„Su pavasariu širdy“ – šį gražų pavadinimą sugalvojo Vievio kultūros centro darbuotojai, prieš septynetą metų nutarę rengti meninę saviraišką puoselėjantiems senjorams skirtą festivalį.
Ir nors kalendorinis pavasaris šiemet labiau panašus į vėlyvą rudenį, Vievio, Elektrėnų, Kaišiadorių senjorų meno kolektyvai rinkosi draugėn, pavasarį atsinešdami savo širdyse ir savo dainose, šokiuose, eilėse. Susitikimas buvo nuoširdus ir nepaprastai šiltas. Gražiai, pavasariškai spalvingai papuoštoje Vievio gimnazijos scenoje meno kolektyvai keitė vienas kitą, o žiūrovai negailėjo gausių aplodismentų po kiekvieno pasirodymo.
Festivalį pradėjo Vievio trečiojo amžiaus universiteto choras (vadovė Audronė Stepankevičiūtė), atlikęs Lietuvai skirtas dainas, o chorui pritarė visi sėdintys salėje. Tai ne vienintelis festivalyje dalyvavęs Vievio TAU kolektyvas: žaismingai apie Joną ir molio uzboną dainavo ansamblis, o mūsų mylimas ir gerbiamas solistas Justinas Rinkevičius atliko ir liaudies dainą, ir ištrauką iš P. Čaikovskio operos „Pikų dama“.
Dainas keitė šokiai. Šaunus Elektrėnų kultūros centro senjorų šokių kolektyvas „Dar ne sutema“ (vadovė Lina Rupšlaukienė) įrodė, kad jų, garbingo amžiaus senjorų, širdyse tikrai dar ne ruduo. Šokiai buvo trankūs, nuotaikingi ir jaudinantys. Žiūrovams ypač patiko svečių atliekami „Sėjau rūtą, sėjau mėtą“ ir „Bitute pilkoji“. Juk kiekvienam iš mūsų jie priminė vaikystę, jaunystę. Nenuostabu, kad sėdinčiųjų kojos pačios trepsėjo šokio ritmu.
Koncerte netrūko ir staigmenų. Jas pateikė Vievio TAU linijinių šokių kolektyvas „Šokančios damos“ (vadovė Nijolė Anskaitienė). Simpatiškosioms šokėjoms, atlikusioms lėtą valsą ir disko šokį, tai buvo debiutinis pasirodymas publikai.
Bene puošniausias ir elegantiškiausias kolektyvas buvo Elektrėnų neįgaliųjų draugijos ansamblis „Žara“ (vadovė Nijolė Skuodienė). Stilingomis skrybėlaitėmis pasidabinusios moterys, nepriekaištingai atrodantys vyrai dainavo jaudinančius romansus ir visų pamėgtas dainas. Elegantiškumu ir gražiu dainavimu neatsiliko ir Vievio kultūros centro ansamblis „Ievaras“ (vadovė Drąsa Ramanauskienė), koncertui parengęs keletą naujų kūrinių.
Festivalio programą paįvairino ir skaitovai: kaišiadoriškė Lionė Bulaukienė deklamavo savo kūrybos eiles, elektrėnietė Danutė Grigonienė sužavėjo aukštaitiška tarme papasakota istorija, o vievietis Antanas Anskaitis pralinksmino publiką skaitydamas Juozo Erlicko humoristines miniatiūras.
Visi šventės dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, atminimo suvenyrais, gėlėmis. Po finalinės dainos „Giminės“, kurią kartu dainavo ir atlikėjai, ir žiūrovai, dar ilgai skambėjo muzika, dainos, šmaikštus žodis. Manau, visi pritarė, kad festivalis, kai vyresnio amžiaus žmonės gali susiburti draugėn, pamatyti vienas kitą scenoje, pabendrauti, yra labai reikalingas.
Visus senjorus festivalyje vienijo gera nuotaika, visi širdimi jautė pavasarį. Tikiu, kad ir tikrasis pavasaris ne už kalnų. Aš pati gyvenu su pavasariu širdy. To ir visiems linkiu.
Karolina Naprienė,
Vievio TAU choristė