Prisimenant iškilų rašytoją Juozą Kralikauską

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 27 sausio 2017

kralikauskasŠiemet sausio 25 d. sukanka jau 10 metų, kai tarp mūsų nėra iškilaus rašytojo Juozo Kralikausko. Nėra rašytojo tarp mūsų, tačiau jį pažinojusių širdyse gyvena gražūs prisiminimai, kaip apie talentingą, intelektualų ir dvasiškai stiprų žmogų. Žmonių skaitomos ir aptariamos jo istorinės, biografinės knygos.

Į šį pasaulį rašytojas atėjo 1910 m. spalio 9 d. Kareivonių kaime, Žiežmarių valsčiuje, Trakų apskrityje. Rašytojas prisiminimuose rašė „Motina gimdė daug vaikų, kurie vis mirdavo. Kai gimiau aš, ji pasižadėjo, jei liksiu gyvas, pėsčia nunešti mane į Vilnių prie Aušros vartų. Pažadą įvykdė, visus 40 km ėjo basa“. Rašytojas su meile prisimena motiną, kuri pagimdė 18 vaikų, o užaugino tik penkis, laikė ją doros ir stiprybės pavyzdžiu ir pirmąja bei didžiąja savo mokytoja, iš kurios sužinojo pagrindines žinias ir tiesas. Vaikystė ir tėviškė labai brangi Juozukui buvo visą gyvenimą. „Ir didi nuostaba pagaudavo, kai išgirsdavau Piliakalny kukuojant. Nejaugi numirusi seserėlė Skoliutė. Negi amžinatilsį senelis? Kodėl ir mama suklūsta tokiom pamaldžiom akim. Jos veidas pasidaro, lyg vėl mudu Kietaviškių bažnyčioj...“ Išties, būsimas rašytojas augo kaime, kur labai įspūdingas kraštovaizdis. Tai – Piliakalnis, apaugęs ąžuolais ir apsuptas raisto, Spenglos upė, Aujėdo ežeras, Verdinių giria. Kaip vyriausiam vaikui šeimoje teko tris vasaras piemenauti. Mokytis pradėjo gimtajame kaime pas ūkininkus, vėliau klebonijoje. Po to mokėsi Žiežmarių keturklasėje, o baigęs įstojo į Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją. Vėliau baigė Daukanto mokytojų seminariją Kaune ir mokytojavo Veprių, Žiežmarių, Vaiguvos pradinėse mokyklose. Mokytojaudamas baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete lietuvių kalbą ir literatūrą bei pedagogiką.

1938 m. vedė Feliciją Verbavičiūtę ir 1939 m. gimė dvynukai Juozukas ir Virgilijus. 1941 m. mirė sūnelis Juozukas, o po metų – tik dvidešimt penkerių amžiaus sulaukusi žmona. Dvejus metus vienas augino mažąjį sūnelį, o priartėjus frontui Virgilijų paliko motinai ir išvyko tikėdamasis greitai grįžti. Tačiau likimas pasisuko kitaip. Pabuvojo Austrijoje, Vokietijoje, o 1947 metais pasiekė Kanadą. Čia dvejus metus dirbo aukso kasyklose Kanados šiaurėje. Autobiografijoje rašė: „Tai buvo labai glūdi egzistencija tose aukso kasyklose. Tamsu ir tamsu, diena po dienos, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio...“ Ten jis pradėjo kaupti medžiagą savo knygoms. Apsigyvenęs Toronte, dirbo prekyboje, vėliau – buhalteriu valdiškoje įstaigoje. 1952 metais vedė dešimčia metų jaunesnę Vandą Ivaškevičiūtę, kuri rašė noveles, tapė.

Rašytojui buvo labai miela kultūrinė veikla lietuvių bendruomenėje. Steigiant „Tėviškės žiburius“ buvo redakcijos narys, dirbo Kanados LB Švietimo komisijoje ir LB Kultūros fondo sekretoriumi bei pirmininku.

J. Kralikauską kamavo tėvynės ilgesys. „Kanadoje man tolydžio šalta, atgrubu, drėgna. Ir kai tik atsimenu saulėtekį Kareivonyse, Viešpatie, koks ilgesys apkrinta“ – rašė autobiografijoje. Ilgesio vedamas net penkis kartus lankėsi sovietinėje Lietuvoje. Pirmas apsilankymas buvo 1975 metais. Neleido aplankyti nei gimtinės, nei tėviškės kapų. Tik per ketvirtą kelionę po 44 metų gyvenimo svetur, slapta aplankė tėviškę ir tėvų kapus. Prisiminimuose rašė „Ir kai tik išvydau – pašalnojau suledėjau: Siaubas. Tik vėjų pagairė. Negyva vieta. Ar aš jau nepažįstamoj planetoj? Nei pirkios, nei jokio tėvų relikto. Šiurpi dykynė. Telikus tik liepa. Tik ji dar kojom į žemelę įsispyrus ...“. Penktą kartą rašytojas Lietuvoje apsilankė jau Sąjūdžio laikais ir su džiaugsmu pasitiko Lietuvos atgimimą. Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai, nuo 1992 metų buvo Rašytojų sąjungos narys. 1995 m. Kanados LB J. Kralikauskui skyrė 1994–1995 metų kultūrininko premiją.

1995 metais mirė antroji žmona. Pardavęs namą, išdalijęs daiktus, 1996 metais grįžo į Lietuvą, tais pačiais metais aplankė tėviškę, koplytstulpį, Kietaviškių pagrindinę mokyklą. Labai susibičiuliavo su mokytojais, kraštiečiais, giminėmis ir su jais bendravo iki mirties. Mokytoja kraštotyrininkė Danutė Gudelienė daug medžiagos sukaupė apie rašytoją Kietaviškių mokyklos kraštotyros muziejuje. Iki mirties gyveno Gerontologijos centre Vilniuje. 1999 m. apdovanotas DLK Gedimino V laipsnio ordinu. Mirė 2007 m. sausio 25 d., palaidotas Kietaviškių bažnyčios šventoriuje.

Juozo Kralikausko kūrybinis palikimas gausus, net 23 knygos. Pirmoji novelių knyga „Septyni kalavijai“ parašyta prieškario Lietuvoje 1937 metais, o paskutinis romanas „Dinastijos žūtis“ išleistas 2002 metais. Dešimt apysakų ir romanų parašė Kanadoje. Rašytojas buvo atsidavęs istorinei prozai ir aprašė reikšmingus tautos būties etapus, iš Mindaugo epochos („Titnago ugnis“,1962 m., „Mindaugo nužudymas“, 1964 m. „Vaišvilkas“, 1971 m. „Tautvila“, 1973 m.,„Mindaugas“, 1995 m., „Mindaugo kapas“, 2000 m.). Taip pat išleisti biografiniai romanai „Martynas Mažvydas Vilniuje“, 1976 m., ir „Įkaitę Vilniaus akmenys“, 1979 m. Visos Juozo Kralikausko knygos yra originalaus, įdomaus turinio, pasižymi vaizdinga kalba, sukauptos ir skaitomos bibliotekose.

Juozo Kralikausko gimtojo krašto Kietaviškių bibliotekoje taip pat kaupiama medžiaga apie šį iškilų kraštietį, pedagogą, rašytoją. 10-osioms mirties metinėms paminėti parengta bibliotekoje ir veikia literatūros paroda „Torontas gerai, bet širdy Kietaviškių kaimas...“

Janina ČERNIAUSKIENĖ,

Vyr. bibliotekininkė

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.