Sakralinis paveldas

spaudos_remimo_fonas

Pasivaikščiojimas po mirusiųjų miestą

Narių vertinimas:  / 0

IMG 1632Ineta BRICAITĖ

Antrą kartą su tėvu Venjaminu susitikome Vievio stačiatikių kapinėse. Kai į jas atvažiavau, šventikas jau laukė. Šiek tiek nesmagu, kad teko priversti jį luktelėti, tačiau laiko Venjaminas veltui neleido. Pasiėmęs šluotą čia pat esančioje Visų šventųjų koplyčioje šlavė grindis. Padėjėjų jis nesamdo – padeda tie, kas gali. „Po žiemos čia prisirenka nešvarumų. Drėgna, todėl byra tinkas. Norėjau šiek tiek apsitvarkyti“, - pasisveikinęs kalbą pratęsė šventikas.

Share

Kaip stačiatikiai šv. Velykas švenčia

Narių vertinimas:  / 5

news.rambler.ruIneta BRICAITĖ

Šventė, kurios laukimu dabar gyvena viso pasaulio krikščionys – šv. Velykos. Tai yra didžiausia krikščionių šventė, nes ji simbolizuoja Kristaus prisikėlimą po nukryžiavimo ir mirties nugalėjimą. Kai kurie krikščionys labiau vertina Kristaus mirimo, o ne prisikėlimo dieną, nes būtent mirdamas jis išvadavo žmoniją nuo prigimtinės nuodėmės. Tačiau Kristaus mirimo ir prisikėlimo datas skiria vos trys dienos. Taip šią šventę supranta ir katalikai, ir stačiatikiai, tačiau mini ją šie tikintieji pakankamai skirtingai. Šįkart rašome apie šv. Velykų šventimo panašumus ir skirtumus.

Share

Stačiatikių krikštynos

Narių vertinimas:  / 2

P1020551Ineta BRICAITĖ

Krikščionybę sudaro trys pagrindinės srovės: katalikybė, stačiatikybė ir protestantizmas. Tai, kad jas visas galima priskirti krikščionybei, rodo, kad jos tam tikrais aspektais panašios, o tai, kad yra skirstomos – kad turi skirtumų. Todėl natūralu, kad vienos srovės tradicijos ir papročiai nuo kitos srovės varijuoja nedaug. Nesmarkiai skiriasi ir krikštynų, apie kurias bus pasakojama šįkart, papročiai ir tradicijos.

Share

Svečiuose pas tėvą Venjaminą

Narių vertinimas:  / 1

IMG 7944Ineta BRICAITĖ

Simboliška – su Vievio Dievo Motinos Ėmimo Dangun cerkvės šventiku Venjaminu susitikome pirmą stačiatikių Naujųjų metų dieną. Katalikams ta diena buvo jau įprasta darbo diena, o stačiatikiams – švenčių įkarštis. Stačiatikiai bažnytines šventes mini pagal senąjį Julijaus kalendorių, o katalikai – pagal Grigalijaus, todėl Naujuosius metus stačiatikiai šventė sausio 13 dieną. O kai stačiatikiai šventė Tris karalius, naktį maudėsi eketėje – sakoma, kad vanduo tada šventas. Bet Venjaminas patikina – vanduo tą dieną šventas ne tik eketėse, bet ir tekantis iš čiaupo. Nors Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinės religijos nėra, tačiau šventinis kalendorius sudarytas pagal katalikus – religinę daugumą. Pagal jų šventes ir miestai puošiasi, ir atostogos bei nedarbo dienos skelbiamos.

Share

Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvės dvasininkai

Narių vertinimas:  / 1

HP00021Daiva Červokienė

Dvasininkai  yra labai svarbūs kiekvienos bažnyčios ar cerkvės istorijoje. Tačiau jie nėra tokie pastovūs kaip patys maldos namai, todėl duomenų apie juos išlieka mažiau negu apie pačias šventoves. Tas pasakytina ir apie Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvėje Semeliškėse tarnavusius dvasininkus.    

Share

Lietuvos stačiatikiai ir Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė šiandien

Narių vertinimas:  / 2

Daiva ČERVOKIENĖ

IMG 1056Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2001 m. stačiatikiai šalyje sudarė 4 proc. visų tikinčiųjų, 2011 m.– 4,1 proc. Šalies religiniame žemėlapyje tai yra antroji pagal gausumą religinė bendruomenė, gana ryškiai lenkianti sentikių bendruomenę, kurios atstovai 2001 m. ir 2011 m. sudarė 0,8 šalies tikinčiųjų. Romos katalikai 2001 m. sudarė 79 proc. visų tikinčiųjų, 2011 m. kiek mažiau – 77,3 proc. šalies tikinčiųjų, o nepriklausančiai jokiai religinei bendruomenei asmenų šiuo laikotarpiu atitinkamai sumažėjo nuo 9,5 iki 6,1 proc.

