Pakalniškių bendruomenė „Jorė“: kuriantys savo kraštą, garsinantys Lietuvą ir geri žmonės

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 06 spalio 2017

pakalniskes

Julija KIRKILIENĖ

 

Šį rudenį Pakalniškių bend­ruo­menė „Jorė“ švenčia 10 metų ju­biliejų. Organizacija jubiliejų pa­žy­mėjo rugsėjo paskutinį šeš­tadienį kartu su Rudens švente. Bendruomenės pirmininkas Romaldas Skorupskas šventės atidaryme kalbėjo, kad žmogus jaučiasi visavertis tik būdamas kartu su kitais. Svarbūs pasijuto šventės dalyviai ir todėl, kad niekas nebuvo pamirštas: kiekvienam padėkota, kiekvienas apdovanotas. 

 

Progos

Pakalniškių bendruomenė su­kurta buvo 2007 metais, savival­dybėje pradėjus veikti Vietos veik­los grupei, kuri administruoja Europos Sąjungos skirtas lėšas kaimo bendruomenėms. Bendruomenę įkurti ir įregistruoti Registrų centre reikia žinių ir laiko. Bendruomenės pirmininko naštą tuo metu nešti sutiko iš Vilniaus į žmonos Marytės tėvų – pirmojo Pakalniškių seniūno Jono Narkevičiaus ir jo žmonos Katrės – namus gyventi atsikėlęs Kęstutis Kražauskas. Jų namuose ir rinkosi pirmasis bendruomenės aktyvas: Česlovas Čižius, Pranas Kurmilavičius, Danutė ir Stasys Viešūnai, Vilgina Jankauskienė, Algis Petruškevičius ir kt.  Susikūrė, įregistravo, rašė projektus, gavo lėšų krepšinio aikštelei, treniruokliams įrengti, pasistatė sceną, gavo patalpas Socialinės reabilitacijos centre, o svarbiausia, kaimo gyventojai vis dažniau turėjo progos susitikti, pabendrauti. Ir į dešimtmečio šventę atėję bei gausiai rudens gėrybių atsinešę kaimynai labinosi, bučiavosi, tarsi artimiausi giminės. Tiesa, į šventę žmonių tiek nesusirinko, kiek kaime gyvena, bet gal kituose susibūrimuose dalyvaus gausiau. 

 

Šventė

Dešimtmečio šventei pakalniškiečiai pasiruošė tikrai šauniai. Bendruomenės pirmininkas R. Skorupskas panaudojo visus savo diplomatinius sugebėjimus ir į šventę pakvietė tautodailininkę Oną Patronaitienę, kuri mokė iš linų tautines juostas austi, žvakių liejimo specialistę, kraštietę Ingą Čižienę, kurios padedamas kiekvienas dalyvis galėjo sau dekoratyvinę žvakę išsilieti, tautodailininkė Virginija Kvetkovskienė iš siūlų paukščiukus vijo, vaikai dūko išnuomotajame batute. Šventėje koncertavo liaudiškos muzikos ansamblis „Pylimėlis“, Vievio kultūros centro šokių kolektyvas „Verpstė“, kuris gražiai į moterišką kolektyvą įsuko ir pirmininką R. Skorupską, o vyrų ansamblis „Žiežmara“ ne tik nuo scenos Pakalniškes užliejo skardžiomis dainomis, bet ir prie stalo šventės dalyvius subūrė į balsingą  „Jorės“ chorą.

