Skaitai, mąstau, rašau

LTK Logotipas2

Mielieji skaitytojai,

Paskutinį kartą šiais metais susitinkame Kultūros tarybos remiamame projekte „Skaitau, mąstau, kalbu, rašau“. Šis projektas buvo pirmas bandymas paskatinti skaitymo iniciatyvas ir sulaukė deramo atgarsio. Į projektą įsijungė ir savo mintis laikraštyje išdėstė įvairaus amžiaus mūsų skaitytojai. Nuoširdžiai dėkojame jauniesiems žurnalistams, į projektą įnešusiems jaunatviško mąstymo, ir jų vadovėms Renatai Kisnierienei ir Albinai Sidaravičienei. Projektą savo mintimis pagyvino literatų klubo „Strėva“ narės, pasidalinusios savo išmintimi ir įžvalgomis. Nuoširdžiai dėkojame Jonui Algimantui Ramanauskui, taip gražiai pasidalinusiam savo prisiminimais apie Beižionių piliakalnį, etnologei Onai Rasutei Šakienei, darbus įvertinusiai profesionaliai. Redakcijos sudaryta komisija atidžiai skaitė rašinius ir labai buvo sunku nuspręsti, kuris geriausias. Visi rašiniai buvo tokie geri, todėl nutarėme specialiais prizais apdovanoti geriausius iš geriausiųjų: Vievio gimnazijos žurnalistų būrelio nares Ievą Kasperavičiūtę, Gintarę Banionytę ir Urtę Mariją Marcinkevičiūtę, „Versmės“ gimnazijos jaunuosius žurnalistus už bendrą straipsnį „Mąstome apie savo kraštą“ ir Eglę Butkutę. Specialius prizus taip pat paruošėme Jonui Algimantui Ramanauskui ir Irenai Petkevičienei. Prizus įteiksime specialiuose renginiuose, apie kuriuos apdovanotiesiems pranešime atskirai.

Projektas baigėsi, bet kaip rašė literatė Ona Kulbokienė, tikime, kad šis projektas buvo pirmas, bet ne paskutinis, skaitytojai dar turės progų pasigilinti į savo krašto istoriją ir ją įvertinti.

                  

Redaktorė Julija Kirkilienė

Pilkapynai

Narių vertinimas:  / 0

musteniu copyStrėvos vidurupio teritorijoje galime priskaičiuoti apie 22 esamus ir buvusius pilkapynus bei 5 pavienius pilkapius. Labai tikėtina, kad tai ne visi pilkapynai ar pilkapiai, esantys mūsų nagrinėjamoje teritorijoje, todėl ateityje šį sąrašą galbūt papildys ir naujai atrasti bei ištyrinėti laidojimo paminklai, apie kuriuos šiandien dar nieko nežinome.

Share

Kapinynai

Narių vertinimas:  / 0

bajoru copyStrėvos vidurupio teritorijoje šiuo metu yra 7 plokštiniai kapinynai. Tiek kapinynais, tiek senkapiais yra vadinamos laidojimo vietos be kapų žymių žemės paviršiuje.

Share

Radiniai (tęsinys)

Narių vertinimas:  / 0

Bakalaurinio darbo priedai-47Nagrinėjamuose piliakalniuose, prie jų esančiose papėdės gyvenvietėse, stovyklavietėse ir senovės gyvenvietėse archeologinių radinių rasta gana nemažai, todėl visus radinius turėtume suskirstyti į tam tikras kategorijas, kurios padėtų lengviau orientuotis ir nepasimesti tarp jų.

Share

Laidojimo paminklai

Narių vertinimas:  / 0

kapinynai copyGausiausią Strėvos vidurupio (kaip pastebime, ir visos Lietuvos) ištirtų archeologinių paminklų dalį sudaro laidojimo paminklai. Manytume, kad taip yra dėl to, jog atliekant įvairius žemės judinimo darbus (statybos, žmonių ūkinė veikla ir kt.) šie archeologiniai paminklai būna greičiausiai pastebimi, todėl jie ir sulaukia didžiausio archeologų dėmesio. Be to, laidojimo paminklų tyrinėjimai duoda apčiuopiamų rezultatų – radinių. Į kapus dėti žmonių vartoti darbo įrankiai, ginklai, papuošalai bei kiti buitiniai reikmenys gali atskleisti ne tik dvasinę žmonių pasaulėžiūrą, buitį, karybą, bet ir prekybos ryšius su aplinkinėmis ar tolimesnėmis teritorijomis.

