Lietuvos savivaldybių indeksas:   Elektrėnai – 33–35 vietose

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 09 lapkričio 2017 Atnaujinta: Ketvirtadienis, 09 lapkričio 2017

indeksas

Elektrėnų savivaldybė šiemet užima 33-35 vietas (kartu su Biržų ir Jonavos rajonų savivaldybėmis) 54 mažųjų savivaldybių indekse. Pernai savivaldybė buvo 28–30 vietose.

Savivaldybių indeksą Lietuvos lais­vosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.   

Elektrėnų savivaldybė pasižymi gerais investicijų rodikliais, pavyzdžiui, vienam gyventojui 2015 m. teko 2613 eurų materialinių investicijų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 1506 eurai) ir 3660 eurų tiesioginių užsienio investicijų (vidurkis – 1127 eurai). Tačiau kiti rodikliai, tokie kaip veikiančių ūkio subjektų skaičius, verslo liudijimus įsigijusių gyventojų skaičius, išduotų statybos leidimų skaičius buvo šiek tiek prastesni nei vidutiniai.

„Viena priemonių aktyvinti ekonomikai – palankesnė mokesčių ap­linka. Elektrėnuose taikyti paly­ginus aukšti savivaldybės nustaty­ti mokesčiai. Pavyzdžiui, 2016 m. pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas buvo aukščiausias – 1 proc. (vidurkis – 0,7 proc.), mokesčiai už verslo liudijimus vieni aukščiausių (247 eurai lyginant su 117 eurų vidurkiu)”, –  pastebi Lietuvos savi­valdybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Elektrėnų savivaldybėje buvo mažiausias nedarbas šalyje, jis sudarė 4,8 proc. (vidurkis mažosiose savivaldybėse buvo 9,7 proc.). Ilgalaikių bedarbių, būsto šildymo kompensacijos gavėjų ar socialinės pašalpos gavėjų Elektrėnuose – taip pat nedaug.

Gyventojų mažėja, tačiau ši prob­lema dar čia nėra tokia aštri kaip daugelyje savivaldybių. Pernai išvyko 0,4 proc. gyventojų, kai vidutiniškai regio­nai traukėsi 1,35 proc. 

Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis

6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sos­tinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė  – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.

Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.

Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerovei rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.

Savivaldybėse mažėjo įsiskoli­nimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.

Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečda­lio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.

„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – tei­gia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.

„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkš­čiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.   

 

Asta Narmontė, 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė

Share

Komentarai   

 
0 #1 Romas S. 2017-11-12 11:05
Čia ir be statistikos aišku,kad Elektrėnai merdi...
Cituoti
 

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.