Bendruomeninės veiklos rėmimas: pinigų yra, bet jų įsisavinti neskubama

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 24 rugpjūčio 2017
bendruomene
Julija Kirkilienė
 
Socialinės apsaugos ir darbo ministras dar gegužės 25 dieną pasirašė įsakymą ir aprašą, kaip 2017–2019 metais bus remia­mos bendruomeninės veiklos savivaldy­bėse. Elektrėnų savivaldybės nevy­riausybinių organizacijų rėmi­mui šiems metams skirta 21347 eurų, išskirstyti jie pagal gyventojų skaičių seniūnijose, bet iki rugpjūčio vidurio bendruomenės dar nė neapsvarstė, kaip šiems metams skirtas lėšas panaudos. Neapsvarstė todėl, kad projektus už bendruomeninei veik­lai skirtas lėšas laiminti turi seniūnaičiai seniūnaičių sueigose. O tokių sueigų kol kas nė viena seniūnija dar nesu­organizavo. Lėta skubos tvarka
 
Ministro  įsaky­mo „Nevyriausy­binių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“  apraše nuro­dyta, kad ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo Savivaldybės tarybos sprendimo dėl savivaldybės Priemonei įgyvendinti lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo priėmimo dienos, išplėstinė seniūnaičių sueiga  priima sprendimą dėl Priemonei įgyvendinti prioritetinių vykdytinų ir finansuotinų veiklų patvirtinimo ir jį įformina protokolu. Elektrėnų savivaldybės taryba sprendimą priė­mė dar birželio 28 dieną, bet nei seniūnaičiai, nei bendruomenės iki šiol ne­susirūpino, kaip skirtus pinigus įsisavinti. Visi, matyt, kaip įprasta,  laukia nurodymo iš viršaus. O kol nurodymas atėjo, nuo tarybos sprendimo prabėgo beveik du mėnesiai ir lėšų įsisavinimui laiko lieka vos 4 mėnesiai. Per tą laiką visos savivaldybės seniūnijos turi suorganizuoti po dvi seniūnaičių sueigas, kurių metu protokoluose būtų patvirtinta, kokiems priorite­tams projektuose planuojama lė­šas panaudoti, išrinkti geriausius projektus ir juos patvirtinti. Vėliau šiems projektams įgyvendinti dar reikės vykdyti viešuosius pirkimus, jei seniūnaičių sueigos sprendimai nebus apskųsti teismams,  jau tada projektus  įvykdyti. Elektrėnų savivaldybės nevyriausybinėms organizacijoms pra­žiop­sojus terminus, visa tai įvykdyti teks skubos tvarka.  
 
Tikisi naudos
 
Pirmosios į nuvažiuojantį trau­kinį, atrodo, įšokę bus Vievio nevy­riausy­binės organizacijos. Išplėstinę seniūnaičių sueigą vieviečiai bandė suorganizuoti pirmadienį, rugpjūčio 14 dieną. Deja, iš 9 seniūnaičių  į posėdį atėjo tik trys. Ne ką aktyvesni buvo ir nevyriausybininkai. Susirinkime dalyvavo Elektrėnų savivaldybėje veikiančių NVO asociacijos vadovė Jūratė Balčiūnaitė,  Pakalniškių bendruo­menės pirmininkas Romu­al­das Skorupskas, Vilkabalių kai­mo bendruomenės pirmininkas Žil­vinas Juškevičius, Kurkliškių bendruo­menės pirmininkas Gediminas Jachimavičius, Vievio bendruomenės „Aktėvystė“ atstovė Agnė Landžiūtė, Lietuvos samariečių bendrijos Vievio skyriaus vadovė Danutė Baliūnienė.  Nors nesusirinkus seniūnaičiams sprendimų priimti susirinkimas ne­galėjo, bet nevyriausybininkai aptarė gaires projektams ir priemonių planą, kaip konstruktyviai dirbti  būsimosiose seniūnaičių sueigose. Svarbiausia, pasak susirinkusiųjų, su­si­pažinti vieniems su kitais, dirb­ti darniai ir suspėti gautas lėšas įsisavinti. Kadangi projektas yra tęstinis – vykdomas bus  ir 2018 bei 2019 metais – artimai tarpusavyje bendradarbiaudamos bendruomenės tikisi skirtus 6362 eurus panaudoti prasmingai ir seniūnijai atnešti naudos. 
 
