Sėkmės istorija. Pikčiausias inspektorius – pirkėjas

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 17 vasario 2017

akcininkaiVirginija Jacinavičiūtė

Skaičiuojame paskutines žiemos savaites. Jau svajojame, kaip mus šildys pavasario saulė, kaip skaniai kvepės įšilusi žemė, kaip džiugu bus išgirsti paukščių klegesį išėjus pasivaikščioti. O sodininkams ir daržininkams žiemos pabaiga primena apie besibaigiantį poilsį. Iš tiesų, norintiems valgyti pačių užaugintas daržoves – darbymetis jau prasidėjo. Dabar pats metas sodinti paprikas ir salierus, kuriems sudygti reikia apie poros savaičių, kovą į daigyklas keliaus lietuvių labiausiai pamėgti pomidorai ir agurkai. Apie daržovių auginimo tendencijas, apie naujienas sėklų versle, domėjomės Vievyje įkurtoje įmonėje „Sėkluva“.

Pasirinko Vievį

Įmonės direktorius Kazys Romas Noreikis su Petru Savanevičiumi sėklas importuojančią ir jomis prekiaujančią įmonę „Sėkluva“ įkūrė prieš 18 metų. Kolegos iki tol jau buvo sukaupę nemažą žinių bagažą. K. R. Noreikis 23 metus jau buvo dirbęs sėklomis prekiavusioje įmonėje, o P. Savanevičius – 10 metų. Bendraturčiai yra vilniečiai, tačiau sostinėje įmonės nė negalvojo steigti. „Vilnius – šalies pakraštys, be to, ne visi daržininkai turėjo tokias mašinas, kuriomis galėtų miesto gatvėmis važinėti. Vietos įmonei ieškojome ilgai ir pasirinkome Vievį, pro kurį anksčiau tekdavo tik pravažiuoti. Pasirinkimą lėmė puikus susisiekimas“, - prisiminė direktorius.

Pirmaisiais veiklos metais įmonė siūlė apie 40 rūšių sėklų, kurias parsiveždavo iš Latvijos ir Čekijos, o šiuo metu vien mėgėjai gali pasirinkti iš 600 paruoštų sėklų rūšių.

Direktorius pasakoja, kad anksčiau auginamos buvo tik pagrindinės daržovės – burokėliai, kopūstai, morkos, o šiuolaikiniai daržininkai žymiai įnoringesni. „Kai pradėjome prekiauti, mažai kam rūpėjo špinatai ar salotos, o dabar šių lapinių daržovių paklausa stipriai išaugo“,- pasakojo K. R. Noreikis. Direktoriui antrina pavaduotoja Rasa Davidavičienė, pasakodama apie populiarėjančias daržovių rūšis. Pamažu ant lietuvių stalo kelią skinasi artišokai, smidrai (kitaip – šparagai), itin išpopuliarėjo cukinijos. Kad patenkintų klientų norus, UAB „Sėkluva“ šiemet siūlo apie 70 naujų sėklų rūšių, tarp kurių oranžiniai brokoliai, iš Pietų Amerikos atkeliavęs saldus augalas stevija.

Vilma AnulieneVertina gilias tradicijas

Lietuvoje nėra sėklų augintojų, kurie galėtų paruošti didelius užsakymus, todėl daržovių sėklas UAB „Sėkluva“ vežasi iš gilias daržininkystės tradicijas turinčių šalių – Olandijos bei Prancūzijos. Tiesa, prekyboje yra viena lietuvių sukurta ridikėlių rūšis „Babtų žara“, tačiau importuojamos šios sėklos iš Lenkijos. Gėlių sėklas bendrovė perka iš Vokietijos, Prancūzijos, Čekijos ir Lenkijos įmonių. Kiekvienais metais „Sėkluvos“ vadovai ieško vis naujų sėklų, kurios sudomintų mėgėjus ar profesionalus. Tam talkina sėklų katalogai, o vasaromis „Sėkluvos“ atstovai dalyvauja tiekėjų organizuojamose lauko dienose, kuriose galima išvysti jau užaugintas daržoves ar gėles. Kai kurias naujas sėklų rūšis darbuotojai užaugina įmonės kieme įrengtame šiltnamyje. Sėklą išauginus iki vaisių, daug lengviau patarti klientams, atsakyti į rūpimus klausimus ne tik iš kataloge nurodytų savybių, bet ir asmeninės patirties. UAB „Sėkluva“ yra įkūrusi parduotuves Vilniuje, Kaune, Marijampolėje, Alytuje, Utenoje, Vievyje bei Ukmergėje. Įmonė darbo vietas suteikė 30 darbuotojų, kurių daugiausiai – 20 – dirba Vievyje, administracijos pastate, kur taip pat įrengta fasavimo linija, pastatytas sandėlis stambių sėklų laikymui. Be savo firminių parduotuvių „Sėkluva“ taip pat turi keliasdešimt partnerių, kurie prekiauja įmonės sėklomis. Elektrėnuose tokie partneriai yra du – „Būsto pasaulis“ ir Virginijos Bušinskienės įmonė „Minleta“, įkurta Sodų gatvėje šalia žiedo.

