Naujieji mokslo metai - švietimo bendruomenių susitelkimo metai

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 04 rugsėjo 2017 Atnaujinta: Pirmadienis, 04 rugsėjo 2017

DagysJulija Kirkilienė

 

Šis rugsėjis atėjo kartu su naujovėmis švietimo sistemoje. Apie tai, kaip Elektrėnų mokyklos pasitinka šiuos mokslo metus ir naujoves, kalbame su savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėju Džeraldu Dagiu.  

 E.K. Kiek moksleivių šiais metais pravers savivaldybės mokymo įstaigų duris? 

D.D. Šiais mokslo metais Elektrėnų savivaldybės ugdymo įstaigose laukiame 3785 ugdytinių.

 

E. K. O kiek pedagogų? 

D.D. Savivaldybės įstaigose dirba 419 pedagogų, įskaitant vadovus ir pagalbos specialistus (iš jų dalis pedagogų dirba keliose įstaigose).  

 

E.K. Kaip pasikeitė statistika, palyginus su 2016 metų rugsėju?

D.D. Džiugina tai, kad pamažu didėja priešmokyklinio amžiaus vaikų skaičius. Šiais metais laukiame 254 vaikų, o praėjusiais metais jų buvo 245, prieš tai – 232. Na, o bendras ugdytinių skaičius yra gana stabilus. 

 

E.K. Tikriausiai prieš mokslo metų pradžią teko dalyvauti ne viename seminare. Kokia kryptimi vyks pokyčiai mokslo įstaigose? 

D.D. Rugpjūčio 25 d. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre vyko kasmetinė švietimo konferencija, kuri šiais metais vadinosi „Švietimo būklė: ugdymo kokybės gerinimo prielaidos“. Joje aptarėme naujų mokslo metų aktualijas, 2017–2018 mokslo metų prioritetus.

Konferencijoje pabrėžta visos švietimo bendruomenės susitelkimo svarba įgyvendinant pokyčius ir siekiant geresnės mokyklos kiekvienam jos nariui. Akcentuota, kad ir vaikai, ir mokytojai mokykloje turi jaustis saugiai. Todėl nuo rugsėjo 1 d. visose šalies mokyklose bus įgyvendinama bent po vieną patyčių ir smurto ar kitą prevencinę programą. Ugdymas turi būti kokybiškas, įtraukiantis mokinius, besiremiantis praktine veikla. Todėl mokykloms suteikiama laisvė kūrybiškiau organizuoti ugdymą, stiprinama mokymosi pagalba prasčiau besimokantiems vaikams. Nuo rugsėjo visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis. Programa orientuota į stipresnį raštingumo ugdymą.

10-yje mokyklų pradinukai pradės mokytis informatikos – tai bandomasis projektas. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. informatikos programa bus išbandoma daugiau pradinių mokyklų. Visuotinai įdiegti naują informatikos mokymo turinį planuojama 2020 m.

Kartu su Krašto apsaugos minis­terija parengta šalies gynybai skirta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių mokiniams.

Taip pat stiprinamas medijų ir informacinio raštingumo ugdymas, o finansinio raštingumo temos įvedamos į dabar atnaujinamą ugdymo turinį.

Tačiau svarbūs ne tik akademiniai pasiekimai. Nuo rugsėjo 1 d. neberi­bojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius, ji integruojama į ugdymo turinį. Mokykla pati galės spręsti, kiek jos reikia, ir galės kūrybiškai organizuoti ugdymą ir netradicinėje aplinkoje. Eks­perimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokykla turės skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus.

Pirmą kartą oficialiai įskaitoma so­cialinė-pilietinė mokinių veikla: ji įtrau­kiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skiriamo laiko: nuo 5 iki 10 val., bet mokykla gali organizuoti ir daugiau.

Šiais mokslo metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis ne­privalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo.

Pabrėžta savalaikės pagalbos kiek­vienam mokiniui svarba. Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, taip pat, jei atvykęs ar grįžęs iš užsienio, jam turi būti suteikta pagalba – ne tik per pamokas, bet ir kon­sultacijų metu, kurioms skiriamos papildomos 3 val. Mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų paruošti namų darbus namuose, turi būti sudaromos sąlygos tai padaryti mokykloje.

Dabar vyksta visos dienos mokyklos koncepcijos ir finansavimo modelio pa­rengimo darbai. Kuriamas tokios mokyklos modelis, kur mokiniai turiningai praleistų laiką po pamokų, užsiimtų neformalaus švietimo veiklomis.

Šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir tech­nologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams: gamtos tyrinėjimo rinkiniai, meteorologinės stotelės, dio­diniai lazeriai, elektronikos mokomieji rinkiniai, mikroskopai, optikos rinkiniai.

Ugdymo metodams atnaujinti, ino­vatyvioms mokymo formoms diegti ski­riama beveik 5 mln. eurų ES paramos lėšų. Lėšos pagal mokyklų pateiktas paraiškas bus skiriamos šiais mokslo metais.

Akcentuota ir tai, kad dar nėra iki galo užtikrinamas kokybiškas pamokų pavadavimas, lankomumas, mokymosi pagalbos mokiniui suteikimas. Tyri­mų duomenys rodo, kad pamokų pralei­dinėjimas ar vėlavimas į jas pablogina mokinio rezultatus. 

Naujais mokslo metais per visų daly­kų pamokas bus akcentuojami vai­kų skaitymo ir rašymo gebėjimai. Tyri­mai rodo, kad neretai vaikas neįveikia matematikos ar fizikos užduoties, nes tiesiog nesupranta dalykinio teksto.

Akcentuota vizijos turėjimo svar­ba bei ugdymo individualizavimas. Siūlyta organizuojant ugdymą atsakyti į klausimą, kiek tos vietovės dvasios yra ugdyme. Taigi, turėsime atsakyti sau: kiek Elektrėnų mokykloje yra Elektrėnų? 

Atkreiptas dėmesys į mokytojo kva­lifikacijos, turimos kategorijos ir mo­kinių pasiekimų, mokymosi rezultatų koreliaciją. 

 

E.K. Kaip švietimo įstaigų steigėjas – Elektrėnų savivaldybė – planuoja prisidėti prie pokyčių įgyvendinimo? 

D.D. Kalbant apie Elektrėnų savivaldybę ir darbus 2017–2018 moks­lo metais, pabrėžtina, kad socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstas Elek­trėnų savivaldybėje yra palankus aukštai ugdymo kokybei pasiekti. Dirbame kryptingai, daug dėmesio skiriame nacio­nalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patik­rinimo, brandos egzaminų rezultatų ana­lizei. Bendras valstybinių brandos egzaminų rodiklis geras, aukšti lietuvių kalbos ir literatūros, fizikos, informacinių technologijų pasiekimai. Tačiau daugiau dėmesio reikėtų skirti istorijos, anglų kalbos ir geografijos srityse. Mokinių dalis, per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą pasiekusių pagrindinį lygį, mažesnė už šalies vidurkį.

Savivaldybėje dirba gerokai didesnė pensinio amžiaus mokytojų dalis nei jaunų. Nedidelė yra mokytojų, turinčių aukščiausią kvalifikacinę kategoriją, da­lis. Taip pat ir aukščiausios kategorijos mokyklų vadovų dalis gerokai mažesnė nei trečios kategorijos ir neatestuotų vadovų.   

Grėsmę kelia pagalbos specialistų švietimo įstaigose trūkumas. Tačiau Elektrėnų savivaldybė dalyvauja „Lyderių laikas 3“ projekte. Tikimės, kad tai padės švietimo bendruomenei susitelkti, numatyti ir įgyvendinti reikiamus pokyčius. Per vasarą pavyko išgryninti Elektrėnų savivaldybės pokyčio projekto temą. Tai yra švietimo, kultūros ir sporto įstaigų potencialo suvienijimas ir maksimalus panaudojimas ugdymo kokybei gerinti.  

Rengiama paraiška finansavimui gauti iš projekto „Elektrėnų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų infrastruk­tūros atnaujinimas“ lėšų edukacinių erdvių kūrimui bendrojo ugdymo mokyklų patalpose. Šio projekto lėšomis būtų mo­dernizuojamos Elektrėnų pradinės mo­kyklos ir „Versmės“ gimnazijos patalpos.

Projekto „Elektrėnų miesto ugdymo įstaigos „Pasaka“ ugdymo infrastruktūros gerinimas“ lėšomis ketinama mo­dernizuoti Elektrėnų lopšelio-darželio „Pasaka“ infrastruktūrą ir aprūpinti įstaigą priemonėmis. 

Elektrėnų kultūros centre baigiama įrengti atvira jaunimo erdvė.

