Biblioterapija. Kas tai?

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 04 lapkričio 2016

knygosSpalio 26 d. Elektrėnų savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Biblioterapija. Kas tai?“, kurį vedė psichologė Brigita Gelumbauskienė. Šis renginys yra Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos projekto „Knyga – sielos namų vaistinė“ dalis. Susitikime kalbėta apie tai, kad knygų skaitymas gali padėti geriau suprasti save ir net išspręsti įvairias asmenines problemas.

Biblioterapija

g. dapkeviciene ir b. gelumbauskienėBiblioterapija – tai gydymas skaitant. Kad knyga gali padėti žmogui, pastebėta seniai. Diodoras Sicilietis (apie 90-30 m. pr.m.e.), graikų istorikas, gyvenęs prie Julijaus Cezario ir Augusto, savo knygoje „Bibliotheca historica“ (Istorijos biblioteka) rašė, kad Egipte virš įėjimo į faraono Ramzio II salę, kur buvo saugomos knygos, buvo užrašas „namai, kurie gydo sielą“. Terminas „biblioterapija“ pradėtas naudoti XX amžiuje, nuo 1916 m., kai Samuelis Krotersas žurnale „Atlantic Monthly“ aprašė knygų skaitymą kaip vieną iš gydymo būdų. 1920 m. Sadie Peterson Delanei knygų skaitymą jau naudojo kaip terapijos priemonę karo veteranams gydyti. Dabar ji taikoma sprendžiant įvairias asmenines problemas, patyčių atvejais, alkoholio ir narkotikų, kitų priklausomybių gydymui, teikiant pagalbą rizikos grupių vaikams ir šeimoms, sprendžiant konfliktus, ieškant savo vietos pasaulyje ir pan. Šiuo metu šis metodas tampa populiaresnis, atrandamos naujos jo taikymo galimybės: biblioterapiją taiko mokyklų konsultantai, socialiniai darbuotojai, mokytojai ir kiti.

Gydymas knyga taikomas daugelyje Europos šalių, taip pat ir Lietuvoje, psichologai bei reabilitacijos specialistai biblioterapiją apibūdina kaip knygų skaitymą, turintį teigiamą rezultatą psichinei sveikatai bei gyvenimo problemų sprendimui. JAV bei Didžiojoje Britanijoje jau populiarėja įrodymais pagrįstos medicinos savipagalbos knygų sąrašai, kuriuos paskiria kaip receptą bendrosios praktikos gydytojai. Visas knygas iš sąrašų galima rasti vietinėje bibliotekoje. Norint padėti pacientams susidoroti su psichologinėmis problemomis siūlomos skaityti knygos, pritaikytos konkrečiai problemai, kamuojančiai pacientą. Birštono sanatorijoje „Tulpė“ biblioterapija taikoma ne tik kaip pagalbinė priemonė individualioje psichoterapijoje asmenybės ugdymui skatinti, bet ir kaip grupinės terapijos metodas.

Teksto poveikis

Psichologė B. Gelumbauskienė, dirbanti Birštono sanatorijoje „Tulpė“, renginyje „Biblioterapija. Kas tai?“ papasakojo apie vedamus biblioterapijos užsiėmimus su birštoniečiais ir sanatorijos klientais. Idėja pradėti rengti biblioterapijos užsiėmimus kilo 2008 m. Birštono viešosios bibliotekos direktorei Alinai Jaskūnienei, kuri vėliau savo mintimis pasidalijo su „Tulpės“ sanatorijos direktore Liucija Patinskiene. Tuomet ir pradėta taikyti biblioterapija. Nuo 2010 m. projektas buvo papildytas ir meno terapija. „Viename užsiėmime skaitome apie tam tikrą emociją, pavyzdžiui, pyktį, kitame jį piešiame“, - pasakojo psichologė. Ji prisipažino, kad jai biblioterapija buvo nauja veiklos sritis, teko daug mokytis iš šios srities profesionalų – psichologės Genovaitės Petronienės, gydytojo, psichiatro, psichoterapeuto Aleksandro Alekseičiko ir kitų, bet daugiausiai ji išmoksta iš pacientų. Pirmąsias knygas ar ištraukas, kurias reikėtų paskaityti užsiėmimų metu, padėjo parinkti psichologė G. Petronienė, o dabar B. Gelumbauskienė knygų ieško pati arba jas rekomenduoja žmonės, kurie biblioterapijos susitikimuose dalijasi savo patirtimi ir mintimis.