Draugiška atmosfera

Su įmonės direktoriumi Kaziu Romu Noreikiu ir agronomu Petru Savanevičiumi apžiūrėjome įmonės gamybines patalpas, kuriose anksčiau veikė paštas. Per tuos metus įmonė tik plėtėsi, todėl pamažu išsipirko beveik visą pastato plotą. Antrajame aukšte neseniai įrengta erdvesnė patalpa, kurioje netrukus bus daiginamos įvairiausios sėklos. Kolegos parodo kabinetą, kuriame vykdoma šiais metais pradėta internetinė prekyba, per praėjusį mėnesį padėjusi parduoti sėklų už 1000 eurų. Kartu su direktoriumi apžiūrime pirmajame aukšte įrengtą fasavimo liniją, kur sužinojau, kad sudėtingai atrodantį sėklų išpilstymo aparatą „Sėkluvos“ vadovai pirko jau padėvėtą ir vežė į Vokietiją restauruoti. Tai įmonei kainavo per 45 tūkst. eurų. Kitoje patalpoje pasilabinome su moterimis, sveriančiomis ir fasuojančiomis sėklas. Vievietė Vilma Anulienė – seniausiai įmonėje dirbanti darbuotoja, kurios darbas – sėklų pakelius leisti per klijavimo aparatą. Moteris nepraleidžia progos pagirti mielą kolektyvą, gerus vadovus už laiku mokamą, konkurencingą atlyginimą. „Laikas čia greitai eina, o kai sezonas, tai nė nepastebim kaip diena praeina“, - šypsosi ponia Vilma, o jai pritaria keturios šalia dirbančios kolegės. Stebint darbuotojų ir vadovo bendravimą, sunku nepastebėti, kad įmonėje tvyro pasitikėjimo ir pagarbos dvasia, kurioje darbdavys vertina savo darbuotojus, o pavaldiniai neturi priežasčių skųstis užmokesčio dydžiu ar darbo sąlygomis. Direktorius paaiškina, kad moterų atlyginimas priklauso nuo pagamintos produkcijos kiekio, tad sausį kai kurių moterų atlyginimas siekė net 1000 eurų, ir šypteli, kad ir jis pats tiek neuždirba.

Baudžia pirkėjai, ne inspekcijos

„Su kokiais sunkumais susiduria sėklų pardavėjai?“, - domėjausi direktoriaus, daugiau kaip 40 metų pardavinėjančio sėklas. Pirmoji direktoriaus įvardinta kliūtis – konkuruoti su daug didesniu parduotuvių tinklu, kuris kone visuose Lietuvos miestuose turi firmines parduotuves. Antroji problema didelis PVM sėkloms. Lenkai sėkloms taiko tik 5 proc. PVM, todėl sunkiausiai sėklų prekyba einasi Marijampolėje, besiribojančioje su Lenkija. Daržininkai šiemet jau pastebėjo, kad gerų sėklų kainos visose parduotuvėse išaugo. Ponas Kazys paaiškina, kad sėklos brangsta todėl, kad labiau orientuojamasi į kokybę, o ne į kiekybę. Labai išrankiems pirkėjams išleista speciali PROFI pakuočių serija, į kurias subertos labai aukštos kokybės sėklos. Būtent šias sėklas pataria rinktis „Sėkluva“ specialistai. Pigesnes sėklas pardavinėja ir kitos šalies įmonės, tačiau „Sėkluva“ už tą pačią kainą į pakuotę įberia dvigubai ar trigubai daugiau sėklų. Šių standartinių sėklų liniją „Sėkluvos“ parduotuvėje galima atpažinti „Sodžiaus“ vardu.

Lietuvoje parduodamos sėklos turi atitikti Europos standartus, visos neišparduotos sėklos tikrinamos Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. UAB „Sėkluva“ vadovas Kazys Romas Noreikis sako, kad jokia inspekcija tiek nenubaus įmonės, kiek nusivylęs pirkėjas. Pirkėjai yra svarbiausia priežastis, kodėl įmonės vadovai itin stengiasi, kad į pirkėjų rankas pakliūtų kokybiškos sėklos.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.