Albina SIDARAVIČIENĖ
Sena, visiems žinoma tiesa, kad žmogaus rankos kuria stebuklus, naujai sušvito rankdarbių parodos „Tautos ženklai rankdarbiuose“, atidayme, kuris vyko rugsėjo 6 d. Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Renginio vedėja, bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė, pristatė parodą ir sakė, kad pasitinkant svarbią datą, Lietuvos valstybės 100-metį, žmonės kviečiami šalies gimtadienį švęsti ne pasyviu dalyvavimu, o kurti gražias iniciatyvas ir dovanoti gerus darbus savo kraštiečiams. „Šios parodos darbų autorės šiandien atlieka kilnią misiją, Elektrėnų bendruomenei pristato rankdarbius, kuriuos kūrė klausydamos savo vidinio balso, į kuriuos įpynė tautos mėgstamiausius ženklus. Tie simboliai išausti tautinėse juostose, skarose, matomi vainikuose ir kituose mūsų protėvių „parėduose“. Nerti, velti, pinti, siuvinėti, austi, drožinėti – tai vis mūsų krašto tautodailininkų darbai. Bibliotekoje surengtoje tautodailės darbų parodoje eksponuojami Zinaidos Daugirdaitės, Angelės Gliaudelienės, Bronės Cibulskienės ir Cezaros Vaičiūnienės darbai. Parodoje darbus pristato ir Elektrėnų profesinio mokymo centro mokiniai, kurių vadovė, tautodailės darbų parodų organizatorė yra Onutė Patronaitienė“,- kalbėjo renginio vedėja.
Publiką maloniai nuteikė senjorų ansamblio „Žara“ pasirodymas, kuris derėjo prie parodoje eksponuojamų tautinių juostų bei kitų darbų ir kūrė jaukią nuotaiką.
Darbų autorės
Darbus pristatė keturios talentingos moterys, randančios laiko rankdarbiams:
Zinaida Daugirdaitė (Lapienė- Glebūnė), kilusi iš Alytaus krašto, baigusi Alytaus pedagoginę mokyklą, mokytojavo įvairiose Lietuvos mokyklose. Juostas pradėjo austi 1960 m. „Esu savamokslė“,- prisipažino ponia Zina, – tiesa, šio meno mokiausi iš „Rankdarbių” knygos. Per gyvenimą Z. Daugirdaitė sukrovė didelį kraitį:
yra išaudusi 820 juostų. Dalis jų, kaip dovanos, iškeliavo į JAV ir buvo skirtos lietuviškų mokyklų abiturientams,
kai kurios dovanotos artimiesiems, draugams,
yra išaudusi juostų Palemono mokyklos mokinių šokių kolektyvui,
Raseinių muziejaus tautiniams kostiumams išaudė juosteles ant kepurių bei juostas užsirišti ant liemens,
Klaipėdos etnografiniam muziejui atkūrė iš etnografinės juostos likučio ir išaudė ilgą, plačią juostą, išaudė ir 10 siaurų juostelių,
išaudė juostą Elektrėnų 45 m. jubiliejui,
„Nuotakų kilimas“, skirtas nuotakoms, saugomas Elektrėnų bažnyčioje.
Angelė Gliaudelienė, kilusi nuo Kaišiadorių, mokėsi Alytaus profesinėje mokykloje, baigusi mokslus, dirbo Alytaus medvilnės fabrike. Rankdarbiais domisi nuo mažens. Pradėjo nerti vąšeliu, vėliau išmėgino sudėtingus mezgimo raštus. Šiuo metu mezga riešines, pina. Lankydama Elektrėnų neįgaliųjų sąjungos parengto projekto užsiėmimus, išmoko austi įvairias juostas. Yra išaudusi juostas Elektrėnų šokių kolektyvui „Vijūnas“, keletas juostų iškeliavo į JAV, kai kurias dovanojo artimiesiems, draugams. Audėją vilioja ir gamtinė medžiaga, iš kurios pina vainikus, daro koliažus, riša verbas. A. Gliaudelienė nuolat dalyvauja Pastrėvio mokyklos ir bibliotekos organizuotose parodose. Dalyvauja mokyklos vykdomuose projektuose, supažindina vaikus, kaip austi juostas. Elektrėnų profesinio mokymo centre demonstravo audimą kaimiškomis staklėmis, kuriomis yra audusi jaunystėje.
Bronė Cibulskienė, kilusi nuo Kaišiadorių, baigė Aukštadvario žemės ūkio technikumą ir įgijo agronomės specialybę, dirbo Pastrėvyje, Marytės Melnikaitės kolūkyje, vėliau – Pastrėvio žemės ūkio bendrovėje fermos vedėja. Nuo vaikystės domėjosi rankdarbiais: siuvinėjo, mezgė, pynė vainikus, rišo verbas, nėrė vąšeliu, o svarbiausia mokėjo verpti. Net ir dabar neapleido šio darbo, dalyvauja įvairiose mugėse ar kituose renginiuose, kur demonstruoja šį seną tautos amatą. B. Cibulskienė visada laukiama Pastrėvio pagrindinėje mokykloje, nes atskleidžia mokiniams senųjų amatų paslaptis. Juostas pradėjo austi jau būdama brandaus amžiaus, išmoko lankydama Elektrėnų neįgaliųjų sąjungos parengto projekto užsiėmimus. Audžia iš savo verptų siūlų, kuriuos prieš tai nudažo įvairiomis spalvomis. Yra išaudusi juostų Elektrėnų šokių kolektyvui ,,Vijūnas“, artimiesiems, draugams. Šiuo metu planuoja išausti juostą Elektrėnų savivaldybės rudens šventei.
