Darbo inspekcija Gilučiuose: patarė, pamokė ir nieko nebaudė

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Antradienis, 11 liepos 2017 Atnaujinta: Antradienis, 11 liepos 2017
ukis
Virginija JACINAVIČIŪTĖ
 
Paprastai darbdaviai į Valstybinę darbo inspekciją žiūri kaip į baubą, kuris žūtbūt suras trūkumų ir paskirs baudą. Į Gilučius atvykę inspektoriai stengėsi sugriauti šį paplitusį mitą ir parodyti, kad Darbo inspekcijos pagrindinis siekis – bendradarbiauti, siekiant gerinti darbo sąlygas ir apsaugoti darbuotojus nuo nelaimių.
 
Prioritetas – partnerystė
Liepos ketvirtąją nemažas būrys ūkininkų iš Kaišiadorių ir Elektrėnų susirinko Gilučių kultūros klube, kur vyko pirmasis Darbo inspekcijos inicijuotas išvykstamasis seminaras. Renginį suorganizuoti, ūkininkus sukviesti ir praktinę seminaro dalį surengti atsakomybę prisiėmė veiklus ūkininkas, Kaišiadorių ūkininkų sąjungos pirmininkas Saulius Stirna, kuris taip pat yra ir Darbo inspekcijos darbo grupės narys. S. Stirnai talkininkavo Elektrėnų savivaldybės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas, Kaišiadorių bei Elektrėnų žemės ūkio konsultavimo tarnybos. Elektrėniškiai nebuvo tokie aktyvūs kaip kaišiadoriečiai: susitikime dalyvavo Juozas Gackas, Tomas Sinica, Jonas Pacevičius, Justas ir Kęstutis Vėželiai. 
Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius, tardamas įžanginį žodį, pabrėžė, kad inspekcijos pagrindinis prioritetas yra  partnerystė su darbdaviais. Kalbą inspektorius pradėjo nuo šiurpios statistikos, kuri rodo, kad per nepriklausomybės laikotarpį darbo vietoje žuvo 2281 žmogus, o per 4000 darbuotojų buvo stipriai sužaloti. „Šie žmonės ne iš karo negrįžo, o iš darbo. Šeimos neteko maitintojų. Esamą situaciją reikia keisti iš esmės, reikia pradėti rūpintis žmogaus saugumu darbo vietoje. Mūsų tikslas – sumažinti darbuotojų žūčių ir sužalojimų skaičių“, - sakė J. Gricius ir informavo ūkininkus, kad kiekvienas iš jų turi galimybę išsikviesti inspektorius konsultacijoms, kurie galėtų suteikti reikalingos informacijos inžineriniais ar teisiniais klausimais.
Talkos ūkiuose – legalu
Darbo inspekcijos vadovo pasisakymą tęsė Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotoja-vyriausioji darbo inspektorė Diana Leitaitė. Darbo inspektorė supažindino ūkininkus su esminiais liepos pirmąją įsigaliojusio Darbo kodekso pokyčiais. Išklausęs pranešimą ūkininkas S. Stirna atkreipė dėmesį į punktą, kuriame sakoma, kad už tą patį darbą turi būti mokamas tas pats atlyginimas. „Vienas darbininkas tą patį mėšlo kiekį gali krauti greitai, kitas lėtai, tai kaip galima tą patį užmokestį mokėti“,- akcentavo ūkininkas ir išgirdo, jog norint neturėti rūpesčių, Darbo kodekso laikytis privalu.
S. Stirna taip pat domėjosi, kaip turėtų elgtis, jei darbuotojai į ūkį ateina neblaivūs, tačiau to nepripažįsta. Darbo inspekcijos vadovo teigimu, nepavykus taikiai išspręsti problemos, reikėtų iškviesti Darbo inspekciją, kuri konstatuotų girtumo faktą.
Ūkininkams buvo įdomu, ar galima ūkiuose organizuoti talkas. Darbo inspekcijos vadovas patvirtino, kad talkos yra teisėtos, jei netrunka per ilgai. Ilgai trunkantį darbą galima traktuoti kaip nelegalų darbą, todėl talkas organizuoti reikia taip, kad jos neužkliūtų Darbo inspekcijai.
Sužaloja technika
