblioteka“ rašysime apie kultūros ir meno žmones, dalyvaujančius bibliotekų renginiuose ir parodose, rašinių ciklą skirsime nematomam bibliotekininkų darbui: kraštotyrai, katalogų sudarymui, dokumentų fondų kaupimui, kraštotyros spaudinių fondui, kraštiečių rankraštiniam fondui. Rašydami apie bibliotekose vykdomą veiklą, rengdami reportažus, interviu su renginių dalyviais, skatinsime skaityti ir domėtis kultūra, motyvuosime žmones dažniau užsukti į bibliotekas.

Pirmiausia kviečiame prisiminti bibliotekų įkūrimo istoriją ne tik savivaldybėje, bet ir šalyje bei pasaulyje.

Genė Dapkevičienė: Kai darbas limpa ir prie širdies, ir prie rankų

Narių vertinimas:  / 2

IMG 4445Įvertinta šalies ir savivaldybės vadovų, gerbiama kolektyvo ir lankytojų, inicijavusi Elektrėnų miesto bibliotekos statybas ir daugiau kaip penkiasdešimt metų dirbanti mėgstamą darbą – Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorei Genei Dapkevičienei, rodos, likimas dovanų nepagailėjo. Apie darbą naujoje bibliotekoje, statybas, bibliotekininko pašaukimą „Elektrėnų kronikai“ ir papasakojo bibliotekos direktorė.

Share

Pastrėvio biblioteka

Narių vertinimas:  / 0

Iš Pastrėvio bibliotekos metraščio

1950 metais buvo įkurtas M. Melnikaitės vardo kolūkis. Tuo metu pas Bernardą Bliujų pradėjo veikti maža skaityklėlė. Čia gyvenamajame name, tame pačiame kambaryje, kur gyveno šeimininkai, prie sienos buvo pritvirtinta lentynėlė, ant kurios buvo sustatytos knygos, brošiūros, kurios buvo atvežtos iš Vievio… Kas norėdavo, tas užėjęs pasiimdavo į namus, vėliau vėl grąžindavo.

Pastrėvio biblioteka įsikūrusi kartu su mokykla seniūnija med. punktu

Share

Beižionių biblioteka

Narių vertinimas:  / 0

800px-Beižionių mokyklaBuvusios Beižionių bibliotekininkės a. a. Onos Žilionienės parengtame ir bibliotekoje saugomame kraštotyriniame darbe „Beižionių seniūnija“ įrašyta legenda apie Beižionis byloja, kad kaimo pavadinimas kilęs nuo karo su prancūzais laikotarpio, kai kariai tarpusavyje ragino vienas kitą: „bėj Žaną“, liet. „mušk Žaną“. Taip liko pavadinimas „Beižionys“.

Share

Kazokiškių biblioteka

Narių vertinimas:  / 0

Kazokiškių daugiafunkcis centras kuriame veikia ir bibliotekaSpėjama, jog Kazokiškių vardas kilo nuo asmenvardžio, o pagal kitą versiją – nuo šioje vietovėje buvusių kazokų. Kaimo istorija prasideda nuo bažnyčios pastatymo: 1609 m. dvarininkas Stanislovas Beinartas dabartinių Kazokiškių vietoje pastatė bažnytėlę ir perleido ją Paparčių bažnyčios (dabar Kaišiadorių r.) dominikonams. Taip Kazokiškės tapo Paparčių bažnyčios filija. Dabartinė Švč. Mergelės Marijos Nugalėtojos titulo bažnyčia pastatyta 1782–1790 m. pagal architekto Augusto Kosakausko projektą. 1921 m. Kazokiškėse įkurta lietuviška pradžios mokykla, 1950 m. tapusi septynmete, 1962 m. – aštuonmete, vėliau devynmete, 1998 m. – vėl aštuonmete, o 2008 m., sumažėjus mokinių, vėl tapo pradine. 1958 m. Kazokiškėse atidaryti kultūros namai.

Share

Jagėlonių biblioteka

Narių vertinimas:  / 0

Jagėlonių bibliotekaJagėlonių vardas minimas nuo XVI a., kai 1567 m. LDK karo šauktinių sąrašuose minimas karys iš Jagėlonių. 1612 m. Ivanas Baka Jagėlonių dvarą su visais pastatais užrašė savo sūnui Vasilijui. 1670 m. Aleksandras ir Kotryna Jagėlos perdavė trečdalį kaimo Leonardui Pociejui, anksčiau į tris dalis pasidalinę su Adomu ir Jonu Jagėlomis. 1742 m. minimi du kaimai – Jagėlonys Kloniniai ir Kalniniai. 1795 m. kaime buvo 16 sodybų, 132 gyventojai, 1843 m. – 17 sodybų, 176 gyventojai katalikai. 1923 m. – 45 sodybos, 275 gyventojai, 1931 m. – 54 sodybos.

Kaime 1950 m. veikė mokykla.

Share

Patyrę LRT sporto žurnalistai pasakojo apie kovą dėl kiekvieno kadro, kritiką ir emocijas

Narių vertinimas:  / 0

Susitikimas LRTEuropos futbolo čempionatas ir artėjančios olimpinės žaidynės šią vasarą apie sportą priverčia kalbėti net tuos, kurie juo visai nesidomi.

Share

Abromiškių biblioteka

Narių vertinimas:  / 0

abromiskiu dvaras 1987 mAbromiškių biblioteka aptarnauja Žebertonių, Abromiškių ir Migučionių ir kitų mažesnių kaimo skaitytojus. Biblioteka yra įsikūrusi buvusios Žebertonių mokyklos pastate, kartu su Žebertonių bendruomene.

Share

Pakalniškių biblioteka

Narių vertinimas:  / 0

SAM 2294Pakalniškių biblioteka-skaitykla įkurta 1945 metais Pakalniškių kaime namuose pas Andrių Sakalinską.

Share

Skaitymai „Vasara su knyga“ Kietaviškėse

Narių vertinimas:  / 0

Vasara su knyga KietaviškėseNebūtina skaitymu mėgautis vienam. Šią vasarą vaikai tradiciškai kviečiami jungtis prie didelio būrio vaikų ir patirti skaitymo džiaugsmą bibliotekoje, kultūros klube, gamtoje.

Share

„Įjunk“ atostogas su knyga

Narių vertinimas:  / 0

P51902782016-ųjų Bibliotekų metų vasara nuo birželio 1 d. prasideda projektu vaikams ir jaunimui „Vasara su knyga“, kuris tęsis iki rugsėjo 8 d. Projekto siunčiama žinia: „Skaitymas yra malonumas, skaitymas yra atostogos, skaitymas yra bendravimas“.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.