Socialinė globėja Rima: aš padedu vaikui augti

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 17 rugpjūčio 2017 Atnaujinta: Ketvirtadienis, 17 rugpjūčio 2017
Rima GataveckieneVirginija Jacinavičiūtė
 
Įsivaizduokite, kad jūsų namuose staiga atsiranda kūdikis, o jūs neturite nė vieno daikto, kuris  reikalingas naujagimiui. Tai ne nuotykių filmo scenarijus, o tikra istorija, kuri liepos viduryje nutiko Lazdėnuose gyvenančiai Rimai Gataveckienei. Moteris per pusantros valandos ištarė „taip“ Vaiko teisių apsaugos darbuotojams, paprašiusiems pagloboti penkių dienų kūdikį, kuris buvo paimtas iš girtaujančios šeimos.
 
Globėja – 13 metų
Per televiziją stebėdami liūdnas istorijas, kai vaikai patenka į vaikų namus, žmonės širdyje pagaili vaikų, dažnai ašarą nubraukia. Jautresni ir pinigėlių perveda į sąskaitą, nuramindami save, kad keli eurai padės tėvų paliktiems mažyliams. 
O Lazdėnuose, buvusioje geležinkelio stotyje, gyvenanti R. Gataveckienė, prieš trylika metų žiūrėdama laidą „Išsipildymo akcija“, nusprendė, kad geriausia, ką ji galėtų padaryti, tai ne pinigėlius į sąskaitą pervesti, o leisti vaikų globos namuose gyvenantiems vaikams pamatyti tikrą šeimos gyvenimą. Taip Rima tapo globėja, kurios namuose savaitgalius leisdavo vaikų namų globotiniai. Idėja globoti vaikus Rima „užkrėtė“ ir savo seserį Daivą, kuri šiuo metu globoja paauglę ir devynių mėnesių mažylį. Paklausta, kiek vaikų teko globoti per tuos metus, moteris sako, kad suskaičiuoti nėra lengva, nes kartais globotinių būdavę ir keli iš karto. Netgi grafikai būdavo sudarinėjami, kuris vaikas kurį savaitgalį svečiuosis Gataveckų šeimoje.
Kelių dienų globotinis
Prieš daugiau nei dvidešimt metų savo sūnus – Giedrių ir Andriejų – pagimdžiusi Rima šiandien vėl išgyvena motinystės pojūčius – nuolatinį rūpestį, skubėjimą, bemieges naktis. Liepos 15 dieną į jos namus atvyko penkių dienų berniukas Danielius. Mažylis buvo paimtas iš girtaujančių tėvų. Ši istorija plačiai nuskambėjo Lietuvos žiniasklaidoje. Internete žmonės dalinosi žinute, kurioje rašyta, kad penkių dienų naujagimis kartu su girta motina buvo atvežtas į Elektrėnų ligoninę. Policijos departamentas pranešė, kad liepos 14-osios vakarą pareigūnams pranešta apie namuose Vievyje neblaivių tėvų neprižiūrimą naujagimį. Į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams, 1989 metais gimusiai moteriai nustatytas 2,30 promilės girtumas, 1990 metais gimusiam vyrui – 2,07 promilės girtumas. 
Rima pasakoja, kad prieš savaitę į Norvegiją uždarbiauti buvo išleidusi savo vyrą Eugenijų, o širdyje pradėjo kažkas kirbėti, lyg kažkokia tuštuma atsivėrė, kilo noras kažką prasmingo nuveikti. Ir vieną rytą suskambo telefonas, skambino Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja, kuri paprašė Rimos pagloboti naujagimį. Tai buvo tikras iššūkis globėjai, nes iki tos dienos jauniausias globotinis buvo trejų metų. Rima neslepia, kad ji sutriko, nors žinojo, kaip pasielgti būtų teisingiausia, tačiau abejojo savo galimybėmis, todėl paprašė laiko pagalvoti. Pokalbis su savimi truko pusantros valandos, kol galiausiai Rima nusprendė imtis globos. Viskas tam, kad tėvai neprarastų galimybės auginti savo vaiką, o vaikas turėtų šansą augti biologinėje šeimoje. „Aš tik padedu vaikams augti“, - savo veiklą įvardija Rima. Kai lankiausi Gataveckų namuose, Rima šypsojosi sakydama, kad Danielius tarsi paguodos prizas, kuris jai teko išlydėjus vyrą uždarbiauti į užsienį.
Rūpesčiai
Pirmoji naktis su naujuoju gyventoju globėjai buvo bemiegė, tačiau pamažu moteris apsipranta. Kai nedirba, prižiūrėti mažąjį Danielių Rimai padeda ir sūnūs. Vos atsikėlusi Rima skuba apeiti ūkį, pagirdo ir perriša arklį Zylių, kuris yra vienas didžiausių globotinių džiaugsmų, pasirūpina ožių trijule, telyčaite, paukščiais, kurie kieme gagena ir kudakuoja įvairiausiais balsais. Ūkio darbus Rima atlieka kuo skubiau, nes  mažylis gali išalkti...
Susijaudinusi Rima pasakoja apie pirmąsias vaiko maudynes, kurios vyko Rimos kambaryje. Šis kambarys per vieną dieną tapo vaiko kambariu, kuriame didžiausios sekcijos dalys pripildytos vaikui reikalingų daiktų. Kad tai – vaiko kambarys, labiausiai liudija su niekuo nesumaišomas kūdikio kvapas. Į pirmąsias maudynes Rima pasikvietė ir kūdikio mamą, kuri tik atvežto sūnaus neskubėjo maudyti. Ir pirmųjų maudynių metu mama jautėsi nedrąsiai, baiminosi vaikutį laikyti, tad Rima jai paaiškino, kaip vaikutį maudyti. Ne tik motiniškų įgūdžių Rima mokė mamą, bet stengėsi ir motyvuoti, paaiškinti, kad vaikas – didelė vertybė. Mama sūnų lanko kasdien ir, sako Rima, iš mamos akių matyti, kad ji nori keisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti mažylį. Ryžtingai nusiteikęs ir kūdikėlio tėvas. „Aš nesmerkiu tėvų dėl to, kas atsitiko. Visko pasitaiko. Svarbiausia, kad jiems pavyktų atsitiesti, nes vaikui geriausia augti su tikraisiais tėvais“, - kalbėjo Rima. Kūdikėlio tėvai pradės gydymąsi nuo alkoholizmo pagal programą „Minesota“.
 
