Anatolijus Golovač – irklavimo entuziastas

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 19 sausio 2017

Virginija Jacinavičiūtė

IMG 4732Sunku būtų rasti tinkamesnį žodį irkluotojui Anatolijui Golovač apibūdinti kaip entuziastas. Anatolijus aistra irklavimui užsidegė dar prieš penkis dešimtmečius, ir ji išliko tokia stipri, kad dabar gali ja dalintis su jaunąja karta. A. Golovač dabar nėra etatinis treneris, dirbantis už atlyginimą, tačiau vaikų treniruotėms skiria daug savo laiko ir nuolat galvoja, kaip pagerinti sąlygas irkluotojams.

Įrengė treniruoklių salę

20161229 151018Seniai mąsčiau, kokia plytinio pastato tarp jachtklubo ir ledo rūmų paskirtis. Šiandien sužinosiu, nes jau pėdinu pastato link. Nežinau, per kurias duris įeiti, tad suku ten, kur rūksta iš kamino. „Radau“, - įsitikinau, pravėrusi duris. Čia pat prie durų pūpso savadarbė krosnis, šonuose vos ne iki lubų prikrauta kanojų, priešais – išskleistas teniso stalas. Patrypiu prie durų, kad nusivalyčiau sniegą. Po šio beldimo išgirstu kviečiantį balsą iš kitos patalpos ir einu susipažinti. Mane pasitinka Anatolijus Golovač, pasilabiname ir pradedame pokalbį, bet akys vis krypsta į savotišką pastato interjerą.

Didelės ir aukštos sienos išklotos milžiniškais raudonais kilimais. Vėliau sužinau, kad tokios sienos – ne skonio reikalas, o būtinybė, kad sklindantis stiprus aidas netrukdytų kalbėti.

Pasieniais sustatyta daugybė savadarbių treniruoklių, kuriuos vaikų treniruotėms pagamino pats Anatolijus. Visų treniruoklių gamybos subtilybių neklausinėju, tačiau Anatolijus prasitaria, kad svarmenis padarė iš „kamazo“ ratų dalių. Vienas svarbiausių treniruoklių salėje – imituojantis irklavimą. Visas jis – Anatolijaus išmąstytas. „Primityvūs treniruokliai“, - kuklinasi sporto meistras ir priduria nežinąs, ar juoktis ar verkt. Per pirmąsias pokalbio minutes įstringa vienas dalykas: Anatolijus nuolat kartoja žodį „vaikai“ įvairiais linksniais. Vaikai – veiklos iš idėjos priežastis, jie labiausiai rūpi Anatolijui.

Už suteiktas patalpas Anatolijus dėkingas Elektrėnų savivaldybės administracijai, taip pat už pinigus, skirtus kanojai įsigyti, bei už lėšas, kurios leido trims sportininkams ir treneriui dalyvauti vaikų žaidynėse Austrijoje.

Rankinį iškeitė į irklavimą

IMG 4721Prisėdę ant sofutės su Anatolijumi kalbamės apie irklavimo sportą anksčiau ir dabar, apžiūrime ant sienos sukabintus diplomus ir medalius, kuriuos Anatolijus pelnė per savo gyvenimą. Paauglystėje Anatolijus žaidė tinklinį, bet komandos nariams išėjus į kariuomenę, komanda iširo, taip atverdama kelią į irklavimo sportą. Sakoma, kad gerų rezultatų pasiekti galima tik labai anksti pradėjus treniruotis, tad nustembu, kad Anatolijus irklavimą pasirinko jau sulaukęs pilnametystės. Valia ir užsispyrimas padėjo jam pelnyti nusipelniusio trenerio vardą. Anatolijus keturiolika metų buvo Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris ir didžiuojasi, kad jo treniruotas kanojininkas Petras Grigonis Belgrade vykusiame Pasaulio čempionate 1978 m. pelnė sidabrą, o kanojininkai Artūras Rainys ir Romas Vienažindis TSRS Tautų Spartakiadose ir čempionatuose taip pat pasiekė gerų rezultatų.