Psichologė paaiškino, kaip veikia biblioterapija: visų pirma reikia pasakyti psichologui, su kokia problema susidūrėte, tada jis duoda iš savo „knygų vaistinės“ knygą arba parenka ištrauką, kurią rekomenduoja paskaityti, arba žmogus pakviečiamas į organizuojamus biblioterapijos susitikimus. Žmogui pačiam suteikiama galimybė rinktis: paimti knygą ir savarankiškai perskaityti ar ateiti į susitikimą ir skaityti balsu ištrauką, aptarti perskaitytą knygą.

Sanatorijoje taikyti biblioterapiją ir meno terapiją rekomenduoja gydytojas, o birštoniečiai į susitikimus su psichologe ateina patys. Daugeliui patinka pasikalbėjimai apie knygas ir savo asmeninius išgyvenimus, jausmus prie arbatos ar kavos puodelio, tada žmonės jaučiasi laisviau, yra atviresni, perskaitytos knygos poveikis didesnis, kai ji analizuojama, aptariama grupės diskusijose. B. Gelumbauskienė pasakojo, kad susitikimų temas parenka iš anksto: dažniausiai biblioterapijos užsiėmimuose aptariamos pasitikėjimo savimi, pykčio, atleidimo temos. Tekstas įvairiai veikia skaitytojus: kartais gali suteikti džiaugsmo ar pravirkdyti, svarbu, kad suteiktų reikiamą pagalbą, padėtų atsakyti į kylančius klausimus.

Knygų sąrašas

Psichologė sako, kad knyga turi parodyti skaitančiajam kelią, suteikti viltį, nors skaitymo procesas kartais ir sukelia vidinę sumaištį, skausmą, bet knyga turi padėti žmogui rasti išeitį iš susidariusios situacijos arba pakeisti požiūrį į tam tikras aplinkybes. Svarbiausias specialisto uždavinys taikant biblioterapiją – nepakenkti. B. Gelumbauskienė sako, kad svarbu knygų neperdozuoti: jei skaitai nuolat vienos rūšies literatūrą, pavyzdžiui detektyvus, į pasaulį galima imti žiūrėti įtariai, todėl reikia „pamaišyti” literatūros žanrų. Čia ir gali padėti psichologas ar bibliotekininkas. „Tik negalima per prievartą grūsti jokios knygos“, - sako psichologė ir priduria, kad šioje situacijoje bibliotekininkams lengviau nei psichologams – bibliotekininkai turi galimybę pasiūlyti, parekomenduoti tam tikrą knygą.

Knyga gali reprezentuoti žmogų, būna, kad žmonės sako „ši knyga apie mane“, norint pažinti tokį žmogų, labai padeda jo mėgstamos ar rekomenduotos knygos perskaitymas. Psichologė B. Gelumbauskienė sako, kad biblioterapijos tikslai gali būti labai įvairūs: knyga gali suteikti žinių apie sveikatą, padėti atsitraukti nuo sunkių minčių ir nuraminti. Padėti žmogui gali ne tik medicininė, psichologinė literatūra, bet ir grožinė, kuri gali atlikti tą pačią savigalbos funkciją. „Kartais gera grožinė literatūra sugeba atlikti tai, ko psichologas negali – suteikia viltį ir paguodą žmogui, kai jis yra sudėtingoje situacijoje ir nemato išeities iš savo problemos“, – sako psichologė.

B. Gelumbauskienė susitikimo Elektrėnuose metu pateikė sąrašą knygų, kurios gali padėti išspręsti tam tikras kilusias problemas: Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“, Torey L. Hayden knyga „Mergaitė“ , Irvin D. Yalom „Žiūrėti į saulę“, Harriet Lerner „Pykčio šokis“, Mič Albom „Antradieniai su Moriu“, Davido Burnso knyga „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“ ir kitas. D. Burnso knygos „Geros nuotaikos vadovas. Nauja emocijų terapija“ poveikis įrodytas klinikiniais tyrimais. Viename iš pirmųjų tyrimų, kuris atliktas dar 1989 metais, tyrėjai palygino 3 grupes – eksperimentinę, kuri skaitė „Geros nuotaikos vadovą“, placebo, kuri skaitė kito autoriaus knygą, bei grupę, kuri negavo jokio gydymo. Pirmoje grupėje žymiai sumažėjo depresijos simptomų.

Knygų pasiūla dabar yra labai didelė, tarp daugybės knygų atrasti būtent tą, kurios reikia, žmogui gali padėti ir psichologas, ir bibliotekininkas, svarbu, kad skaitymas prisidėtų prie gyvenimo kokybės gerinimo, biblioterapijai skirtos knygos moko žmogų pažinti save, atrasti paguodos ir stiprybės, atsakymus į rūpimus klausimus.

Parengė

Raminta Česnauskaitė

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.