Share

Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė Semeliškėse

Narių vertinimas:  / 1

cerkveDaiva ČERVOKIENĖ

Nors Semeliškių miestelis nėra didelis (seniūnijos duomenimis, 2013 m. jame gyveno 598 žmonės), jame veikia ir Semeliškių Šv. Lauryno bažnyčia, ir Semeliškių Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Pastaroji yra ne vienintelė cerkvė tokiu pavadinimu Lietuvoje: Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė dar yra Kaune, Rudaminoje (Vilniaus r.), Telšiuose, Vilniuje yra Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė.

Share

Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė

Narių vertinimas:  / 2

27-1 t1

Ineta BRICAITĖ

Šalia nuolatinio skubėjimo ir įtampos tvyro ramybės oazė. Šalia bene judriausio magistralinio kelio Vilnius – Kaunas, Vievyje variniu kupolu puošta išdidžiai stovi Vievio Dievo Motinos Ėmimo į dangų cerkvė. Kai renovacijos metu buvo pakeistas nuo vandens neapsaugantis stogas ir kupolas, šventvietės varpinėje nuolat dega šviesa. Pasak maldos namų šventiko Venjamino, tai – tarsi švyturys pro šalį važiuojantiems stačiatikiams. Iki 2000-ųjų švyturys nešvietė – varpinė buvo visai aptriušusi. Ir nieko keisto – šventovė pastatyta buvo dar  1843 metais.

Share

Sakralinis paveldas Elektrėnų savivaldybėje. Stačiatikybė

Narių vertinimas:  / 0

Ineta BRICAITĖ

venjaminPažintį su sakraliniu paveldu Elektrėnų savivaldybėje diktuoja maldos namai. Kaip buvo išvardyta praėjusiame „Elektrėnų kronikos“ numeryje, aplink mus išdidžiai stovi 6 bažnyčios ir tik dvi cerkvės. Atitinkamai pasiskirsto ir religinių bendruomenių gausumas. Elektrėnų savivaldybėje katalikų yra 82 procentai, o stačiatikių – 8 procentai. Palyginus su visos Lietuvos statistika (stačiatikiai sudaro 4 procentus visų gyventojų skaičiaus), šios religijos išpažinėjų mūsų kraštuose yra dar pakankamai daug. Kalbėti apie sakralinį paveldą pasirinkome būtent pradedant nuo stačiatikių: jų mažiau, jie tolimesni, ne tokie įprasti, paslaptingesni.

Share

Sakralinis paveldas Elektrėnų savivaldybėje. Pirmoji pažintis

Narių vertinimas:  / 0

 

i40 7 cMaldos namų istorija yra svarbi valstybės istorijos dalis. Per šimtmečius juose buvo kaupiami ir saugomi kryždirbystės, auksakalystės, dailės kūriniai, ugdomas tautos kultūros supratimas, ir visa tai išsaugota iki dabar. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad mažiausiai žinome apie tuos dalykus, kurie yra arčiausiai mūsų. Ar žinote, kada buvo pastatyta jūsų parapijos bažnyčia? Kas ją statė, kam turime būti dėkingi, kad ji yra? Kokie meno kūriniai yra pripažinti kultūros paveldo objektais?


Elektrėnų savivaldybėje veikia šešios bažnyčios ir dvi cerkvės. Vienų iš jų istorija prasidėjo prieš daugiau nei pusę tūkstančio metų, kitų – vos prieš keliasdešimt. Tačiau visos jos unikalios ir įdomios. Todėl pasiruoškite pažinčiai su savivaldybės sakraliniu paveldu, kuri truks visus šiuos metus.


„Elektrėnų kronika“ užsibrėžė tikslą skaitytojus išsamiai supažindinti su Elektrėnų savivaldybės sakraliniu paveldu. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas šiam tikslui skyrė 18 tūkstančių litų. Už juos visus metus rengsime publikacijas apie šventoves, jų istoriją, architektūrą, meno dirbinius, tikinčiųjų papročius, tradicijas ir t.t.


Šįkart kviečiame susipažinti su objektais, apie kuriuos suksis visus metus šeštame puslapyje publikuojami straipsniai. Pirmąjį metų ketvirtį domėsimės stačiatikybe ir jos istorija savivaldybėje. Likusį laiką skirsime katalikų tradicijoms ir maldos namams.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.