Cezara Vaičiūnienė, kilusi nuo Šilutės, vidurinę mokyklą baigė Pagėgiuose. Rankdarbiais susidomėjo būdama penktokė. Mezgė virbalais, nėrė vąšeliu. Pirmenybę teikė vąšeliui, visoms savo klasės draugėms nunėrė po gražią, skirtingą apykaklaitę. Vėliau pamėgo megzti servetėles, drugelius, angeliukus, eglutes. Baigusi mokslus, dirbo bibliotekininke Vainuto vidurinėje mokykloje, vėliau – Baisiogaloje, Gyvulininkystės institute, laborante, bet po kurio laiko ją paskyrė dirbti bibliotekoje. 1979 m. atvyko gyventi į Elektrėnus, dirbo profesinėje mokykloje budėtoja. Ten eksponavo savo darbus. Turėjo laisvo laiko, tai mezgė net sukneles.
2001 m. Elektrėnų bendruomenei suruošė savo rankdarbių parodą.
2002 m. kartu su kitais menininkais dalyvavo parodoje Elektrėnų skulptūrų parke.
2012 m. dalyvavo rankdarbių parodoje, vykusioje Elektrėnų profesinio mokymo centre. Šiandienos parodoje C. Vaičiūnienė demonstravo plonut plonutėlius mezginius, kurie, atrodė, virpa nuo menkiausio vėjelio dvelksmo.
Ponia Cezara sako, kad daug laiko praleidžia gamoje rinkdama vaistažoles, akmenis.
Tautodailininko vardas
Parodos darbų autores ir visus susirinkusius sveikino Elektrėnų savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Džeraldas Dagys ir kalbėjo apie tai, jog tautodailės darbų ženklai – tai užkoduota protėvių informacija mums ir jaunajai kartai. Linkėjo, kad ryšys tarp kultūros, švietimo darbuotojų ir tautodailininkų tik stiprėtų.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus bendrijos pirmininkė Ramutė Kraujalienė sveikino visus susirinkusius ir džiaugėsi nuostabiais moterų rankdarbiais.
Pastrėvio bendruomenės pirmininkė Viktorija Juknevičienė džiaugėsi savo bendruomenės narių – A. Gliaudelienės ir B. Cibulskienės- darbais ir siūlė joms suteikti garbingą tautodailininkių vardą.
Onutė Medzikauskienė, Elektrėnų neįgaliųjų draugijos pirmininkė, džiaugėsi, jog A. Gliaudelienė ir B. Cibulskienė, kurios 2 metus lankė jų projekto užsiėmimus ir mokėsi austi, tikrai sukūrė puikius darbus, todėl siūlė suteikti Joms tautodailininkių vardus.
Gabios mokinės – A. Gliaudelienė ir B. Cibulskienė – nuoširdžiai dėkojo savo mokytojai O. Patronaitienei.
Parodos iniciatorė O. Patronaitienė pristatė Z. Daugirdaitės austas juostas. Audėja Z. Daugirdaitė savo darbais atgaivina senąją tautos tradiciją, kurios prasmė daugeliui iš mūsų jau nebesuprantama. Mitinėje pasaulėžiūroje juostų ir apskritai medžiagos audimas prilyginamas aukai, apeigai, magiškam ritualui. Juostose išausti ženklai turi gilią prasmę. Atidžiau įsižiūrėję į eksponuojamas juostas, pamatysime ir besirangančius magiškus žalčius, kurie simbolizuoja gyvybingumą, žmonių sveikatą, apsaugą. Z. Daugirdaitės juostose matome ir lemtingąją deivės Laimos žvaigždę, įvairiausi laužytų linijų juostų raštai, matyt, simbolizuoja Gyvybės vandenį.
Ir aš žiūrėjau į tas puikiąsias juostas, tiesa, jose mirga įvairiausi raštai, labai gaila, kad jų visų nebemokame perskaityti.
O. Patronaitienė siūlė suteikti Z. Daugirdaitei tautodailininkės vardą.
C. Vaičiūnienės darbus atidžiai apžiūrėjo O. Patronaitienė ir G. Dapkevičienė, kurios siūlė suteikti autorei tautodailininkės vardą.
Atidžiai klausiusi kalbėjusiųjų Ramutė Kraujalienė renginiui baigiantis reziumavo, kad per visą savo gyvenimą pirmą kartą girdi tiek daug pasiūlymų suteikti tautodailininko vardą. Pažadėjo greitai vėl atvykti į Elektrėnus ir atvežti įrodymus, kad darbų autorėms suteikiamas tautodailininkių vardas.
Renginį baigė O. Patronaitienė, pasiūliusi pasiklausyti jos kankliavimo. Švelnus kanklių skambesys tarsi nukėlė į tuos laikus, kai buvo audžiamos juostos, verpiama ar mezgama bene kiekvieno lietuvio troboje.
P.S. Visai netikėtai sužinojome, kad parodos darbų autorės dalyvaus liaudies meno regioninėje parodoje-konkurse „Auksinis vainikas“, kuris vyks Širvintose spalio mėnesį, ir ten demonstruos savo geriausius darbus.
Linkime sėkmės liaudies meno kūrėjoms.