Be jų mes prapultume
Rima yra viena iš 3 socialinių globėjų savivaldybėje. Ji yra išklausiusi globėjų ir įtėvių (GIMK) mokymus. Globėja tiki, kad vaiku rūpinsis porą mėnesių. Tiek laiko tėvams turėtų užtekti, kad išspręstų savo problemas. Pagal įstatymą nuo šių metų sausio 1 d. vaiko laikinoji globa (rūpyba) gali trukti ne ilgiau kaip dvylika mėnesių. Tėvams nepavykus atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, vaikučiui būtų ieškoma nuolatinių globėjų ar įtėvių. Taigi, socialiniai globėjai – tie žmonės, kurie suteikia tėvams galimybę neišardyti šeimos lizdo, o vaikams augti su tėvais. „Be tokių žmonių mes prapultume“, - kalbėjo Rimos namuose apsilankiusi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė Nijolė Kanapeckienė, atnešusi pasirašyti dokumentus dėl laikinosios globos. 
R. Gataveckienė šiais metais buvo apdovanota konkurse „Metų žmonės“ nominacija „Už meilę globojamam vaikui“. Rita ir jos sesuo Daiva – puikus pavyzdys visuomenei, kaip galima prisidėti prie vaiko didžiausios svajonės – augti šeimoje.
 
Socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė apie socialinių globėjų poreikį
Norėtume, kad visi vaikų globos namuose gyvenantys vaikai augtų šeimose, socialinių globėjų šeimose arba bendruomeninio tipo globos namuose iki 8 vaikučių. Savivaldybės lėšomis įrengėme du butus, kuriuose gyvens 13 vaikų. Turime 3 socialinius globėjus, kurių namuose šiuo metu auga 8 vaikai, iš jų – du kūdikiai. Mūsų savivaldybės vaikų globos namuose dar gyvena daugiau kaip 20 vaikų, kurie galėtų rasti šilumą šeimose. Nuo rugpjūčio vidurio prasidės mokymai būsimiems globėjams ir įtėviams, kuriuos planuoja lankyti 3 šeimos, iš jų viena ketina tapti socialiniais globėjais. Norintieji dar gali suskubti ir pateikti prašymus.
Elektrėnų savivaldybėje socialinių globėjų vienam šeimos nariui, mamai ar tėčiui, globojant 2 ir daugiau vaikučių, mokamas 567 eurų darbo užmokestis, globojant vieną – 425 eurų. Be to, kiekvienas vaikas gauna kas mėnesį 152 eurų globos išmoką ir, kai globa steigiama šeimoje, - 152 eurų tikslinį priedą.
Šeimos, nesiekiančios socialinių garantijų ir ketinančios laikinai globoti vaikus ne giminaičius, vietoj mokamo darbo užmokesčio gali gauti 300 eurų kasmėnesinę globėjo išmoką.
Visos globėjų šeimos nuolat gali konsultuotis su globėjų ir įtėvių mokytojais, esant būtinybei.
 
Pokalbis su socialine globėja Rima Gataveckiene
Paprastai žmonės neskuba imtis globos, randa įvairiausių priežasčių atsisakyti. O kaip Jūs tapote globėja?
Mane labai paveikė Nomedos Marčėnaitės suorganizuota „Išsipildymo akcija“. Per anonsą nuolat kvietė tapti globėjais, kurie priimtų vaikus bent jau vasarai, kad jiems nereikėtų atostogų praleisti globos namuose. Taigi pati nuvažiavau į Elektrėnų vaikų globos namus ir pasiteiravau, ar būtų vaikų, norinčių praleisti laiką kaimo sodyboje. Tą vasarą globojau dvi sesutes. Mano pačios sūnūs dar buvo paaugliukai, tad taip ir leidom vasarą dideliame būryje. Mūsų sodyba gražioje vietoje, šalia upelis teka, yra krioklys. Su globotinėmis palaikome ryšį, dabar jos jau didelės, viena jų šeimą sukūrusi. Globojau daug vaikų, o kartą netgi nebegalėjau po vasaros mergaitės išleisti. Ji buvo tokia mažutė, miela ketverių metų mergaitė. Užsimezgė stiprus abipusis ryšys, todėl tapau nuolatine globėja. Dabar mano globotinei jau 17 metų. Ji gyvena Beižionių vaikų globos namuose, nes iš ten paprasčiau nuvažiuoti iki profesinės mokyklos, kurioje mokosi.
 
Ką veikia globotiniai per dieną?
Kai vaikai pabunda, geriam arbatą, pusryčiaujam. Aš jau būnu nudirbusi daugumą ūkio darbų. Lieka tik tie, dėl kurių vaikai netgi rungtyniauja. Jie renka kiaušinius, pašeria kačiukus, šuniukus. Einame kartu ožkyčių, telyčaitės perrišti ir pagirdyti. Arkliui vaikai kasas pina. Vaikai labai mėgsta rūpintis gyvūnais. Manau, tai moko atsakingumo jausmo. Išvažiuojame ir pasimaudyti, į įvairiausias šventes. Specialiai įsigijome didesnę septynių vietų mašiną, kad visi sutilptume.
 
O kiek šiuo metu globojate vaikų?
Mes su sese esame pirmosios savivaldybėje socialinės globėjos, dirbame pagal darbo sutartį. Kad taptume socialinėmis globėjomis baigėme specialius GIMK kursus. Pagal naują tvarką kaip socialinė globėja šiuo metu globoju dvi – dvylikos ir keturiolikos metų – mergaites. Viena iš jų sportininkė, dabar yra stovykloje.
 
