Dovana Lietuvos šimtmečiui: per Šumskų giminę apie Vievio krašto istoriją

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 09 birželio 2017

sumskasJulija KIRKILIENĖ

Lenkijoje gyvenantis Tadeušas Šumskas (Tadeusz Szumski) sako, kad nėr kito tokio ilgesio, kaip tėvynės ilgesys. Todėl jis kiekvienais metais iš Varšuvos atvyksta į Vievį tvarkyti savo giminės kapų Ausieniškių kaime, o viskas, kas vyko jo gyvenime iki 1946 metų, jam atrodo šventa. Šumskų giminė, kilusi iš Šumskų miestelio, žymiai prisidėjo prie Lietuvos kūrimo nuo 1918 metų, apie tai Tadeušo sesuo Janina parašė prisiminimus lenkų kalba. Šį pavasarį į Vievį atvykęs Tadeušas ieškojo galimybių tuos prisiminimus išversti į lietuvių kalbą ir išleisti knygą.

Šumskai

Šumskas – miestelis Vilniaus rajone, į rytus nuo Vilniaus, prie pat sienos su Baltarusija. Istorija liudija, kad 1696 m. Šumsko dvarininkas Mykolas Šumskis pastatydino medinę bažnyčią ir kaimą pavadino Šumsku. Tadeušas neturi įrodymų, kad jo giminės medis yra iš tų Šumskų, bet jo prosenelis Josef Szumski 1832 metais gimė Šumskų miestelyje ir į Lietuvą bei Lenkiją paskleidė plačią ir garbingą Šumskų giminę.

Į Ausieniškių kaimą Tadeušo senelis Vincas atsikėlė apie 1900 metus, čia su broliu pastatė plytinę. Tadeušo tėveliui Jozefui tada buvo aštuoneri. Plytinę jie turėjo ir Šumskuose, o Ausieniškėse, kaip dabar sakytų, jie plėtojo savo verslą. Vietovę šią pasirinko todėl, kad čia ėjo geležinkelis. Plytų, kaip sakė Tadeušas, matyt, pagamindavo daugiau, nei galėdavo parduoti, todėl kartu su plytiniais namais Kaune, su plytine Vievio bažnyčia ir plytiniais namais Vievyje, iškilo ir Šumskų namai bei plytinė koplyčia Ausieniškių kapinėse. Tadeušas, atvažiavęs į Vievį, visada pasivaikšto Vilniaus gatve, kur dar stovi raudonų plytų namas, kuriame gyveno tėvo sesuo Uršula. 1920 metais, kai Vievis priklausė Lietuvai, Tadeušo tėvelis Jozefas buvo paskirtas pirmuoju Vievio seniūnu. Vėliau demarkacinei linijai pasislinkus Vievio pusėn, seniūno nebereikėjo. Iš seniūnavimo laikų Tadeušas didžiuojasi prisiminimu apie tėvą, kai jis buvo gavęs amerikoniškų grūdų, bet savo giminėms nedavė nė saujos: „Žinojau, kad jūs turite savo, todėl daviau tiems, kas neturėjo“,- teisinosi Jozefas Szumski.

Vaikystė

1929 metais Ausieniškėse gimė ir Tadeušas. Mokyklą jam lankyti teko Dauculiškėse, bet neilgai. Kad vaikams nereikėtų į mokyklą eiti per geležinkelį, Šumskai savo mūriniame name įkūrė pradinę mokyklą, kurioje dirbo mokytoja Marija Macijauskienė ir vaikus mokė lietuvių kalbos. Tadeušas prisimena, kaip mokytoja kiekvieną penktadienį vaikams skaitydavo Žiulio Verno knygą „Aplink Žemę per 80 dienų“. Iš tos knygos Tadeušas sužinojo apie Pietų Ameriką, Egipto piramides ir kitus pasaulio stebuklus, kuriuos dar vaikas būdamas troško aplankyti. Vėliau jo svajonės išsipildė. O kol kas Lietuvoje artėjo okupacija ir karas. Birželio 22 d., kai Vokietija užpuolė Lietuvą, buvo sekmadienis. Vėliau Šumskai sužinojo, kad ketvirtadienį, birželio 26 d., jie būtų buvę ištremti į Sibirą. Todėl vos tik pasibaigus karui, Šumskams reikėjo trauktis į Vakarus arba būtų buvę ištremti. Jie pasirinko pasitraukimą. Tadeušo brolis Mečislovas dirbo Lentvario geležinkelyje, todėl Šumskai su paskutiniu ešelonu pasitraukė į Lenkiją ir ten pasiliko. Tadeušui tada buvo 17 metų.  

Sugrįžimas

Atvažiuodamas į Lietuvą, Tadeušas kaip brangiausią relikviją atsiveža popierinę kopiją tėvo sesers Uršulos išausto lininio rankšluosčio su Lietuvos himnu. Nors mums atrodo, kad dabar įvairūs amatų būreliai išausti gali daugybę tokių rankšluosčių, T. Šumskui tetos relikvija yra nepakeičiama. Savo buvimą įprasminti gimtinėje Tadeušas bandė su Vievio pradine mokykla – pasodino ąžuoliuką, o mokyklai padovanojo savo sukonstruotą saulės energiją varomą generatoriaus kopiją. Tadeušas yra automobilių inžinierius-konstruktorius, baigęs politechnikos institutą Varšuvoje. Jis keletą metų kartu su 24 kraštų dėstytojais dirbo Alžyre, o archyve saugo nuotrauką su Rusijos TSKP pirmuoju sekretoriumi Nikita Chruščiovu parodoje Maskvoje. Bet į Lietuvą Tadeušas pirmą kartą atvyko tik 1976 metais. Iki tų metų Šumskai buvo TSRS sąrašuose kaip Lietuvos liaudies priešai. Apie gyvenimą Lietuvoje Šumskai žinojo tik iš Vievyje likusių giminių laiškų ir dar gaudavo tarybinį laikraštį „Tiesa“ lietuvių kalba. O nuo 1976 metų Tadeušas į Lietuvą atvyksta kiekvienais metais, kartu su broliais prižiūri ir remontuoja Ausieniškių kapinių koplyčią, liudijančią apie Šumskų giminės istoriją.

Dovana šimtmečiui

Visą savo giminės istoriją Tadeušo sesuo Janina lenkų kalba surašė į popierių ir norėtų išleisti knygą, liudijančią ne tik apie giminės istoriją, bet ir apie Vievio apylinkių istoriją nuo 1900 metų. Istorija iliustruota gausiomis giminės nuotraukomis. Tą istoriją į lietuvių kalbą jau išvertė Vladislova Kursevičienė, bet iki knygos gimimo dar reikia atlikti daug užduočių. Jei savivaldybė surastų galimybę tos knygos leidybą paremti, gal tai ir būtų gera dovana Nepriklausomos Lietuvos šimtmečiui.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.