Nusikaltėliai (ne)verti pasitikėjimo

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 27 balandžio 2017

Virginija Jacinavičiūtė

Pastaraisiais metais gausu rezonansinių nusikaltimų, kuriuos įvykdo teisti asmenys, prižiūrimi Probacijos tarnybų. Bet šie nusikaltimai dar neprivertė Valstybės peržiūrėti 2000 metais pakeisto Baudžiamojo kodekso, kuriuo sušvelnintos bausmės už sunkius nusikaltimus. Savivaldybėje taip pat dažnai apsigyvena anksčiau iš įkalinimo vietų paleisti asmenys, kurie kelia grėsmę žmonių saugumui.

Baudžiamojo kodekso priešistorė

Baudžiamąjį kodeksą prieš 17 metų teisininkai vadino istoriniu, nes priimtas jis vos 36 Seimo narių balsais. Tačiau publikacijoje rašysiu ne apie tai, kad visai šaliai svarbus sprendimas buvo priimtas taip neatsakingai, o apie tai, kokios dabartinio kodekso pasekmės ir kaip tai gali paveikti kiekvieną iš mūsų.

Ankstesnis Baudžiamasis kodeksas Lietuvoje galiojo beveik 40 metų, tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę reikėjo atsisakyti sovietinio palikimo ir parengti naują. Galutinį Baudžiamojo kodekso projektą sudarė Teisingumo ministerijos ir profesoriaus Vytauto Pesliako vadovaujamos darbo grupės parengti projektai. Seime dėl naujojo Baudžiamojo kodekso priėmimo balsavo tik 36 nariai iš 137, tačiau to užteko, kad atsisveikintume su netobulu, tačiau konkrečiu baudžiamuoju įstatymu. Senajame kodekse buvo ką pataisyti, pavyzdžiui, nusikaltimo padarymas esant neblaiviam nebuvo sunkinanti aplinkybė. Naujajame kodekse ši spraga buvo ištaisyta. Tačiau kita vertus, naujajame kodekse nebeliko griežtumo ir konkretumo, atsirado daug spragų, kuriomis, tinkamai pasinaudojus, galima sušvelninti bausmes, išeiti iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko. „Ir gerai, kam už mokesčių mokėtojų pinigus išlaikyti nusikaltėlius“, - ne kartą teko girdėti. Tačiau tokių svarstymų nebelieka, kai žmogus su juoda praeitimi grįžta gyventi į kaimynystę, kur kaimynas savo namuose nebegali jaustis saugus.

Sumažino nusikalstamumą

Prieš dešimtį metų dėl didelio nusikalstamumo elektrėniškiai nesijautė saugūs. Šiandien atsivertę laikraščio archyvus galime panagrinėti, kokie nusikaltimai vyravo prieš septynetą metų. Policijos įvykių suvestinėje mirgėdavo pranešimų apie apvogtus automobilius, gatvėje atimtas rankines, vagystes iš sodų namelių. Ar galėjome jaustis saugūs, kai nežinojome, ar niekam neužkliūsime eidami mažai apšviestais kiemais. Principingai dirbdami Elektrėnų policijos pareigūnai nusikalstamumą savivaldybėje sutramdė, ypač dideles pastangas dėjo, kad užkirstų kelią prekeiviams narkotikais, džiaugėsi sėkme, kai po kelis mėnesius trukusių tyrimų stambūs narkotikų platintojai buvo įkalinti. Tačiau policininkų pastangos lieka tarsi beprasmis Sizifo darbas, kai prekeiviai narkotikais paleidžiami į laisvę, neatlikę realios bausmės. Vievio seniūnijoje gyvenęs M. P. į baudžiamąją atsakomybę buvo patrauktas dėl 6 nusikalstamų veikų, viena iš jų – narkotikų platinimas. Kad M.P. būtų užfiksuotas darantis nusikaltimą, pareigūnai dirbo šešis mėnesius. Į narkotikų prekybos „verslą“ nuteistasis įtraukė savo nepilnametį brolį, kuris vėliau taip pat buvo nuteistas metus ir keturis mėnesius kalėti pataisos namuose, bausmės vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Pagal Baudžiamąjį kodeksą vien už narkotikų platinimą skiriama 2–8 metai laisvės atėmimo bausmė. Subendrinus bausmes už nusikaltimus ir sumažinus paskirtą bausmę, M.P. buvo nuteistas kalėti 2 metus ir 4 mėnesius, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams. Kad grįžęs į laisvę nebūtų Elektrėnų policijos akiratyje, savo gyvenamąją vietą vaikinas deklaravo Vilniuje, kur tikisi būti mažiau pastebimas.

