Rudenėlio pasveikinimas

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 25 rugsėjo 2017 Atnaujinta: Pirmadienis, 25 rugsėjo 2017

 artojai

Julija KIRKILIENĖ

 

Savivaldybės žemdirbiai rude­nė­lį pasveikino artojų varžybomis, o vos tik diena susilygina su naktimi, iškart po lygiadienio (09-22), savivaldybės seniūnijų aikštėse pradūzgia rudens gėrybių šventės. Ir  nors dar ne visi žemdirbiai, pasak Juozo Erlicko, į lauką rugius išlydėjo ir bulvių vaikus parsivedė į klėtį, bet šventė Elektrėnuose rugsėjo 24 dieną įvyks, nes jai ruošiasi ne tik žemdirbiai, bet ir gausios miestiečių organizacijos. 

 Klaidos atitaisymas

Apie savivaldybės žemdirbystės šiokiadienius kalbinau Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėją Antaną Aleksiūną, nes jam apmaudžiai prasikaltau: penkioliktąjį savivaldybės artojų konkursą organizavo jis ir jo vadovaujamo skyriaus specialistai kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Elektrėnų skyriumi. O aš savo straipsnyje apie artojų varžybas paminėjau tik pastarąjį.  Todėl norėdama savo klaidą ištaisyti, pati sužinojau ir skaitytojus supažindinsiu, kaip artojų varžybos organizuojamos. Kaip sakoma, nėra to blogo, kas neišeitų į gera. 

Žemės ūkio ir melioracijos skyrius prieš varžybas paruošia artojų varžybų nuostatas, kurias tvirtina administracijos direktorius. Direktorius taip pat patvirtina konkurso organizacinę komisiją, kurios pirmininkas šiais metais, kaip ir visus tuos 15 metų, buvo A. Aleksiūnas. Tada sudaroma teisėjų komisija. Šiais metais teisėjavo tam reikalingą kvalifikaciją turintis Vytautas Cibulskas, Elektrėnų žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultantė Vesta Mugauskienė ir Kaišiadorių žemės ūkio konsultavimo biuro vadovė Jolanta Armonavičienė.

 

Užkulisiai

Šiais metais artojų varžybos vyko tik rugsėjo mėnesį. Pavasarį konkursui nebuvo laisvos žemės, o rudenį žemė atsilaisvino pora savaičių vėliau: tiek vėlavo pavasaris ir užtruko javapjūtė. 4 ha žemės artojų konkursui trumpam išnuomojo ūkininkas Juozas Gudeliauskas, nors jis irgi skuba žiemines kultūras sėti. Varžytis šį kartą Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjui Antanui Aleksiūnui ir specialistui Stasiui Virganavičiui pasisekė įkalbėti tik 6 artojus. Daugumai ūkininkų šis rugsėjis pats darbymetis, nes kiekvienas saulės spindulėlis yra laukiamas ir svarbus: javai dar nenukulti. Todėl A. Aleksiūnas labai dėkoja tiems šešiems artojams – Alfonsui Girdžiūnai, Mindaugui Gumbiui, Mantui Marcinkevičiui, Tomui Sinicai, Raimondui Šimoniui ir Justinui Vėželiui – sutikusiems pasivaržyti. Be jų artojų varžybos nebūtų įvykusios. A. Aleksiūnas sako, kad 6 artojai yra gerai, nors pirmosiose varžybose yra rungtyniavę ir po 12 dalyvių. Tiesa, maždaug po 12 dalyvių susirenka ir į respublikines artojų varžybas. Savivaldybės artojai respublikinėse varžybose nedalyvauja, nes brangiai kainuoja traktorių transportavimas.  

 

Išlaidos

Savivaldybės administracija ar­tojų varžyboms skyrė 630 eurų. Iš jų kiekvienam dalyviui buvo skirta po 30 eurų už dalyvavimą, pirmos vietos nugalėtojui pridėta 100 eurų, II vietos nugalėtojui – dar 80 eurų, už III vietą – dar 60 eurų (I vieta – J. Vėželis, II – T.Sinica, III – R. Šimonis). Artojai buvo pamaitinti, pavaišinti kava, saldumynais, buvo išnuomoti biotualetai. Visus administracinius ir organizacinius darbus, sakė A. Aleksiūnas, atliko Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus specialistai. Žinoma, jų vargus palengvino Žemės ūkio konsultavimo tarnyba: atvežė palapinę, talkininkavo  traukiant artojų numerius ir įvertinant bei suvedant rezultatus. Darbo, žinoma, užteko visiems, bet nežinant tos varžybų virtuvės, viskas atrodo paprasčiau. 

 

Derliaus kelias 

Artojų varžybos jau praėjo, artojai sekmadienį Rudens šventėje bus pagerbti, žemdirbiai į šventę priveš užaugintų gėrybių, o šventės dalyviai gal nė nesusimąstys apie derliaus kelią nuo lauko iki stalo. 

Savivaldybėje yra registruoti 1558 ūkiai. 1200 ūkininkų pasėlius deklaruoja ir gauna išmokas. Daugiau kaip 50 ha dirba ir iš ūkio gyvena 50 ūkininkų, 30 ūkininkų verčiasi gyvulininkyste ir tik vienas – daržininkyste. A. Aleksiūnas sako, kad nacionalinę paramą už 2006–2007 metais parduotą pieną gavo 110 ūkininkų, o dabar pieną perdirbėjams priduoda kelis kartus mažiau ūkininkų. Smulkiems ūkininkams pieną parduoti nėra naudinga, nes kaina apskaičiuojama nuo parduoto kiekio: kuo daugiau priduodi, tuo brangiau už pieno litrą gauni. Dar viena bėda savivaldybėje ta, kad dauguma ūkininkų žemę nuomoja, o nuoma brangsta. Tad ūkininkai skaičiuoja, kiek jiems reikia parduoti pieno, gaunant 0,20 ct už litrą, kad susimokėtų už ganyklos nuomą. O paskaičiavę supranta, kad nuomoti žemę darosi nuostolinga. Bet darbštūs savivaldybės ūkininkai nesiskundžia: jie atranda vis įvairesnių verslų, leidžiančių alkaniems nelikti ir mažiau žemės dirbant. Vieni atranda paklausius augalus, kiti – dekoratyvinius paukščius, treti – egzotiškus gyvūnus. Apie ūkininkų išradingumą daug sužinosime Rudens šventėje. Tad nepasididžiuok, mielas skaitytojau, užsuk rugsėjo 24 d., sekmadienį, į šventę. 

 

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.