 

Niekas nepamirštas

Šventės sūkuryje niekas nebuvo pamirštas. Pirmiausia, tylos minute buvo pagerbti tie, kurių jau nebėra tarp gyvųjų. Apdovanoti buvo jauniausias ir vyriausias gyventojas, „Pylimėlio“ atlikėja Evita Vaitkevičiūtė akordeonu atliko muzikinį kūrinį Pakalniškėse gyvenančiam proseneliui Edvardui Pratusevičiui. Pirmininkas nieko nepamiršo, o padėkos raštus įteikė tiems, kas šventėje dalyvavo. Pakalniškės išaugino verslininkus brolius Vytautą, Joną ir Bronių Vankevičius, kurie vadovauja didelėms įmonėms, Virginija ir Gintas Zinkevičiai užaugino dukrą gydytoją, tik pirmininkas pasikuklino paminėti savo sūnų, gamtos mokslų daktarą Ričardą, drabužių dizainerę dukrą Loretą. Bendruomenės padėkos raštais apdovanota buvo ilgametė kaimo mokytoja Rasa Sadauskienė, sėkmingas ūkininkas Zigmas Bagaliūnas, iki šventės spėjęs visus laukus nukulti ir su dukra, pirmininko pavaduotoja Asta Eimontienė sceną papuošti.  Pirmininkas siūlė galvas nulenkti prieš Algirdą Sakalinską, Juozą Šestavicką, Joną Tomkevičių, Boliaus, ir prieš savaitę iš Gyvenimo išėjusį Joną Tomkevičių, Adomo, kurie savo lėšomis pastatė koplyčią ir vartus į kapines, tvarko ir prižiūri amžiną poilsio vietą. Padėkos raštais apdovanoti buvo aktyviausi bendruomenės nariai: Česlovas Čižius, Stasys ir Danutė Viešūnai, Vilgina ir Bronius Jankauskai, Česlovas ir Aldona Eglinskai, Lionginas ir Genė Nenartavičiai, Juozas ir Violeta Piaciukoniai, Vidas ir Birutė Nauckūnai, Pranas Pranckevičius, Zigmas ir Ramutė Bagaliūnai, Ona Klimantavičienė ir kt.  „Pakalniškėse gyvena savo kraštą kuriantys, Lietuvą garsinantys ir šiaip geri žmonės“,- kalbėjo pirmininkas.  

Bet daugiausia padėkos žodžių išsakyta buvo antrajai bendruomenės pirmininkei Reginai Sakalauskienei. Antroji bendruomenės „Jorė“ pirmininkė prisipažino netikėjusi, kad prieš dešimtmetį sukurta bendruomenė taip klestės, naujajam pirmininkui linkėjo neprarasti entuziazmo buriant žmones, o žmonėms linkėjo įvertinti bendruomenės pastangas ir nors šventėse būti aktyvesniems. 

 

Planai ir viltys

Pirmininkas pasidalino ir ateities planais. Bendruomenė turi siekti, kad kaimas turėtų nuotekų valymo sistemą, kad geriau būtų tvarkomos gatvės, šaligatviai, kad gatvės būtų apšviestos, kad įrengti būtų kelių ženklai, ribojantys transporto greitį, sutvarkytos ir įrengtos naujos vaikų žaidimo aikštelės. Bendruomenė planuoja sukurti savo bendruomenės himną ir herbą, svajoja ir apie nuosavus bendruomenės namus. Bend­ruomenės svajones išklausė mero patarėjas Vaidas Andriejauskas ir Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas. Nors nieko jie nepažadėjo, o seniūnas tik pajuokavo, kad bendruomenė nori atlikti seniūnijos darbą, bet Pakalniškių bendruomenė jau įrodė, kad ir be valdžios loskos jie gali tvarkytis – susidėjo pinigus ir susitvarkė kapines, kai kitose seniūnijose kapinės tvarkomos už Europos Sąjungos ar savivaldybės biudžeto lėšas.  

„Mylėkim savo šalį, mylėkime savo šeimą, kitus žmones, jūrą, paukštį, medį, lietų. Didžiausias stebuklas – tai meilė, nereikalaujanti jokio atlygio. Jei mes galėsime sukurti šį stebuklą, jokių kitų stebuklų nebereikės“,- šventinę kalbą baigė pirmininkas. Ir ką čia daugiau bepridursi. 

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.