Cepelinai į namus

Balandį iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos grįš dar vienas prekeivis narkotikais V. G., iki įkalinimo gyvenęs Vievyje. Už prekybą narkotikais vaikinas buvo nuteistas lygtinai, tačiau vos paleistas į laisvę vėl griebėsi seno amato. Aštuonis mėnesius pareigūnai taikė specialias priemones, kad pagautų nusikaltėlį su įkalčiais. Pareigūnai rizikavo gyvybe, panaudojo nemažai valstybės lėšų, laiko ir energijos. Tačiau už pakartotiną nusikaltimą bausmės atidėjimo metu V. G. buvo nuteistas vos pustrečių metų kalėjimo ir jau kraunasi daiktus į laisvę, nes bus paleistas lygtinai. Teismas nutarė, kad gyvenimo būdo nekeičiantis jaunuolis, teistas dar ir už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, gali grįžti į laisvę. Įtikinti teisėjus pasistengė ir garsi Lietuvos advokatė, kurią niekur nedirbantis V. G. pajėgė pasisamdyti, kad atstovautų byloje. Tyrimas atskleidžia, kad V. G., platindamas narkotines medžiagas, per dieną galėdavo uždirbti iki 3000 eurų, todėl galėjo nedirbti, o didžiąją dienos dalį praleisdavo sporto klubuose augindamas raumenis. Kad pinigų vaikinui nestigo, rodo tai, kad niekur nedirbdamas galėjo sau leisti cepelinus į namus užsakyti pasinaudodamas taksisto paslaugomis. Du kartus Elektrėnų pareigūnų pagautas V. G. įkalinimo įstaigoje turėjo šiek tiek laiko pasimokyti iš savo klaidų, todėl trečią kartą į Elektrėnų pareigūnų rankas stengsis neįkliūti, nes bus užmezgęs ryšių, žinos policijos veikimo metodus. O gal visuomenė vėl išgirs kokią naujieną, kad sunkų nusikaltimą padarė anksčiau teistas pilietis?

Į laisvę – anksčiau laiko

Lietuvoje dalis žmonių po rezonansinių nusikaltimų reikalauja sugrąžinti mirties bausmę, kiti sako, kad mirties bausmė – nehumaniška. 2000-aisiais įteisintame Baudžiamajame kodekse mirties bausmės neliko. Tokią bausmę draudžia ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Visi žmonės šiuo klausimu turi nuomonę, tačiau jau vien toks siūlymas rodo, kad žmonės bausmes laiko neadekvačiomis padarytiems nusikaltimams. Pradėję rengti publikaciją, internetinėje svetainėje www.kronika.lt paklausėme skaitytojų, ar pakankamos jiems atrodo bausmės. Daugumos skaitytojų nuomone, bausmės turėtų būti griežtesnės. Tačiau 2000-aisiais Baudžiamajame kodekse teisinis nusikaltimų vertinimas tapo daug lankstesnis. Tai ir lemia, kad nusikaltimus padarę asmenys į laisvę grįžta anksčiau laiko. 2017 m., atlikę bausmę, paleisti 2 asmenys, anksčiau laiko paleisti 8 asmenys, iš kurių 1 teistas už nužudymą, 1 – už plėšimą, 2 – už prekybą narkotikais, 1 – už sunkų sveikatos sutrikdymą.

2016 m., atlikus bausmę, paleista 10 asmenų, o anksčiau laiko paleista 13 asmenų, iš kurių 1 teistas už sukčiavimą, 1 – už išžaginimą, 3 – už prekybą narkotikais, 1 – už sunkų sveikatos sutrikdymą.

2015 m. anksčiau laiko paleista 12 asmenų, iš kurių 1 teistas už sukčiavimą, 1 – už plėšimą, 2 – už prekybą narkotikais.

Kodekse numatyta ir galimybė trumpam laikui nuteistajam išvykti į namus. Šių metų kovą tokią galimybę gavo už nužudymą ir narkotikų platinimą nuteistas D. Š. Vyras nusikaltimą padarė tyčia, paliko sužeistą draugą nukraujuoti, nusikaltimą slėpė beveik 10 metų, vertė kitus asmenis prisiimti atsakomybę už nusikaltimą. Šie faktai kelia nuostabą, kad tokie asmenys sulaukia pasitikėjimo ir gali kelias dienas džiaugtis laisve, įpareigoti tik žodinių draudimų.

Probacijos tarnybos akiratyje

Šiuo metu Elektrėnų savivaldybėje veiklą vykdančio Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus priežiūroje yra 6 lygtinai iš pataisos įstaigos paleisti asmenys. Trys iš jų nuteisti už nusikaltimus nuosavybei – vagystes ir apgaulę, du – už narkotinių medžiagų gabenimą, vienas – už nusikaltimą lytinei žmogaus laisvei. Du iš šių asmenų nuteisti pirmą kartą. Dauguma lygtinai paleistų asmenų dirba.

„Lygtinai iš pataisos įstaigos asmenys paleidžiami vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str. Dėl nuteistųjų paleidimo sprendimus priima pataisos įstaigos, kur asmuo atlieka laisvės atėmimo bausmę, Lygtinio paleidimo komisija. Tačiau asmuo palieka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą tik po to, kai Lygtinio paleidimo komisijos sprendimą patvirtina teismas nutartimi“, - sako Elektrėnų skyriaus vyresnioji inspektorė Jolanta Laukytė.

Lygtinai paleistų asmenų priežiūrą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo nuostatomis, vykdo Probacijos tarnybos pareigūnai. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo privalo per nustatytą laiką atvykti į Probacijos tarnybą, kur, atsižvelgiant į nuteistojo riziką padaryti naują nusikalstamą veiką bei galimas rimtos žalos rizikas visuomenei, sudaromas probuojamojo priežiūros planas, kuriame numatomi ne tik teismo skirti įpareigojimai, bet ir jo resocializacijos priemonės. Tarnyba rūpinasi, kad buvę kaliniai susirastų darbus, atsikratytų priklausomybių. Jei asmenys vengia vykdyti teismo nutartimi paskirtas lygtinio paleidimo sąlygas, pavyzdžiui, nustatytu laiku nebūna namuose, vartoja psichiką veikiančias medžiagas ar t.t., probuojamam asmeniui gali tekti likusią laisvės atėmimo bausmę vėl tęsti pataisos įstaigoje.

„Galima pasidžiaugti, kad su daugeliu lygtinai paleistųjų Probacijos tarnyba atsisveikina sėkmingai pasibaigus lygtinio paleidimo laikui“, - optimistiškai nuteikia Jolanta Laukytė.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.