Laikas uždarytas muziejuose

puslapi remia spaudos fondas copy

Skaitytojai jau įprato laikraštyje „Elektrėnų kronika“ rasti informacijos pagal Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuojamus projektus apie Elektrėnų krašto istoriją, čia gyvenančius arba iš šių kraštų kilusius įžymius žmones, kultūrinį bei sakralinį paveldą ir kt. Vykdėme projektą „Elektrėnų krašto šviesuoliai: žinomi ir dar neatrasti talentai“, kur rašėme apie žymius žmones, garsinančius Elektrėnus šalyje ir pasaulyje, „Elektrėnų kraštas: tada ir dabar“, kur kalbinome dar gyvenančius Elektrėnų statytojus, įgyvendinant projektą „Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose“ žmonės laikraštyje dalijosi apie šių kraštų papročius, istorinius įvykius. Šiais metais pradedame vykdyti projektą „Laikas uždarytas muziejuose“. Projektu norime supažindinti skaitytojus su Elektrėnų muziejuose saugomomis vertybėmis. Skaitytojus pratinsime nors virtualiai apsilankyti savivaldybėje įkurtuose muziejuose. Sužinojęs informaciją apie muziejuose saugomus kultūrinius lobius, tikime, ne vienas skaitytojas susigundys juos aplankyti ir prisiliesti prie saugomų eksponatų, įvertinti laiko prasmę. Yra dalykų, į kuriuos galima pažiūrėti kitu kampu nei įprasta. Muziejai įvairiai stengiasi pritraukti kuo daugiau žmonių domėtis ne tik eksponatais, bet ir jų veikla: organizuoja Muziejų naktis, įvairius kitokius renginius, pristato parodas, bet visuomenės informavimo priemonių galimybėmis naudojasi mažai. O nemaža dalis rajoninių laikraščių skaitytojų yra kaimo gyventojai, namų šeimininkės ar šiaip kasdieniniais darbais užsiėmę žmonės, kurie muziejus dažniausiai yra pamiršę. Laikraštis kaip tik gali naujai parodyti skaitytojams muziejų vertę, ir dažnas, tikriausiai, prisiminęs posakį, kad geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti, laisvalaikiu pasuks į muziejų. Taip paskatinsime skaitytojus dar kartą pajusti ir suprasti, kokiais keliais ir per kokius laikus atėjome į XXI amžių ir, tikriausiai, skaitytojai apie tai panorės padiskutuoti laikraštyje bei internetinėje erdvėje. Norėdami paskatinti diskutuoti planuojame organizuoti rašinių konkursus ir viktorinas, todėl kviečiame skaitytojus įsijungti į projektą ir kartu dar kartą susipažinti su mūsų krašto istorija, dabar jau „uždaryta“ muziejuose.

Savivaldybėje veikia 5 muziejai: Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus Elektrėnuose, du etnografiniai muziejai Semeliškių ir Kietaviškių mokyklose ir du unikalūs – Kelių ir Geologijos – muziejai Vievyje. Ne kartą teko sutikti skaitytojų, kurie nežinojo, kad du šalyje garsūs muziejai įkurti kaip tik mūsų savivaldybėje, Vievyje, jau nekalbant apie tai, kad ten nesilankė ir savo akimis nepamatė muziejuose saugomų eksponatų. O ir tie žmonės, kurie lankėsi viename ar kitame muziejuje, gautą informaciją greitai pamiršta. Laikraščio „Elektrėnų kronika“ kolektyvas, bendradarbiaudamas su muziejų vadovais ir ten dirbančiais specialistais, pasiruošęs skaitytojus supažindinti su įvairių istorinių laikotarpių eksponatais, saugomais muziejuose, informuoti apie jų reikšmę kultūriniam paveldui, Lietuvos istorijai ir žmonių išsilavinimui.

Laikas uždarytas muziejuose

Narių vertinimas:  / 1

Literatūros ir skulptūros skyriusKiekvieną savaitę visus 2015 m. vykdydami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuotą projektą „Laikas uždarytas muziejuose" supažindinome skaitytojus su Elektrėnų savivaldybėje veikiančiais muziejais: Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejumi, Semeliškių etnografiniu ir Kietaviškių kraštotyros muziejais, Vievio kelių muziejumi ir Žemės gelmių informacijos centru.
Laikraščio „Elektrėnų kronika" kolektyvas, bendradarbiaudamas su muziejų vadovais ir ten dirbančiais specialistais, skaitytojams pasakojo apie įvairius muziejų eksponatus, kūrimosi istoriją, juose dirbančius žmones.

Share

Ką sužinojome apie mus supančią aplinką ir žemės mokslą – geologiją

Narių vertinimas:  / 1

Raminta Česnauskaitė

M. Baubiene perziuri kerno pavyzdziusPastaruosius tris mėnesius kiekvieną penktadienį „Elektrėnų kronikoje“ skaitytojai turėjo progą susipažinti tiek su Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, veikiančiu geologijos muziejumi – Žemės gelmių informacijos centru, tiek su pačiu žemės mokslu – geologija. Tad atėjo laikas apibendrinti tai, ką įdomaus ir naudingo sužinojome.

