Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

puslapi remia spaudos fondas copy

Emilijos kelias Lietuvos šimtmečio vingiuose

Narių vertinimas:  / 2

EL1Julija Kirkilienė

Prieš devyniasdešimt metų, kai į pasaulį atėjo Emilija Lingevičienė, Didysis šeštadienis irgi buvo balandžio 15 diena. Ta diena pažymėtas Emilijos gimimas atspindi viso šimtmečio Lietuvos istoriją, žmonių likimus ir nuveiktus darbus.

Share

Laidotuvių papročiai

Narių vertinimas:  / 0

230 laidotuves Kareivoniu kaimeArtimųjų, mylimų žmonių netektys neišvengiamos ir palydimos ne tik skausmo, bet ir begalės rūpesčių. Per ištisus šimtmečius susiformavusias tradicijas šiandien labiausiai koreguoja žmogaus įnoriai ir liūdesio aptemdyti sprendimai, kai patirties turėtume semtis iš savo protėvių. Senojoje tradicijoje XIX-XX a. pradžios laikais labai svarbu buvo paisyti mirusiojo valios. Žmogus prieš mirdamas ar ruošdamasis mirti, sako, netgi žinojęs savo mirties dieną ir valandą, visiškai jai pasiruošęs, paskutinę valią išsakydavo artimiesiems. Visais kritiniais gyvenimo momentais – per gimtuves, vestuves, laidotuves – žmonės yra palaikomi bendruomenės. Žmogus nelaimėje ar džiaugsme nepaliekamas vienas. Tam ir sukurti papročiai, visa apeigų grandinė – palengvinti išeinančiajam ir pasiliekantiesiems praradimo naštą.

Share

Didžiosios žiemos šventės ir jų laukimas

Narių vertinimas:  / 0

20 anykstos kaimeLietuviai, kaip ir kitos tautos, jau nuo seno paminėdavo daugelį jiems reikšmingų dienų. Susidarė ištisi švenčių ciklai, turintys aiškų pobūdį, paskirtį, susiję su vienokiomis ar kitokiomis materialinio ir dvasinio gyvenimo reikmėmis. Nors, įvedus krikščionybę, dauguma šių švenčių buvo susietos su krikščioniškomis datomis, tačiau jos išlaikė savo senąjį ikikrikščioniškąjį pobūdį ir yra vertingas šaltinis senajai baltų pasaulėžiūrai nušviesti.

Share

Pavasario ciklas

Narių vertinimas:  / 0

stefanijaPavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Senovinės žiemos išvarymo bei atsisveikinimo su ja apeigos sutapatinamos su Užgavėnėmis. Žiemos palydų šventėje pagrindinis dėmesys pagoniškoje Lietuvoje buvo nukreiptas į apeigas, tariamai turinčias išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, taip pat magija suteikti jai derlingumo galią, kad pajėgtų megzti vaisius, duodančius žmonėms kasdieninę duoną. XIX a. pirmoje pusėje kiekvienas valstietis per Velykas savo namuose kėlė vaišes, į kurias kvietė kaimynus.
Gandro garbinimas buvo labai svarbu, nes jis buvo laikomas šventu paukščiu nešančiu žmonėms laimę.

Share

Kur grūdus susimalti galima buvo

Narių vertinimas:  / 0

210 Kietaviskiu mokytojos prie maluno ant SpenglosDažnas kaimas turėjo malūnus. Mūsų krašte buvo paplitę vandeniu sukami malūnai. Malūnai įvairiais laikotarpiais  stovėjo Zaviesuose, Baltamišky, Senosiose ir Naujosiose Kietaviškėse,  Karagėliškėse, Žuvyčiuose.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.