Finansuojamos veiklos
 
Savivaldybė yra paskyrusi spe­cialistę Jolitą Narkevičienę atsakinga už darbą su nevyriausybinėmis organizacijomis. Darbui su nevyriau­sybinėmis organizacijomis paskirti darbuotojai ir kiekvienoje seniūnijoje. Savivaldybės administracijos darbuo­tojai privalo patarti, pamokyti bend­ruo­menes rašyti projektus, juos vykdyti, stebėti, vertinti darbą,  bet savivaldybių institucijos negali keis­ti išplėstinės seniūnaičių sueigos spren­dimų, susijusių su Priemonės įgyvendinimu. 
 Tinkamomis finansuoti laikomos socialinė veikla, skirta socialiai pa­žei­­džia­miems bendruomenės na­­riams, senyvo amžiaus, vienišų as­me­­nų, kuriems reikalinga pagal­ba, lankymas, pagalbos sau nuo priklausomybių ar kitų socialinių problemų kenčiantiems asmenims,  vaikų ir jaunimo užimtumas,   kultū­rinė ir švietėjiška veikla,  sporto ir sveikatinimo veikla,  bendruomeninė veikla ir kita vietos bendruomenės sutelktumą ir gyvenimo kokybę gerinanti veikla,  bendruomenės ak­ci­jos ir iniciatyvos, skirtos viešųjų erd­vių ir aplinkos kokybei gerinti ir kt. 
 
Bendruomenių savarankiškumo ugdymas
 
Projektas „Nevyriausybinių or­ga­­ni­­za­ci­jų ir bendruomeninės veik­­los stip­­rinimo 2017–2019 metų veiks­mų plano įgyvendinimo 2.3 prie­monės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“  inicijuojamas įvertinus, kad Lietuvoje gana že­­mi vyresnio amžiaus asmenų, vy­res­­nių nei 55 metai, dalyvavimo visuomeninėje veikloje rodikliai.  Europos Komisijos aktyvaus senėjimo indekso duomenimis, Lietuva užima 18 vietą tarp 27 Europos Sąjungos šalių pagal vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą visuomeninėje veikloje. Siekiant paskatinti vyresnio amžiaus asmenis įsitraukti į nevyriausybinių organizacijų veiklą ir dalyvauti visuomeninėje veikloje, tikslinga stiprinti vyresnio amžiaus žmonėms atstovaujančias ir juos vienijančias nevyriausybines organizacijas, re­miant jų veiklos projektus.
 „Bendruomenė – tai pilietinės visuomenės pagrindas, todėl, siekiant ilga­laikio bendruomeniškumo, ak­ty­­­vu­­mo ir aktyvesnio gyventojų įsi­­­trau­­­kimo į organizuotą veiklą sprendžiant gyvenamosios vie­tos bendruomenėms svarbius klau­si­­mus, svarbu daugiau dėme­sio skirti bendruomeninėms or­ga­­niza­cijoms, kaip pačių bend­ruo­­menių narių įsteigtoms ir val­domoms organizacijoms, savaran­kiškai priimančioms sprendimus ir įgyvendinančioms gyvenamosios vie­tos bendruomenių poreikius tenki­nančias veiklas, remti bendruomeninių organizacijų iniciatyvas“- rašoma „Ne­vyriausybinių organizacijų ir bend­ruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano“ apraše. 
 
