Susipažino su Elektrėnų krašto kultūros paveldu

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 20 spalio 2017

ričardasElektrėnų kraštietis ir Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros geografijos mokslų daktaras docentas Ričardas Skorupskas Elektrėnų bibliotekoje skaitė pranešimą „Pagrindiniai Elektrėnų apylinkių kraštovaizdžio kaitos bruožai“. Mokslininkas tyrinėjo savo krašto apylinkes, rezultatus sudėjo į mokslinį darbą ir su savo darbu supažindino elektrėniškius.

Po trečiojo ledynmečio dabartinę Elektrėnų teritoriją buvo užtvindę ledyno tirpsmo vandenys. Laikui bėgant, vanduo seko, palikdamas molio ir smėlio sąnašas aukštumėlėse ir keletą ežerų daubose. Taigi po trijų šimtų metų liko Anykštos, Puikino, Jagudžio ir keletas mažesnių ežerėlių. Poledynmečio nuogulų tekstūrų ir augalijos bendrijų pasiskirstymo ypatumai lėmė šiandieninį gamtos geografinį  būvį, jo pažinimas lėmė krašto tvarkymą.

Žmonės apie minėtus ežerus kūrėsi dar akmens amžiuje. Tai liudija šiose apylinkėse tyrinėti Alynkos, Perkūnakiemio, Gojaus pilkapiai. Archeologiniai kasinėjimai leidžia manyti, kad mūsų eros pradžioje čia gyveno viena iš jotvingių genčių.

Ankstyvaisiais Lietuvos valstybės gyvavimo amžiais senieji Elektrėnų apylinkių gyventojai atsidūrė vieno svarbiausių administracinių ir politinių centrų – Trakų – įtakoje.

Elektrėnų kraštas įsiterpęs tarp dviejų Lietuvos fizinių geografinių sričių: šiaurės rytinė įeina į Pabaltijo žemumą, centrinė ir pietinė – į paskutiniojo apledėjimo moreninių aukštumų rajoną. Savivaldybės teritorijoje plyti Nemuno vidurupiui ir Neries žemupiui būdingos plynaukštės, o pietryčiuo­se – pietų Lietuvos aukštumos.

Elektrėnų kraštas pasižymi daugeliu puikių kraštovaizdžio vertybių – miškais, kalvomis, daugybe vandens telkinių: ežerų, upių, tvenkinių. Palyginti nelabai didelėje teritorijoje yra 106 ežerai bei kiti vandens telkiniai, kurių kiekvieno plotas didesnis negu 0,4 ha. Miškai užima 29,2 proc. savivaldybės teritorijos.

Dabartinėje Elektrėnų miesto ir apylinkių teritorijoje žmonių gyventa labai seniai, nors pats miestas – vienas jauniausių Lietuvoje. 

Elektrinės statybos atnešė didelių pokyčių. Vandens saugykla, dabar vadinama Elektrėnų mariomis, sukurta patvenkiant Strėvos upę. 1961 metais užtvankoje ėmė kilti vanduo, suliedamas net aštuonis ežerus ir ežerėlius: Anykštą, Puikiną, Jagudį, Jagudėlį, Dumbliuką, Nendrynėlį, Syšvantą ir Šyšvantaitį. Po vandeniu atsidūrė senosios salos, net garsioji Gandrų kolonija, didžiausia baltųjų keliauninkų tėvonija Europoje. Išryškėjo naujos salos: Didžioji, Baubių, Garnių, Kirų, Miškinė, Žalioji, Kalvotoji… Po vandeniu atsidūrė Kakliniškių, Perkūnakiemio, Šarkinės, Anykštų, Raistinės, Lekavičių, Mažiklės, Pet­ra­vičių, Alinkos, Rungos kaimai, iš kurių perkelta daugiau kaip 140 so­dybų. Šių kaimų pavadinimai iškalti vienoje iš skulptūrų Elektrėnų skulptūrų parke. 1961 m. pavasarį pra­dėta statyti nuolatinė gyvenvietė, miestą projektavo B. Kasparavičienė ir K. Bučas.

Nors Elektrėnų savivaldybės teritorijoje nėra daug valstybės saugomų teritorijų, tačiau saugotinų gamtinių kompleksų gana nemažai.

Elektrėnų savivaldybei priklauso dalis Trakų istorinio nacionalinio parko (įsteigto 1991 m.). Didžiausias jo plotas yra Trakų rajono savivaldybėje, tačiau vakarinė dalis, juosianti Daugirdiškių mišką ir jo vaizdingas apylinkes, patenka ir į Elektrėnų savivaldybės teritoriją. Taip pat savivaldybei priklauso dalis Neries regioninio parko. Parkas yra išsidėstęs savivaldybės šiaurės rytinėje dalyje ir driekiasi abipus Neries krantų, per Elektrėnų ir Vilniaus savivaldybių teritorijas. Neries regio­niniame parke saugomi gamtiniai ir kultūriniai draustiniai. 