Share

Radiniai

Narių vertinimas:  / 0

buities 1Žvelgiant į praeitį galime pastebėti, kad valstybės, tautos ar atskiri individai po savęs palieka tam tikrą savo gyvavimo pėdsaką.

Share

Piliakalniai (tęsinys)

Narių vertinimas:  / 0

zuvyciu copyPiliakalniuose rastų radinių nėra daug, pavyzdžiui, Balandiškių (Beižionių sen.) piliakalnyje rasta akmenų grindinio likučių, Beižionių piliakalnyje (Beižionių sen.) – aptikta lipdytos keramikos šukių, anglių. O Latvių (Kazokiškių sen.) piliakalnyje – brūkšniuotosios keramikos, o Pipiriškių (Pastrėvio sen.) piliakalnyje – grublėtosios, brūkšniuotosios bei gludintos keramikos, Djakovo tipo svorelis ir net kelerios trinamosios girnos. Žuvyčių (Semeliškių sen.) piliakalnyje – lygios ir žiestos keramikos. Kalninių–Mijaugonių (Gilučių sen.) ir Paalkių (Kazokiškių sen.) piliakalniuose jokių apčiuopiamų radinių neaptikta[1].

Share

Piliakalniai (tęsinys)

Narių vertinimas:  / 0

ZUVYCIU copyPiliakalniai stebina savo formų įvairumu. Gamtinės kliūtys teapsaugo kalną tik iš dalies – iš vienos, dviejų ir tik retesniais atvejais iš trijų pusių. Likusios kalno dalys paprastai įtvirtinamos dirbtinėmis priemonėmis, supilant pylimą, iškasant griovius, stačiai nukasant šlaitus ir pan. (šitaip pertvarkyti visi mūsų aptariamoje teritorijoje esantys piliakalniai). Tokie dirbtiniai kalno sustiprinimai labai pakeičia jo formą ir faktiškai apsprendžia piliakalnio struktūrą, kuri vis dėlto labai priklauso nuo kalno pobūdžio. Taip galima paaiškinti gana didelį piliakalnių formos įvairumą. Kad ir kaip bandytume piliakalnius sugrupuoti jų išorinės formos atžvilgiu, aiškiai ir griežtai to padaryti negalėtume [1].

Share

Piliakalniai

Narių vertinimas:  / 0

piliakalnis copyAntrą ir pagrindinę gyvenviečių grupę sudaro įtvirtintos gyvenvietės, kurios paprastai vadinamos piliakalniais. Tai patys gražiausi ir įspūdingiausi Lietuvos archeologiniai paminklai. Jie išsisklaidę ir po visą mūsų aptariamą regioną bei sudaro neatskiriamą šio krašto gamtovaizdžio dalį.

Share

Gyvenvietės. Skaitykime, mąstykime, kalbėkime, rašykime

Narių vertinimas:  / 1

IYGPagrindiniai šaltiniai, suteikiantys tiesioginių duomenų apie seniausius Strėvos vidurupio teritorijoje gyvenusius žmones – senosios gyvenvietės, kurios archeologų dažnai vadinamos įvairiais pavadinimais (stovyklomis, senosiomis gyvenvietėmis ir t.t.), priklausomai nuo jų laiko ir pobūdžio. Paprastai visos gyvenvietės skirstomos į dvi grupes: neįtvirtintos ir įtvirtintos gyvenvietės.

Share

Archeologiniai paminklai. Skaitykime, mąstykime, kalbėkime, rašykime!

Narių vertinimas:  / 0

Dabartinėje Lietuvos teritorijoje šiuo metu yra žinomi apie 3 tūkstančiai archeologijos paminklų, tai senovės objektai, kurie yra įtraukti į Valstybės nekilnojamų kultūros paminklų registrą ir yra saugomi Lietuvos Respublikos. Archeologijos paveldo objektai pasižymi gana didele įvairove: gyvenamosios vietos, laidojimo paminklai, kulto vietos, keliai – kūlgrindos, įvairios radimvietės, lobiai, senamiesčių kultūriniai sluoksniai ir kt. Archeologijos objektų vertingiausia dalis slypi po žeme ir tik nedidelę dalį galime pamatyti žemės paviršiuje. Žinoma, kraštovaizdyje, išskyrus piliakalnius ir pilkapius, šie objektai beveik arba visai nepastebimi.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.