Šiuo metu Anatolijus yra pensininkas, sveikata šlubuoja, tačiau bene kasdien irkluotojams jis skiria savo laiko, taip palengvindamas darbą vaikų treneriui Ovidijui Manomaičiui. Tarp geriausių Elektrėnų irkluotojų ir Artūras Golovač – Anatolijaus sūnus, kuris bene kiekvienose varžybose pasiekia puikių rezultatų. Savo valia ir greita pažanga Anatolijų džiugina Dominykas Pažėra, kuris vos per vienerius metus pasiekė gerų rezultatų, taip pat Gintarė Pališauskaitė, kuri, pasak Anatolijaus, gali daug pasiekti.

A. Golavač su nostalgija prisimena laikus, kuomet elektrinėje direktoriavo Pranas Noreika, kuris aprūpindavo sportininkus viskuo, ko reikia. Geru žodžiu mini Elektrėnų komunalinio ūkio direktorių Stasį Vileikį, kuris niekada neatsisakydavo pagelbėti.

Bėdos

IMG 4735Optimizmas iš A. Golovač balso dingsta pradėjus kalbėti apie dabartinę padėtį sporte. „Per šitiek metų sportinė bazė Elektrėnuose menkai tepagerėjo“, - svarsto vyriškis. Ilgamečiui treneriui liūdna, kad Elektrėnuose nėra vietos, kur vaikai galėtų užsiimti fiziniu lavinimu, ir prasitaria, kodėl sename sandėlyje įrengė savadarbę sporto salę. „Juk neis vaikai treniruotis į mokamas sales“, - svarsto A. Golovač. Bekalbant į salę ateina Gintarė Pališauskaitė. Sportininkė pakeliui į baseiną užsuko pasitreniruoti. Nelaukdama raginimo ji nusimeta striukę ir sportuoja tai prie vieno, tai prie kito treniruoklio, prisėda mergina ir ant Anatolijaus sukonstruoto irklavimo imitatoriaus. „Ar nešalta“, - paklausiu. Išgirstu, kad ne, o pačiai jau kurį laiką šąla kojos. Užkūrus krosnį, patalpose pasiekiama 12 laipsnių temperatūra, ir tik po to, kai plėvele buvo užkalti langai.

Aiškėja, kad šaltis irkluotojams įprastas dalykas. Irkluotojai treniruojasi ne tik vasarą Elektrėnų mariose, bet ir šiltame kanale ar Strėvoje žiemą. Per savaitę keturis kartus Anatolijus savo lėšomis veža vaikus prie Strėvos ar šilto kanalo treniruotis. Šios vietos puikiai pažįstamos ir geriausiems Lietuvos kanojininkams. Už elektrinės, šalia kanalo, stovi 40 metų senumo konteineris, kuriame laikomos kanojos ir baidarės. Šiame garaže kanojos taip apšąla, kad prieš treniruotę reikia sukurti laužą vidury konteinerio, kad nutirptų ledas. Taip prisišildžius ir persirengti šilčiau. Dar blogesnė padėtis prie Strėvos, kur išvis nėra jokio vagonėlio, tad persirengti reikia plyname lauke. Anatolijus svajoja, kad galbūt toje vietoje kada nors bus pastatytas jūrinis vagonėlis. Rūpesčių Anatolijui kelia ir automobiliai, kurie vis genda, jam baisu, kad nebeliks su kuo vaikus į treniruotes už miesto vežti.

Anatolijus vieną po kitos vardija idėjas, kaip būtų galima panaudoti patalpas, kad sportuojantiems vaikams būtų patogiau. Jis siūlo įrengti tualetus ir persirengimo kabinas jachtklubo patalpose, numatomame statyti stadione įrengti maniežą, kad ir lengvaatlečiai turėtų sportinę bazę, už jo įrengtos treniruoklių salės sienos įrengti stalo teniso salę, kur vaikai kasdien galėtų žaisti kiek panorėję.

Klausydama A. Golovač negaliu atsistebėti trenerio atsidavimu, svarstau, kaip pasikeistų mus supanti aplinka, jei visi taip aistringai rūpintųsi tuo, kuo tiki ir myli. Pokalbis eina į pabaigą, žingsniuojame prie durų. Kol kalbėjomės krosnis visiškai užgeso. Anatolijus išsitraukia elektrinį pjūklą ir smulkina medieną, vėl žiebs ugnį, kad vaikams būtų šilčiau.

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.