Gyvenimas su bendraturčiu: svarbu žinoti ir laikytis įstatymų

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 24 rugpjūčio 2017 Atnaujinta: Ketvirtadienis, 24 rugpjūčio 2017
kaimynaiJulija Kirkilienė
 
Gyvenimas name, kurio bendra­turčiai yra bent du  kaimynai, kar­tais yra blogesnis nei gyvenimas bute su bendra virtuve. 
 
Panašios istorijos
 
Prieš keletą metų rašėme apie Trakų gatvės Vievyje gyventojos  Emos bėdą, kai ji be kaimynų raštiško sutikimo pasikeitė jai priklausančios dalies  namo stogą. Konfliktas pasiekė teismą, o šis  Emą įpareigojo stogą atstatyti į buvusią padėtį.  Moteris, žinoma, stogo neardė ir todėl buvo dar nubausta už teismo sprendimo nevykdymą. Konfliktas išspręstas buvo tik įkalbėjus kaimyną raštu pasirašyti sutikimą, kad jis neprieštarauja bendraturčių dalies namo remontui. Šią vasarą  panašų pagalbos prašymą gavome irgi iš Vievio, 80 metų Semeliškių gatvės gyventojos. Straipsnio tikslas būtų supažindinti skaitytojus su namų bendraturčių pareigomis, teisėmis ir įstatymais, planuojant savo namo dalies remontą. 
Nesantaikos ištakos
 
Redakcijai dėl bendraturčio dalies  remontuojamo namo, jos neatsiklausus, pasiskundė vieviškė Elena.  Ji su tremtiniu vyru prieš daugelį metų namą pasistatė kartu su giminaičiais: Elenos šeima gyveno I aukšte, giminaičiai – antrame. Bet laikas bėgo, žmonės senėjo arba išėjo, todėl giminaičiai savo namo dalį pardavė. Per tą laiką užaugo Elenos vaikai, mirė vyras. Vienuolika metų Elena gyveno name viena, nes antro aukšto savininkai name negyveno. Bet prieš trejetą metų namo II aukštą  įsigijo jauna šeima, auginanti tris vaikus. Naujasis namo šeimininkas sako apgailestaująs, kad nepaklausinėjo kaimynų apie Elenos nepakantų būdą, o Elena, pripratusi name gyventi viena, negalėjo priprasti prie naujos gausios šeimos, įsikūrusios virš „jos galvos“, todėl tarp bendraturčių vyravo nesantaika. Nesantaikos kulminacijos viršūnė pasiekta buvo antro aukšto savininkui pradėjus savo namo dalį remontuoti. 
 
Noras gyventi ramiai
 
Elena skundėsi, kad remontas – sienų šiltinimas – buvo daromas be jos sutikimo, ir moteris apie kaimyno planus apšildyti sienas sužinojo tik tada, kai jos puoselėjame gėlyne buvo išguldyti pastoliai. Tą dieną, kai iš tarpusienių buvo šalinamas keramzitas, moteris dėl dulkių ir triukšmo negalėjusi net namuose būti. Be to, buvo sumindyti ir prišiukšlinti moters gėlynai. Panašūs darbai prie namo bus atliekami dar kartą – tarpusieniai bus užpildomi nauja šiltinimo medžiaga.
Elena pyksta, kad kaimynai negerbia jos senatvės: neperspėjo, sutikimo nepaprašė ir net  nepasitarė  su ja dėl planuojamo remonto, todėl teisybės ieško ir seniūnijoje, ir savivaldybėje, ir žiniasklaidoje. Elena sako iš kaimyno norinti tik vieno, kad ją gerbtų ir leistų ramiai senatvėje gyventi. 
 
