Mirusiųjų atminimo diena: naujos mados ir apleistos kapavietės

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Antradienis, 31 spalio 2017 Atnaujinta: Antradienis, 31 spalio 2017

kapaiJulija KIRKILIENĖ

 

Lapkričio pradžia... Įprasta, kad visa Lietuva skuba lankyti artimųjų kapų, o už tvarką kapuose atsakingos įmonės ruošiasi atlaikyti žmonių antplūdį. Darbymetis ir Lietuvos bažnyčiose: tradicija tapo lapkričio mėnesio pamaldose paminėti mirusiųjų pavardes, jei­gu to prašo ir bažnyčiai auką palieka mirusiųjų artimieji. 

 

Blogiau už netvarkomus kapus - blogas gyvųjų elgesys

Elektrėnų seniūnas Antanas Šalkauskas sako, kad prieš mirusiųjų pagerbimo savaitę seniūnijai darbo padaugėja, nes daugėja neprižiūrimų kapų, kuriuos kapų prižiūrėtojai stengiasi sutvarkyti. Neprižiūrimų kapų, pasak seniūno, padaugėjo dėl emigracijos ir todėl, kad į Elektrėnus nemažai buvo atvykusių žmonių iš kitų šalių, kurių ne vienas, palaidojęs savo artimuosius, sugrįžo į tėvynę. Įprasta tapo, kad apleistus kapus tvarko ne tik seniūnijoje dirbantys darbuotojai, bet ir savanoriai. Tik kapų tvarkymo veikla kol kas dar niekas neužsiima, nors reikėtų... Emigrantų artimųjų kapus dažniausiai tvarko pažįstami, kaimynai, bet didesnė bėda nei kapaviečių tvarkymas yra žmonių elgesys kapinėse. Seniūnas sako, kad jaunimas kapams skirtos žemės maišiuko rankomis nenori nešti – nudaužo vartų spynas ir automobiliu važiuo­ja prie reikiamo kapo. Kapaviečių prižiūrėtojai nudaužo ne tik vartų spynas, bet ir vandentiekio kranus. Būna, kad seniūnijos darbuo­tojai rytais randa iš krano bėgantį vandenį, kuris užlieja žemiau esančias kapavietes. Dar viena bėda ta, kad kapų tvarkytojai ne tik nerūšiuoja atliekų, bet į konteinerius sumeta senus antkapius ir juos užmeta žalio­siomis atliekomis. Seniūnijos darbuotojai, keldami sunkų konteinerį, jau ne vieną kraną sulaužė. 

 

Reikia žinoti

Žmonės turėtų žinoti, kad senuo­sius paminklus priima stambia­gabaričių atliekų aikštelės nemoka­mai, bet žmonės nepratę vargintis – gerai, kad ne į konteinerį, o šalia konteinerio padeda. O seniūnijos darbuotojai kartais tais paminklais uždengia apleistas kapavietes, kartais susmulkina ir smulkintą betoną užpila ant takų, ant šlaitų, o kartais patys veža į aikštelę ir už pridavimą sumoka. Tokia tvarka – jei atveži tik savo, priima nemokamai, o jei svetimus – mokėk. Be senų antkapių seniūnijos darbuotojams nuo prie kapinių stovinčių konteinerių tenka rinkti ir baldus. Seniūnas šmaikštauja, kad baldus naudoja Geibonių ir Girnakalių kapinių, kurios yra šalia kolektyvinių sodų, mirusieji.  

Panašias problemas dėl kapinių tvarkymo turi ir kitos seniūnijos, tik kaimuose gal mažiau vandalizmo atvejų būna.

Naujos laidojimo mados

Elektrėnuose dirba dvi įmonės, teikiančios šarvojimo paslaugas: Dariaus Kmelnicko individuali įmonė ir UAB „Juozginta“ įkurti laidojimo namai Sabališkių gatvėje. Verslininkai redakcijai papasakojo  apie naujas madas ir papročius. D. Kmelnickas sako, kad kremavimo paslaugų šiais metais prašė daugiau žmonių nei pernai. „Iš 20 mirusiųjų – apie tris vežu kremuoti“,- sako verslininkas. Mirusiųjų artimieji dažniausiai mažojoje salėje prie ligoninės keletai valandų pašarvoja mirusįjį ir išlei­džia kremuoti. Pora atvejų buvo, kad artimieji velionį šarvojo Kėdainiuose, krematoriumo salėje. Darius taip pat sako, kad elektrėniškiai vis dažniau  atsisako prabangių laidotuvių: karstus perka vidutinės kainos, šarvoja vienai nakčiai, dažnai jau ir gedulingų pietų nebeužsako. Taip pat retai beužsakomi giedotojai be muzikinio instrumento. Populiariausi – vargonėliai.

 

Emigrantų palaikų parvežimas

UAB „Juozginta“ direktorius Juo­zas Banėnas  sako, kad jų paslaugomis Elektrėnuose dažniausiai naudojasi stačiatikiai.  Jie turi šarvojimo namus ir Trakuose, todėl gali palyginti žmonių laidojimo papročius. Pavyzdžiui, Trakuose ir rajone, skirtingai nei Elektrėnuose, žmonės prie kremavimo dar nepratę. „Juozginta“ turi lei­dimus mirusiųjų parvežimui iš užsienio ir į užsienį  išvežimui kremuoti. Per beveik 10 veiklos metų įmonė jau turi patirties, kaip sutvarkyti dokumentus, kad už parvežtus palaikus sumokėtų ne artimieji, o valstybė. Yra toks įstatymas. Todėl atsitikus nelaimei, emigrantų artimiesiems už velionio parvežimą pinigų ieškoti nereikia. Įmonė taip pat teikia perlaidojimo paslaugas, bet per metus perlaidoti teko tik vieną kartą.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.