Nuomonė
 
Nuomonę apie bendruomenių rėmimą savivaldybėje redakcijai iš­sakė Elektrėnų savivaldybėje vei­kiančių NVO asociacijos vadovė Jūratė Balčiūnaitė:
Teisybės dėlei  reikia paminėti, kad lėšų išskirstymas pagal gyventojų skaičių seniūnijoms atrodo nelabai protingai, nes mažosios seniūnijos, pvz. Kazokiškių, Gilučių, Beižionių, gavo vos po kelis šimtus eurų ir su jais nuveikti ką nors, kas darytų bent mažiausią pokytį bendruomenių veikloje,  yra neįmanoma. Mūsų supratimu, buvo galima lėšas skirstyti pagal bendruomeninių organizacijų skaičius, arba skirti minimalią, pvz. 1000 Eur, sumą seniūnijai ir papildomų lėšų pagal gyventojų skaičių. Tuomet lėšų išdalinimas būtų buvęs tolygesnis. 
Pavyzdžiui, neįsivaizduoju, ką galima nuveikti su 259 Eur Beižionių seniūnijoje. Vien seniūnaičių, seniū­nijos ir savivaldybės darbuotojų ir bendruomenių darbo laikas tų lėšų administravimui kainuos daugiau nei iš viso skirta finansavimo. Šioje vietoje man atrodo sprendimai prasilenkė su sveiku protu. Šiuo klausimu bend­ruomenių nuomonės niekas neklausė ir apie rezultatus  bei poveikį niekas negalvojo. Man atrodo,  kad buvo  galima pasielgti racionaliau.
Iš principo, pats priemonės įgyvendinimas šiais metais visų pirma vėlavo iš SADM. Ministro įsakymu patvirtintas priemonės įgy­vendinimo aprašas tik 2017 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. A1-59. Savivaldybių taryboms duota 30 dienų pasitvirtinti savivaldybės nuostatus pagal pavyzdinį šabloną, tą Elektrėnai ir padarė birželio 28 d., tačiau tolimesnis priemonės vykdymas paliktas savivaldybės administracijai – seniūnijoms. Kodėl tik dabar pradėtos organizuoti sueigos, nesilaikant 30 dienų termino, nurodyto 9 nuostatų punkte, ir aš norėčiau žinoti – matyt, visiems atostogų sezonas yra svarbiau... Tuo labiau, jokių realių sankcijų seniūnijoms už terminų nesilaikymą kaip ir nėra,  todėl manau, kad optimistiškiausias projektų vykdymo laikotarpis yra š.m. spalio–gruodžio mėnesiai, nes dar reikia nemažai padaryti iki finansavimo sutarčių projektams  pasirašymo.
Išplėstines seniūnaičių sueigas tu­­ri organizuoti seniūnijos. Žinoma, bendruomeninėms organizacijoms do­mėtis tarybos sprendimais ir finan­savimo galimybėmis reikėtų dažniau, tačiau dažnai ši informacija paskęsta administracinės informacijos „baseine”, ypač jei prisiminsime, kiek rekordiškai daug sprendimų buvo svarstoma birželio 28 d. tarybos posėdyje.
Mes per Asociacijos FB paskyrą dalinomės informacija, skelbėme ją elektrėniečių bei Vievio gyventojų grupėse, taip pat informacija dalinosi ir aktyvios bendruomenės, tačiau mes nesame oficialus informacijos šaltinis ir nesame žiniasklaida ar labai populiarios stebimos paskyros. Elektrėnų savivaldybės tinklapis yra daugumos organizacijų nuolat stebimas informacijos šaltinis, tačiau naujienų skiltyje šios prie­monės įgyvendinimas nebuvo anon­suojamas, taip pat NVO veik­los finansavimo galimybių skil­tyje apie tai, kaip ir apie VVG vykdomas finansavimo priemones, informacijos nėra. Ti­kimės, kad bent jau kvietimai teikti paraiškas bus tinkamai viešinami.
Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.