Kontroversija
 
Antrojo namo aukšto savininkas turi savo nuomonę dėl kaimynės. Jis būtų paprašęs jos raštiško sutikimo, kas privaloma pagal įstatymą dėl remonto, bet žinojęs, kad Elena vis tiek nepasirašys. Antrąjį aukštą  apšildyti, pasak bendraturčio,  pir­miau­sia reikia todėl, kad žiemą  pirmojo aukšto šeimininkė tem­peratūrą laiko žemesnę nei 18 laips­nių, todėl jo trims vaikams būna šalta. Žmogus į savo namo dalies apšildymą investuoja ir todėl, kad mažiau reikėtų sunaudoti kuro. Bendraturtis sako, kad jei ir baudą tektų mokėti, jei ir teismuose reikėtų bylinėtis, vis tiek  savo namo dalies  pradėtus apšildymo  darbus jis užbaigs. To reikia jo šeimos, kurioje auga 3 vaikai, gerovei. Jis nieko nedaro piktybiškai, tik gerina gyvenamą aplinką. „Iš principo, tai kaimynė be mano sutikimo negali nė katės laikyti, bet jos katė vaikšto po mano kiemą, nors gal mano vaikai ka­tėms yra alergiški“,- kontroversiją skundui turi žmogus. 
O ką apie bendraturčių teises ir pareigas sako atsakingos institucijos komentarų prašėme iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos bei savivaldybės atstovų.
 
Valstybinės teritorijų plana­vimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo viešiesiems ryšiams su vi­suo­mene Albino Keturkos atsakymas
Statybos įstatymas ir jo poįstatyminiai teisės aktai numa­to, kad vienbučio ar dvibučio gyvenamojo namo, išskyrus kultūros paveldo statinio, remontui statybą leidžiantis dokumentas, kurį išduoda savivaldybės administracija, yra neprivalomas. Tokiu atveju statinio re­monto projektas rengiamas sta­tytojo pageidavimu.
Civilinio kodekso 4,75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir dispo­nuojama bendraturčių sutarimu. Tai reiškia, kad bendrojo naudojimo objektai (dvibučiame name – stogas, išorinės sienos, statinio laikančiosios konstrukcijos, bendrosios inžinerinės sistemos ir pan.; vienbučiame name visos pastato konstrukcijos) turi būti remontuojami bendraturčių bendru sutarimu. Net ir tuo atveju, kai statybos darbai nesusiję su  pastato bendrojo naudojimo objektais,  atliekant sta­ty­bos darbus privalu nepažeisti sta­tinio bendraturčio interesų (pvz.: nesuniokoti jo želdinių). Tuo atveju, jeigu kaimynai tarpusavyje nesutaria, arba vienas iš jų mano, kad kitas bendraturtis padarė žalos jo turtui, nesutarimai būtų sprendžiami civiline tvarka teisme.
Pagal Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį triukšmo šaltinių valdytojai, planuojantys statybos, remonto, montavimo darbus gy­venamosiose vietovėse, privalo ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines die­nas iki šių darbų pradžios pateikti savivaldybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukš­mo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones. Dau­giau informacijos apie triukšmo prevencijos priemonės galėtų pateikti savivaldybės administracija.
 
Savivaldybės Teisės ir personalo administravimo skyriaus vedėjo Gedimino Ratkevičiaus komentaras
Jei pastatas, esantis Semeliškių g.,  Vievyje, Elektrėnų sav., priklauso keliems savininkams bendros dalinės nuosavybės teise, norint jį remontuoti, reikalingas visų savininkų sutikimas (Civilinio kodekso 4.75 str.).  
Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalis numato, kad
triukšmo šaltinių valdytojai, pla­nuojantys statybos, remonto, mon­tavimo darbus gyvenamosiose vietovėse, privalo pateikti savival­dybės institucijoms informaciją apie triukšmo šaltinių naudojimo vietą, planuojamą triukšmo lygį ir jo trukmę per parą, triukšmo mažinimo priemones (šią nuostatą atkartoja ir savivaldybės institucijų priimti teisės aktai).
Tokį pranešimą Semeliškių g. 82, Vievis, Elektrėnų sav., gyventojas savivaldybės administracijai yra pateikęs.
Pareigos informuoti kaimynę minėtas įstatymas ir savivaldybės institucijų priimti teisės aktai ne­numato.
Share

Komentarai   

 
0 #1 granulinis katilas 2017-11-11 20:45
Dalinantis būstą su kitu asmeniu yra kur kas didesnė atsakomybė už viską, nes turtas jūsų abiejų.Tai palengvina tik įstatymai ir juos žinant tampa aiškiau gyventi.
Cituoti
 

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.