Paroda ,,Tautos ženklai rankdarbiuose“

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 15 rugsėjo 2017

rankdarbiai

Albina SIDARAVIČIENĖ

 

Sena, visiems žinoma tiesa, kad žmogaus rankos kuria stebuklus, naujai sušvito  rankdarbių parodos „Tautos ženklai rankdarbiuose“, atidayme, kuris vyko rugsėjo 6 d. Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Renginio vedėja, bibliotekos di­­­rek­­torė Genė Dapkevičienė, pristatė parodą ir sakė, kad pasitinkant svarbią datą, Lietuvos valstybės 100-metį, žmonės kviečiami šalies gimtadienį švęsti ne pasyviu dalyvavimu, o kurti gražias iniciatyvas ir dovanoti gerus darbus savo kraštiečiams. „Šios parodos darbų autorės šiandien atlieka kilnią misiją, Elek­trėnų bendruomenei pristato rankdarbius, kuriuos kūrė klausydamos savo vidinio balso, į kuriuos įpynė tautos mėgstamiausius ženklus. Tie simboliai išausti tautinėse juostose, skarose, matomi vainikuose ir kituose mūsų protėvių „parėduose“. Nerti, velti, pinti, siuvinėti, austi, drožinėti – tai vis mūsų krašto tautodailininkų darbai. Biblio­tekoje surengtoje tautodailės darbų parodoje eksponuojami Zinaidos Daugirdaitės, Angelės Gliau­delienės, Bronės Ci­bulskienės ir Cezaros Vaičiūnienės dar­bai. Paro­doje darbus pristato ir Elektrėnų profesinio mokymo centro mokiniai, kurių vadovė, tautodailės darbų pa­ro­dų organizatorė yra Onutė Patro­naitienė“,- kalbėjo renginio vedėja. 

Publiką maloniai nuteikė senjorų ansamblio „Žara“ pasirodymas, kuris derėjo prie parodoje eksponuojamų tautinių juostų bei kitų darbų ir kūrė jaukią nuotaiką.

Darbų autorės

Darbus pristatė keturios  talentingos moterys, randančios laiko rank­darbiams:

Zinaida Daugirdaitė (Lapienė- Glebūnė), kilusi iš Alytaus krašto, baigusi Alytaus pedagoginę mokyklą, mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose. Juostas pradėjo austi 1960 m.  „Esu savamokslė“,- prisipažino ponia Zina, - tiesa, šio meno mokiausi iš „Rankdarbių” knygos.  Per gyvenimą Z. Daugirdaitė sukrovė didelį kraitį: 

 yra išaudusi 820 juostų. Dalis  jų, kaip dovanos, iškeliavo į JAV ir buvo skirtos lietuviškų mokyklų abiturientams,

 kai  kurios dovanotos artimiesiems, draugams,

 yra išaudusi juostų Palemono mokyklos mokinių šokių kolektyvui,

 Raseinių muziejaus tautiniams kostiumams išaudė juosteles ant kepurių bei juostas užsirišti ant liemens,

 Klaipėdos etnografiniam muziejui atkūrė  iš etnografinės juostos likučio ir išaudė ilgą, plačią juostą, išaudė ir 10 siaurų juostelių, 

išaudė juostą Elektrėnų 45 m. jubiliejui, 

„Nuotakų kilimas“, skirtas nuotakoms, saugomas Elektrėnų bažnyčioje.

Angelė Gliaudelienė, kilusi nuo Kaišiadorių, mokėsi Alytaus profe­sinėje mokykloje, baigusi mokslus, dirbo Alytaus medvilnės fabrike. Rank­darbiais domisi nuo mažens. Pradėjo nerti vąšeliu,  vėliau išmėgino sudėtingus mezgimo raštus. Šiuo metu mezga riešines, pina.  Lankydama Elektrėnų neįgaliųjų sąjungos parengto projekto užsiėmimus, išmoko austi įvairias juostas. Yra išaudusi juostas Elektrėnų šokių kolektyvui „Vijūnas“, keletas juostų iškeliavo į JAV, kai kurias dovanojo artimiesiems, draugams.  Audėją vilioja ir gamtinė medžiaga, iš kurios pina vainikus, daro koliažus, riša verbas. A. Gliaudelienė   nuolat dalyvauja Pastrėvio mokyklos ir bibliotekos organizuotose parodose. Dalyvauja mokyklos vykdomuose projektuose, supažindina vaikus, kaip austi juostas. Elektrėnų profesinio mokymo centre demonstravo audimą kaimiškomis staklėmis,  kuriomis yra audusi jaunystėje.

Bronė Cibulskienė, kilusi nuo Kaišiadorių, baigė Aukšta­dvario žemės ūkio technikumą ir įgijo agronomės specialybę, dirbo Pastrėvyje, Marytės Melnikaitės kolūkyje, vėliau - Pastrėvio žemės ūkio bendrovėje fermos vedėja. Nuo vaikystės domėjosi rankdarbiais: siuvinėjo, mezgė, pynė vainikus, rišo verbas, nėrė vąšeliu, o svarbiausia mokėjo verpti. Net ir dabar neapleido šio darbo, dalyvauja įvairiose mugėse ar kituose renginiuose, kur demonstruoja šį seną tautos amatą. B. Cibulskienė visada laukiama Pastrėvio pagrindinėje mokykloje, nes atskleidžia mokiniams senųjų  amatų paslaptis. Juostas pradėjo austi jau būdama brandaus amžiaus, išmoko lankydama Elektrėnų neįgaliųjų sąjungos parengto projekto užsiėmimus. Audžia iš savo verptų siūlų, kuriuos  prieš tai nudažo įvairiomis spalvomis. Yra išaudusi juostų Elektrėnų šokių kolektyvui ,,Vijūnas“, artimiesiems, draugams. Šiuo metu planuoja išausti juostą Elektrėnų savivaldybės rudens šventei.