Š. m. rugpjūčio 29 d. Elektrėnų savivaldybė gavo vieną geltonąjį autobusą, jį gavo Elektrėnų darželis-mokykla „Žiogelis“.

Visi šie žingsniai sudaro prielaidas kokybiškam darbui. Taigi, lieka nusimatyti kryptis ir veikti. 

 

E.K. Kokie galėtų būti prioritetai šiais mokslo metais? 

D.D. Manau, atsakymą į šį klausimą diktuoja švietimo Lietuvoje apžvalga ir Elektrėnų savivaldybės kontekstas.

Jei praėjusiais metais pagrindinis prioritetas buvo ugdymo kokybė, šiais mokslo metais prie jos pridedamas antrasis prioritetas – saugumas: kiekvienas mokyklos bendruomenės narys turi jaustis saugiai. Ypatingai daug dėmesio skirsime patyčių ir smurto bei kitų prevencinių programų įgyvendinimui Elektrėnų savivaldybės švietimo įstaigose.

Kaip jau buvo minėta, savivaldybės mokyklose dirba nedidelė mokytojų, tu­rinčių aukščiausią kvalifikacinę katego­riją, dalis, aukščiausios kategorijos mo­kyklų vadovų dalis gerokai mažesnė nei trečios kategorijos ir neatestuotų va­dovų. Vadinasi, 2017 m. rugpjūčio 25 d. Švietimo ir mokslo ministro įsaky­mu Nr. V-647 patvirtinti mokyklų va­dovų, mokytojų, pagalbos specialistų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai yra labai svarbūs ir susiję su tęstiniu mūsų savivaldybės prioritetu: ugdymo kokybės gerinimu.

Laukia daug kitų, taip pat labai svarbių darbų. Tai kūrybiškas ugdymo proceso organizavimas pasitelkiant spor­to centrą, viešąją biblioteką ir kultūros centrus. Jau derinant ugdymo planų projektus, rengiant pamokų tvarkaraščius pirmiausiai turime matyti kūno kultūros pamoką organizuojamą sporto centre, bendrą muzikos projektą su kultūros centru ar darbuotojais, istorijos pamoką Literatūros ir meno muziejuje, fizikos pamoką turtingiausioje savivaldybės laboratorijoje.    

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistams teks gerokai daugiau dėmesio skirti pagalbos įstaigoms, priežiūros sritims. 

Taigi, kryptingai dirbdami, tikiu, mes įveiksime visus iššūkius. Tikėtina, kad jų bus daug: vien vadovų kadencijų įvedimas ką reiškia, pasikeitusi teisinė bazė nulemia tai, kad daug dėmesio turėsime skirti dokumentacijai. Tačiau, praėjusiais moks­lo metais mes gerai susitvarkėme su iššūkiais, tad šiais metais susitelkę taip pat juos įveiksime.

 

E.K. Ar mokyklų bendruomenės yra informuotos apie pokyčius, kaip pasiruošusios juos priimti?

D.D. Be abejo. Rugpjūčio 30 d. Elektrėnų savivaldybės viešosios bib­liotekos salėje buvo susirinkę švietimo, kultūros ir sporto įstaigų vadovai. Pasi­ta­rime aptarėme visus svarbiausius klausimus. 

 

E.K. Vykdant pertvarką, daug dėmesio skiriama mokytojų kvalifikacijai kelti. Gal mokymai  mokytojams numa­tomi organizuoti savivaldybėje?  

D.D. Be abejo. Tuo rūpinasi Elek­trėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras.

 

E.K. Ar keisis (ir kaip) apmokėjimas mokytojams už darbą? 

D.D.  Švietimo ministrė  J.  Petraus­kienė viešoje erdvėje pasamprotavo:  „Iki 2020 m. mokytojų atlyginimai pasieks bent 1000 eurų“. Manau, kad tai galima pasiekti kompleksiškai sprendžiant finansavimo ir kitus klausimus. 

 

E.K. Ką naujaisiais mokslo metais norėtumėte pasakyti pedagogams, moks­leiviams ir jų tėveliams? 

D.D. Linkiu entuziastingai dirbti ir tikėti sėkme. Todėl interviu pabaigiu R. Tagorės žodžiais:

„Darbas yra gyvenimo druska: jis ne tik apsaugo nuo sugedimo, bet ir duoda skonį“.

 

Ačiū už atsakymus

Vedėją kalbino  Julija Kirkilienė

 

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.