Kas sunkiausia globojant vaikus?
Sunkiausia nuraminti vaikus, kai juos apima liūdesys. Vaikai verkia, ilgisi tėvų. Tuomet apkabinu juos, kalbuosi, stengiuosi nuraminti. Kalbėdama su vaikais visada stengiuosi palaikyti viltį, kad tėvai gali sugrįžti į normalų gyvenimą. Sakau, kad šiuo metu situacija bloga, tačiau ji bet kada gali pasikeisti. Vaikai ant tėvų pyksta, kartais net blogai kalba, tačiau ir dešimt metų gyvenę atskirai nuo tėvų, negali jų pamiršti. Dėl netinkamo gyvenimo būdo kai kurių vaikų tėvai jau mirę, šiems vaikams jau nėra jokių galimybių grįžti į šeimą, o tie, kurių tėvai gyvi, širdyje nešiojasi viltį susigrąžinti tėvus, ta viltis padeda nusiraminti. Vaikai tėvams reikalingi kaip duona kasdieninė. Kartais jie ir mane pavadina mama. O maži vaikai, pavyzdžiui parduotuvėje, dažnai kreipiasi į mane mama. Jie tarsi nori visuomenei įrodyti, kad turi mamą. Su vaikais aš tiek susibendrauju, kad net užsimirštu, kad nesu jų tikra mama. Žinau visų jų problemas, lūkesčius, dėl ko nerimauja.
 
O kokiais rūpesčiais gyvena Jūsų globojami vaikai?
Šie vaikai gyvenime labai daug ką prarado: ir tėvus, ir senelius, ir namus, ir draugus. Tai didelės traumos, kurios slegia vaikų širdeles. Apie tai mes kalbamės. Tačiau mokau vaikus negyventi praeitimi, raginu džiaugtis dabartimi, įvairiomis smulkmenomis, kurios dieną padaro gražesnę. Raginu galvoti apie ateitį, kurią jie galės patys susikurti.
 
Ar su vaikais bendraujate pasikliaudama širdimi, ar kažkas Jus mokė, kaip su vaikais bendrauti?
Lankėme psichologinius užsiėmimus, kuriuose buvo gausu vaizdinės medžiagos, praktinių užsiėmimų, kaip elgtis konkrečiose situacijose. Šias žinias mums perteikė globojimo patirties jau turintys žmonės ir psichologai. Laikėme testus ir gavome specialius pažymėjimus. Šiuose mokymuose svarsčiau, kaip gerai būtų buvę tokį žinių bagažą turėti auginant savo sūnus.
 
O šeima ar palaikė Jūsų sprendimą globoti tokį mažą kūdikėlį?
Vaikų pasiteiravau, ar jie neprieštaraus. Jie pasakė, kad tai man teks naktį keltis. Iš tiesų dabar mane kas tris valandas vaikutis žadina, tai kartais vaikščioja dieną apsnūdusi 44 metų mama. Kitas sūnus labai rūpestingas, visada primena, kad kūdikėlio buteliuką virintu vandeniu praskalaučiau. Kol ūkį rytą apeinu, sūnūs vaikutį prižiūri, mane pavaduoja. Kai priglaudėm kūdikėlį, dar kartą pamačiau, koks geras mano vyras. Po pirmosios nakties su mažyliu, vyras atsiuntė žinutę pirmiausia klausdamas, ne kaip sūnums sekasi, o pasiteiravo, kaip naktis praėjo mažajam namiškiui.
 
Žmonės sunkiai ryžtasi globoti? Ką jūs galėtumėte pasakyti tokiems žmonėms?
Visi žmonės, kurie turi galimybių, tikrai turėtų suteikti šansą vaikams pamatyti, kas yra šeima. Nebūtina tapti nuolatiniais globėjais, galima juk priimti vaikus nors atostogoms, savaitgaliui ar šventinėmis dienomis. Auklėtojos stengiasi, bet negali patenkinti visų vaikų lūkesčių. Svarbiausia jie nemato, kas gi ta tikroji šeima. Vienas vaikas kartą buvo nustebęs, kad mano vyras indus plauna, nes to nėra matę nei šeimoje, nei globos namuose. Vaikai labai įsilieja į šeimos gyvenimą.
 
Vyrauja nuomonė, kad vaikų globos namuose gyvenantys vaikai yra problemiški. Ar jie iš tiesų sukelia rūpesčių?
Klaidinga taip manyti. Šių vaikų išdaigos tokios pat, kaip visų vaikų. Mano globojamos mergaitės buvo paėmusios mano akių tušą, persistengė besidažydamos. Aš tiesiog paprašiau nusivalyti ir nebuvo jokių pykčių. Jei vaikai kokį katiną už uodegos tempia, tai ir paaiškinu, kad katinėliui skauda, ir tau skaudėtų, jei tave skriaustų kas. Su visais vaikais reikia kalbėtis, aiškinti kas, kaip ir kodėl.
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.