Share

Susipažinkime: Žemės gelmių informacijos centro kolektyvas

Narių vertinimas:  / 1

Raminta Česnauskaitė

DSCF8508Kiekvienos organizacijos sėkmė ir didžiausias turtas – joje dirbantys žmonės. Tik nuo jų pastangų bei kasdienio darbo priklauso, ar organizacija gyvuos. Praėjusiame „Elektrėnų kronikos“ numeryje jau turėjome galimybę susipažinti su Žemės gelmių informacijos centro vadovu, geologu Vytautu Puronu. O dabar kviečiame susipažinti ir su nedideliu, tačiau šiltu, darbščiu ir draugišku Žemės gelmių informacijos centro kolektyvu – žmonėmis, kurie kuria ir puoselėja buvusį geologijos muziejų.

Share

Geologija yra gyvenimo būdas

Narių vertinimas:  / 2

puronasApie tai, kodėl verta domėtis geologija ir koks ateityje galėtų būti Žemės gelmių informacijos centras, – įdomus Ramintos Česnauskaitės pokalbis su Žemės gelmių informacijos centro vedėju Vytautu Puronu.

Share

Ką veikia geologai?

Narių vertinimas:  / 4

Raminta Česnauskaitė

1217408463geologaiafganistaneBuvęs geologijos muziejus Vievyje dabar yra Lietuvos geologijos tarnybos dalis – Žemės gelmių informacijos centras. Čia apsilankę sužinosite ne tik apie Žemės ir gyvybės istoriją, ledynmetį, riedulius, naudingąsias iškasenas, gręžinius bei kerno tyrimus, bet ir apie geologo profesiją. Juk Žemės gelmių informacijos centrui vadovauja geologas Vytautas Puronas, o Lietuvos geologijos tarnyboje šiuo metu dirba, įvairius tyrimus bei geologinį kartografavimą atlieka apie 50 geologų. Be to, geologai, ko gero, yra dažniausi Žemės gelmių informacijos centro kernotekos lankytojai.

Share

Akmenys mituose: velnių nešti rieduliai ir užkeikti žmonės

Narių vertinimas:  / 3

Raminta Česnauskaitė

DSCF4166Senovėje žmonės įvairiems gamtos reiškiniams paaiškinti kurdavo istorijas, atitikdavusias jų pasaulio suvokimą. Ko gero ne vienas esame girdėjęs istorijas apie tai, jog, pavyzdžiui, žaibuoja todėl, kad perkūnas nori nubausti ir laido strėles į iš jo besišaipantį kipšiuką.

Share

Kaip ledynmetis puošė Lietuvos veidą

Narių vertinimas:  / 2

Raminta Česnauskaitė

lietuva pries 12-14 tukst metuPrieš tūkstančius metų viešpatavęs ledynmetis Lietuvoje paliko gilių savo pėdsakų – įvairių nuogulų bei performuotą žemės paviršių. Tiek naudingųjų iškasenų klodai, tiek akį džiuginantis kraštovaizdis – priminimas, jog kadaise mūsų šalis buvo užklota didžiulio, iš šiaurės slenkančio ledyno.

Share

Suakmenėjusi gyvybės istorija

Narių vertinimas:  / 3

Raminta Česnauskaitė

DSC01767Žemės gelmių informacijos centre lankytojams pristatoma fosilijų kolekcija – tai žvilgsnis ne tik į geologinę Žemės praeitį, bet ir į gyvybės istoriją. Žemė egzistuoja milijardus metų, o žmonės jos šeimininkais tapo dar palyginti neseniai. Milijonus metų vandenynuose klestėjo gyvybė, o Žemės paviršių trypė įvairiausių rūšių gyvūnai. Visą šią biologinę įvairovę mums net sunku būtų įsivaizduoti. Vis dėlto mūsų planetos gyvybės istorija nenugrimzdo į nebūtį – daug kur pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, išliko suakmenėję jos pėdsakai – fosilijos.

Share

Lietuvos geologijos tarnyba paminėjo 75-ąjį gimtadienį

Narių vertinimas:  / 1

Raminta Česnauskaitė

geologu kolektyvasNuo šių metų sausio 1 d., po Geologijos muziejaus reorganizavimo, šis tapo svarbia Lietuvos geologijos tarnybos dalimi – Žemės gelmių informacijos centru. Sakoma, jog gyvename informacijos amžiuje, ir laimi tas, kuris sugeba ją teisingai suprasti, moka analizuoti ir naudotis. Todėl veiksmingai tvarkoma ir tyrėjams bei visuomenei prieinama geologinė informacija gali tapti auksiniu raktu į saugų bei efektyvų žemės gelmių turtų naudojimą.

Share

Lietuvos gelmių turtai

Narių vertinimas:  / 2

Raminta Česnauskaitė

Stipinų dolomito atodanga Skalių kalnasAnkstesniuose straipsniuose apie Lietuvos Žemės gelmių informacijos centrą sužinojote, jog Lietuvos žemės gelmės – sluoksniuotos tarsi tortas, kur ant kieto kristalinio pamato vienas kitą dengia skirtingų geologinių periodų sluoksniai. Kiekvienas jų, susidaręs skirtingu laiku, yra įvairių naudingųjų iškasenų šaltinis. Su Lietuvos žemės gelmių turtais, jų išgavimu bei naudojimu nuodugniai galima susipažinti apsilankius buvusiame Geologijos muziejuje Vievyje, Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicijoje. Galbūt nustebsite sužinoję, kad Lietuvoje galima rasti ir aukso...

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.