Draustinių savivaldybės teritorijoje nėra daug, tačiau jie pakankamai vertingi ir įdomūs. Vienas iš jų – Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis, kurio rytinė dalis patenka į Elektrėnų savivaldybės teritoriją, o centrinė ir vakarinė – į Kaišiadorių. Unikalaus reljefo kraštovaizdis yra Pipiriškių geomorfologiniame draustinyje. 519 ha plotas yra puiki vieta savivaldybės gražiausių apylinkių apžvalgai ir pažinčiai su moreninių pakraštinių darinių kompleksu, kuris būdingas tiktai Dzūkų aukštumai.

Saugomoms teritorijoms priskirti ir Ilgio ornitologinis draustinis, Pūstakiemio botaninis savivaldybės draus­tinis, Nestrėvančio ežero, Bra­žuo­lės upės gamtinis kompleksas, Ausiu­tiškių konglomeratas. Gyvūnijos apsaugai labai svarbūs Salcieko, Švenčiaus ir Briauno, Aujėdo ir Gilūšio ežerynų gamtinės teritorijos kompleksai.

Kultūros paveldo departamento duomenimis, Elektrėnų savivaldybėje yra 145 į kultūros vertybių registrą įrašytų pavienių ir kompleksą sudarančių 122 nekilnojamosios ir 23 kilnojamosios vertybės.

Elektrėnų savivaldybėje yra 7 kapinynai, 7 į kultūros paveldo registrą įtraukti piliakalniai (dar 2 atrasti pastaraisiais metais), 26 pilkapiai ir pilkapynai, 13 senovės gyvenviečių. Taip pat savivaldybės teritorijoje yra 6 dvarai ir dvarvietės.

Kraštovaizdis – gydomosios ga­lios šaltinis,  Tėviškės gamta – žaliojo rūbo pagrindas. Geoekologiškai optimalus kraštovaizdis – darnaus kraštovaizdžio vystymosi pagrindas.

R. Skorupsko darbuose didelis dėmesys skiriamas optimalaus kraštovaizdžio sampratos išaiškinimui bei jos nepastovumą sąlygojančių veiksnių išryškinimui, kurie yra kaip sudėtinės, naujai suformuotos ir pagrįstos optimalaus kraštovaizdžio sistemos dalys, išskiriami ir detalizuojami optimalios kraštovaizdžio struktūros sampratos raidos etapai bei kraštovaizdžio optimizavimo būdai, kryptys per vis kitas sistemos žmogus-gamta dalis.

Žmogus visada mylėjo savo aplinką, žemę, kiek margas genys, tiek pats pasaulis. Žmogaus veiklos ir skirtingos klimato kaitos išdavoje vyksta didžiuliai pokyčiai pasaulyje ir tuo pačiu Lietuvoje. 

Ryšio tarp gamtos ir žmogaus kompleksinės žinios kuria šiandieninę kraštotvarkos sistemą, Lietuvos saugomų teritorijų sistemą, lokalizuo­jant gamtinį karkasą ir vystant visą teritorinę aplinkosaugą.

Ar žinote, kad  anglies dvideginio koncentracija Žemės atmosferoje 2013 metais buvo didžiausia per paskutinius 800 metų. Apie 2 milijardai žmonių gyvena mažesniu kaip 60 km atstumu nuo vandenyno pakrančių, o pasaulinio vandenyno lygis iki 2100 m. pakils 17-81 cm, kad be kitų iššūkių mūsų kartai ypač svarbu gerai suprasti sąsajas tarp savo veiksmų, gyvensenos ir globalių pokyčių bei ekologinio požiūrio į žemės naudojimą, žmogaus ir gamtos santykių harmoniją. 

Po Dr. Ričardo Skorupsko pranešimo bibliotekos darbuotojos pristatė interaktyvųjį Elektrėnų krašto žemėlapį.

Projektas skirtas interaktyvaus pažintinio Elektrėnų krašto kultūros paveldo žemėlapio bei edukacinės programos sukūrimui. Žemėlapis bei edukacinė programa bus naudojami Elektrėnų krašto kultūros paveldo objektų pažinimui bei viešinimui, užtikrinant kultūros paveldo objektų žinomumą ir sklaidą.

Žemėlapyje pateikta informacija apie Elektrėnų savivaldybės kultūros paveldo objektus bei lankytinas vietas. Juo naudojantis galima susipažinti su archeologiniu, architektūriniu, istoriniu, memorialiniu, mitologiniu, sakraliniu, urbanistiniu paveldu, želdynais. Tikimės, kad edukacinė programa bus puiki priemonė pedagogams, mokslei­viams ar studentams, norintiems pasitikrinti šios srities žinias.

Rengiant žemėlapį bei edukacinę programą naudotasi įvairiais informaciniais šaltiniais: knygomis, tęstiniais ir periodiniais leidiniais, kultūros vertybių registru, internetinėmis svetainėmis. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šio projekto įgyvendinimo, leido nau­dotis asmeninėmis fotografijomis, suteikė projektui kitos naudingos informacijos. Ypač dėkojame Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistui Kazimierui Stasiulioniui.

Tikimės, kad šis žemėlapis bei edukacinė programa bus puikus žinių šaltinis ne tik visai Elektrėnų bendruomenei, besidominčiai kultūros paveldu ir jo išsaugojimu, bet ir svečiams.

 

Etnologė Ona Rasutė Šakienė

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.