Seminare apie skaudžias nelaimes darbo vietose, kaip tų nelaimių išvengti,  kalbėjo Vilniaus skyriaus vedėjo pavaduotojas-vyriausiasis darbo inspektorius Jonas Survila. Lietuva dažnai minima blogosios statistikos kontekste. Pagal nelaimingus atsitikimus darbe Lietuva taip pat pirmauja – yra trečia. Nelaimes sukelia netinkamas darbo organizavimas, darbo priemonių neatitikimas saugos reikalavimams, darbas išgėrus. Inspektoriaus teigimu, nelaimių padėtų išvengti profesinės rizikos vertinimas, kurio dažnai neatlieka ūkininkai. Daugiausia nelaimių ūkiuose atsitinka prie technikos, pasitaiko, kad kardaniniai velenai įtraukia ir sunkiai sužaloja žmogų. Ūkininkai, ilgus metus dirbantys savo ūkiuose, žino, kad su technika reikia elgtis atsargiai, bet darbuotojai, skubėdami ar taupydami laiką, ne visada paiso saugumo. Pavyzdžiui, 2014 m. žemės ūkio sektoriuje sunkiai sužalota 12 darbininkų, o net šešios šeimos neteko maitintojų. Išgirdęs, kad pasitaiko nelaimių, kai žmogų užspaudžia šiaudų ryšuliai, S. Stirna pateikė pavyzdį iš savo patirties, kai į tris eiles sudėti šienainio rulonai po trijų dienų buvo rasti jau pasvirę. Kai tai pastebėjo, šalia šienainio kaugės žaidė vaikai, kurie bet kada galėjo tapti nelaimės aukomis. Šiomis replikomis S. Stirna siekė atkreipti ūkininkų dėmesį, kad nelaimės ūkiuose gali ištikti įvairiose situacijose.
Trąšas naudoja neatsakingai
Pranešimą apie aplinkos apsaugą seminare skaitė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų agentūros vedėjas Viktoras Mindžiulis. Aplinkosaugininkas pabrėžė, kad Lietuvos vandens telkiniuose padaugėjo azoto, kuris lemia, kad ežerų dugnas pasidengia dumblu, upės apauga žolėmis, gausiai žydi vanduo. V. Mindžiulis sako, kad šiuos pokyčius lemia per didelis mineralinių trąšų naudojimas laukams tręšti. Aplinkosaugininko manymu, augalininkystės ūkių savininkai turėtų sudaryti tręšimo planus, taip pat kas trejus metus atlikti dirvožemio tyrimus. V. Mindžiulis atsakė ūkininkams į paklausimus apie tai, kaip teisingai laikyti mėšlą, kada galima tręšti laukus, kaip sutvarkyti organines ir kitas atliekas. Ūkininkai nepatenkinti, kad atliekų tvarkytojus gali prisišaukti vos kartą per metus, nors atliekų negalima kaupti ilgiau nei pusmetį. Ūkininkai norėtų, kad jų atliekas specialios įmonės surinktų bent po kartą per ketvirtį. Daug rūpesčių žemdirbiams kelia padangos, kurių nėra kur laikyti. Į stambiagabaričių atliekų aikštelę galima nuvežti tik keturias lengvojo automobilio padangas per metus, o traktoriaus padangos niekam nereikalingos. Būtent todėl, ūkininkų manymu, padangų pilni miškai ir pakelės. V. Mindžiulis informavo, kad už elektrinės greitu metu pradės veikti įmonė, kuri priims visų rūšių padangas. Gal tai bus gera proga ūkininkams kiemus išsivalyti nuo nepavojingomis atliekomis laikomų padangų.
priesgaisrineSeminaro pabaigoje apie prieš-gaisrinę saugą kalbėjo Elektrėnų PGT Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininkas Jonas Chveduk. Viršininkas priminė ūki-ninkams, kiek ir kokių gesintuvų turi būti žemės ūkio technikoje, prašė, kilus gaisrui, atvykti pasitikti ugniagesių, nes transporto priemonės dega labai greitai, todėl itin svarbu operatyvumas.
Po seminaro konkretesnes pastabas apie priešgaisrinę saugą ugniagesiai ūkininkams pateikė jau S. Stirnos ūkyje, kur vyko praktinė dalis. S. Stirna pasiryžo atverti savo ūkio vartus, nepabijojo nei aplinkosaugininkų, bei ugniagesių, nei Darbo inspekcijos pastabų, kad tik kiti ūkininkai pasitikrintų, ar taisyklingai ir saugiai vykdo veiklą savo ūkiuose. Ugniagesiai turėjo smulkių pastabų S. Stirnai:  patarė prasijoti gaisrų gesinimui skirtą smėlį, kad jame nebūtų priemaišų, priminė, kad priešgaisrinę sistemą reikia tikrinti bent kartą per metus, informavo, kad kiekviename ūkiniame pastate turi būti gesintuvai. Dėl netinkamai laikomų atliekų pastabų ūkininkui turėjo V. Mindžiulis. Jis sakė, kad panaudoti akumuliatoriai turi būti laikomi uždaroje patalpoje, kad atliekos negali būti sandėliuojamos ilgiau nei pusmetį. Tačiau S. Stirna teisinosi, kad negali prisišaukti atliekų surinkėjų, tad šiukšles kaupia tik neturėdamas pasirinkimo. Ugniagesiai ir V. Mindžiulis priminė ūkininkams, kad po kuro talpyklomis turi būti įrengti baseinėliai su tokio aukščio sienelėmis, kurios neleistų avarijos atveju kurui ištekėti į dirvožemį.
 
Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.