Cezara Vaičiūnienė,  kilusi nuo Šilutės, vidurinę mokyklą baigė Pagė­giuose. Rankdarbiais susidomėjo bū­dama penktokė. Mezgė virbalais, nėrė vąšeliu. Pirmenybę teikė vąšeliui, visoms savo klasės draugėms nunėrė po gražią, skirtingą apykaklaitę. Vėliau pamėgo megzti servetėles, drugelius, angeliukus, eglutes. Baigusi mokslus, dirbo bibliotekininke Vainuto vidurinėje mokykloje, vėliau -  Baisiogaloje, Gyvulininkystės  institute, laborante, bet  po kurio laiko ją paskyrė dirbti bibliotekoje. 1979 m. atvyko gyventi į Elektrėnus, dirbo  profesinėje mokykloje budėtoja. Ten eksponavo savo darbus. Turėjo laisvo laiko, tai mezgė net sukneles.

2001 m. Elektrėnų bendruomenei  suruošė savo rankdarbių parodą.

2002 m. kartu su kitais menininkais dalyvavo parodoje Elektrėnų skulp­tūrų parke.

2012 m. dalyvavo rankdarbių parodoje, vykusioje Elektrėnų profesinio mokymo centre. Šiandienos parodoje C. Vaičiūnienė demonstravo plonut plonutėlius  mezginius, kurie, atrodė, virpa nuo menkiausio vėjelio dvelksmo.

Ponia Cezara sako, kad daug laiko praleidžia gamoje rinkdama vaistažoles, akmenis.

Tautodailininko vardas

Parodos darbų autores ir visus susirinkusius sveikino Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys ir kalbėjo apie tai, jog tautodailės darbų ženklai – tai užkoduota protėvių informacija mums ir jaunajai kartai. Linkėjo, kad ryšys tarp kultūros, švietimo darbuotojų ir tautodailininkų tik stiprėtų.

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė  Ramutė Kraujalienė sveikino visus susirinkusius ir džiaugėsi  nuostabiais moterų rankdarbiais.

Pastrėvio bendruomenės pirmi­ninkė Viktorija Juknevičienė džiau­gėsi savo bendruomenės narių - A. Gliaudelienės ir B. Cibulskienės-  darbais ir siūlė joms suteikti garbingą tautodailininkių vardą.

Onutė Medzikauskienė, Elektrė­nų neįgaliųjų draugijos pirmininkė, džiaugėsi, jog A. Gliaudelienė ir B. Cibulskienė, kurios 2 metus lankė jų  projekto užsiėmimus ir mokėsi austi, tikrai sukūrė puikius darbus, todėl  siūlė suteikti Joms tautodailininkių vardus.

Gabios mokinės –  A. Gliaudelienė ir B. Cibulskienė – nuoširdžiai dėkojo savo mokytojai O. Patronaitienei.

Parodos iniciatorė O. Patronai­tienė pristatė Z. Daugirdaitės austas juostas. Audėja Z. Daugirdaitė savo darbais atgaivina senąją tautos tradiciją, kurios prasmė daugeliui iš mū­sų jau nebesuprantama. Mitinėje pasaulėžiūroje juostų ir apskritai medžiagos audimas prilyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui. Juostose išausti ženklai turi gilią prasmę. Atidžiau įsižiūrėję į eksponuojamas  juostas, pamatysime ir besirangančius magiškus žalčius, kurie simbolizuoja  gyvybingumą, žmonių sveikatą, apsaugą. Z. Daugirdaitės juostose matome ir lemtingąją deivės Laimos žvaigždę, įvairiausi laužytų linijų juostų raštai, matyt,  simbolizuoja Gyvybės vandenį.

 Ir aš žiūrėjau į tas puikiąsias juos­tas,  tiesa, jose mirga įvairiausi raštai, labai gaila, kad jų visų nebemokame perskaityti.

O. Patronaitienė siūlė suteikti Z. Daugirdaitei tautodailininkės vardą.

C. Vaičiūnienės darbus atidžiai apžiūrėjo  O. Patronaitienė ir G. Dapkevičienė, kurios siūlė suteikti autorei tautodailininkės vardą.

Atidžiai klausiusi kalbėjusiųjų Ramutė Kraujalienė renginiui baigiantis reziumavo, kad per visą savo gyvenimą  pirmą kartą girdi tiek daug pasiūlymų suteikti  tautodailininko vardą. Pažadėjo greitai vėl atvykti į Elektrėnus ir atvežti įrodymus, kad darbų autorėms suteikiamas tautodailininkių vardas.

Renginį baigė O. Patronaitienė, pasiūliusi pasiklausyti jos kankliavimo. Švelnus kanklių skambesys tarsi nukėlė į tuos laikus, kai buvo audžiamos juostos, verpiama ar mezgama bene kiekvieno lietuvio troboje.

P.S. Visai netikėtai sužinojome, kad parodos darbų autorės dalyvaus  liaudies meno regioninėje parodoje-konkurse „Auksinis vainikas“, kuris vyks Širvintose spalio mėnesį, ir ten demonstruos savo geriausius darbus.

Linkime sėkmės liaudies meno kūrėjoms.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.