Praverk Adventui duris...

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 16 gruodžio 2016

Advento popietė Gilučiuose„Atrodo, kad gyvenimas slenka beprasmiškai. Tačiau mažas upokšnis, tyliai vingiuojantis per girias ir pievas bei nešantis sveikatą, vaisingumą ir grožį, savo kelyje toks pat naudingas, kaip plati upė. O prisidėdamas prie upės gyvybingumo, jis padeda pasiekti tai, ko viena ji niekada nebūtų pasiekusi“.

Elena Vait

Edukacinis užsiėmimas Adventinis vainikasTokiu upokšniu, įnešančiu gyvybės į mūsų tautos paveldą bei tradicijas, tapo Gilučių bendruomenė.

Senovėje nė vienas adventinis susiėjimas neapsieidavo be rankdarbių. Ilgais žiemos vakarais, kai moterys verpdavo, vyrai vydavo pančius, o senoliai pašydavo vilnas, plėšydavo plunksnas, vaikai ir jaunuoliai gamindavo šiaudinius eglutės žaislus. Nors dabar galime įsigyti daugybę įvairiausių puošmenų, tačiau savo rankomis rūpestingai surišti žaisliukai yra daug mielesni ir brangesni. Šiaudai, padedant Jurgitai Treinytei, sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinei amatininkei, ne tik suaugusiųjų, bet ir mažųjų rankose virto angeliukais, žvaigždutėmis, snaigėmis bei girliandomis. Visi pasigamino originalių papuošimų eglutei, pasigrožėjo tautodailininkės rištais sodais bei pasisėmė vidinės ramybės, šilumos.

Gilučių kultūros klubo salėje, visi norintys galėjo nusipinti Advento vainiką. Šiuo užsiėmimu ypač susidomėjo Elektrėnų pradinės mokyklos Gilučių skyriaus mokinukai ir mokytojos. Iš gamtinių medžiagų, pačių rankomis pasigaminti vainikai puošia mokyklos klases.

O bendruomenės popietė, prasidėjusi Pranašų žvakės uždegimu, tarsi atvedė Advento dvasią, kuri palietė kiekvieną, suteikdama viltį ir meilę, balta tyla padengdama kasdienybės sumaištį.

Gaminame eglutės žaisliukas iš šiaudųTrumpėjant dienoms ir ilgėjant naktims, kad žmogaus siela atsigautų, nuo senų senovės buvo atliekamos įvairios apeigos. Todėl Adventinė popietė tarsi nukėlė į tuos nepakartojamus laikus, kai mūsų senoliai susirinkdavo į gryčią, dirbdavo įvairius darbus, sekdavo pasakas, pasakodavo nutikimus, burdavo, žaisdavo žaidimus...

Adventinės dainos, kurias su meile dainavo Gilučių etnografinis ansamblis „Obelėlė“ (vad. D. Norušienė) ir viešnios iš Elektrėnų etnologė Ona Rasutė Šakienė bei Roma Važgėlienė, tarsi užbūrė tamsą, todėl kiekvienas galėjo pajausti artėjančias Kalėdas, Kūčias – šeimos šventę, kurios taip laukia tiek vaikai, tiek ir suaugę.

Skambėjo eilių posmai, skaitomi O. Mozūraitienės, J. Žigutienės, G. V. Pupalaigytės. Jie priminė apie žmogiškąją prigimtį, gerumą, bendrystę bei artimo supratimą. Juk šis metas – susikaupimo bei apmąstymo, suvokimo to, kad ir kasdienybėje galima atrasti šventę.

Nors laiko smiltys nugludina visus prisiminimus, bet versdami gyvenimo knygą, vis dar galime pasisemti iš versmės, vedančios mūsų tėvų ir senelių takais.

Tad keliaukime, liesdami savo sielos stygas, virpindami jas ir perduodami kitiems tautos dvasią.

Gilučių bibliotekininkė V. Tamošiūnienė ir kultūrinių renginių organizatorė V. Vičkačkienė

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.