Semeliškių šaulių būrio veikla

Semeliškių šaulių būrio veikla

„Iš užmaršties prikelti Šauliai savo gyvenimu liudija, iš kur mes atėjome“

doc. Dr. Sigitas Jegelevičius

Tęsiame istorines keliones šaulių būrių veiklos takais. Šiame numeryje supažindinsime su Semeliškių Šaulių būrio veikla. Pateikiame išsamią istorinę archyvinę medžiagą, kuriai duomenis surinko, susistemino Jovita Niūniavaitė-Lesienė ir istorikas Antanas Lesys.

Steigimas

Vasiliauskiene1Semeliškių valsčiuje veikė 12 Beižionių, 9 Semeliškių, 31 Strėvos šaulių būriai, judri buvo ir Semeliškių šaulių būrio Stančikų kaimo šaulių grandis. Kunigai Jonas Steponavičius, vėliau tapęs steigiamojo Seimo nariu, ir Sadūnas Semeliškėse buvo suorganizavę 50-ies vyrų būrį (Šaulių Sąjungos istorija, Vilnius, 1992). Tai buvo 1920 m. rugpjūčio 9 d. Dvasininkai pažadėjo būrį užregistruoti centre, vadinasi, ginkluota jėga atsirado iš gyvo reikalo. Tuo metu buvo vietų, kur nebuvo jokios civilinės valdžios. LŠS (Lietuvos šaulių sąjungos) Centro valdyba pasiuntė iš Kauno būrio 16 vyrų ekspediciją, kad jie apžiūrėtų visą sritį ir čia įsteigtų daugiau šaulių būrių. Tuomet lenkai, bolševikų sumušti, traukėsi, užleisdami Lietuvos rytus bolševikų armijai. Laisvas savo žemės vietas skubėjo užimti Lietuvos kariuomenė, nors kai kur nesitraukė ir bolševikai, dėl to pasitaikydavo nesusipratimų. Aukščiau minėta ekspedicija pasidalino dviem būriais. Viename buvo Kauno šauliai: A. Vitkauskas, V. Daugvardas, A. Rucevičius, V. Dulaitis, L. Juozapaitis, P. Gudaitis, A. Kasparavičius ir M. Valiulytė. Aštuonetuko vadu išrinktas A. Vitkauskas. Šis būrelis, ginkluotas šautuvais ir rankinėmis granatomis, pražygiavo kryptimi Kaunas–Kaišiadorys–Žasliai–Paparčiai–Kernavė –Maišiagala–N. Trakai–Semeliškės–Aukštadvaris–Stakliškės–Jieznas–Prienai–Kaunas. Šauliai darė kratas pas įvairiausius asmenis, platino lietuviškus atsišaukimus ir „Trimitą“, pagaliau steigė šaulių būrius. Taip nauji būriai atsirado Žasliuose, Paparčiuose, Semeliškėse ir Aukštadvaryje. Tokių vadinamų ekspedicinių būrių LŠS siuntinėjo ir daugiau. Ypač tuomet, kai lenkų generolo Liucijano Želigovskio kariuomenė ėmė lietuvius pulti ir visu frontu stumti. 1920 m. spalio 6 d. toks būrys siunčiamas net į Vilniaus apylinkes, kur turėjo steigti šaulių dalinius, kelti tautinę nuotaiką, saugoti geležinkelius, tiltus, stotis ir kitokius įrengimus. Spalio mėnesį visos šaulių jėgos buvo kreipiamos į Semeliškių, Trakų, Vilniaus ir Švenčionių sritis. Darnus bendradarbiavimas vyko su Lietuvos kariuomene, pavyzdžiui, Semeliškių būrys iš jos perėmė saugoti Čiobiškio tiltą per Nerį.

9-o Semeliškių šaulių būrio kūrimosi pradžia

Semeliškių šaulių būrys patvirtintas 1921 m. vasario 15 d. Po metų, t. y. 1922 m. sausio 14 d. antrajame „Trimito“ numeryje rašyta: „Kaip Semeliškių būrys gyvuoja jau yra metai. Pernai atsižymėjo kovoj ypač ties Babriškiais. Bet vasarą išsiskirsčius vietos inteligentams, būrys buvo tartum apmiręs. Tik atėjus rudeniui suruošta keli vakarėliai. Net manoma atidaryti kursai vietos šauliams“. 1931 m. rugsėjo mėnesį šaulių būryje buvo 21 narys. Būrys turėjo 30 šautuvų karabinų, 8 revolverius, 528 šovinius šautuvams. Semeliškių šaulių būrio valdybos nariai savo šauliams taip pat vesdavo visuotinius ir ataskaitinius susirinkimus. Vykdavo ir tarybos posėdžiai, naujos valdybos rinkimai. 1931 m. „Veiklesniųjų narių iniciatyva 1 d. buvo sušauktas vietos šaulių būrio visuotinis susirinkimas. Išrinkta nauja būrio valdyba, kuri pareigomis pasiskirstė šiaip: vietos notaras atsargos karininkas Jonas Mindaugas Massalskis – pirmininkas, Granapolio pradžios mokyklos vedėjas Andrius Salatka – pirmininko pavaduotojas, mokytojas Kazys Banionis – I sekretorius, Jurgis Sirusas – II sekretorius, Aleksas Keršys – iždininkas. Be to, išrinktos kontrolės ir švietimo komisijos; pastarajai vadovauja būrio valdybos pirm. J. M. Massalskis. Būrio vadu numatytas vietos policijos nuovados viršininkas Tamaravičius. 1931 m. vienuoliktame „Trimito“ numeryje rašyta, kad susirinkimas buvo gausingas, dalyvavo ir svečių, keli jų įstojo į būrį, o visų nuotaika pakilusi. Šaulių būrio vadas ats. grandinis Juozas Ališauskas, pačiam prašant, nuo 1936 m. gruodžio mėnesio buvo atleistas iš pareigų. Į jo vietą buvo paskirtas atsargos leitenantas Juozas Krivickas (nuo lapkričio 10 d.).

Šaulių būrio vadovai, taryba

Po būrio įkūrimo Semeliškių šauliai buvo itin aktyvūs. Tai liudija įrašai šaulių spaudoje. „Pradžioje kurį laiką būrys buvo vienas iš aktyviausiųjų. Dabar išrinkta nauja taryba iš veiklių ir stropių šaulių: kun. J. Bučio, J. Januškos, ats. j. ltn. I. Nanartavičiaus ir A. Radzevičiaus. Taryba rodo didelį darbingumą ir būrys vėl kyla. Susirinkiman buvo atsilankęs rinkt. vadas pulk. leit. Žutautas, kuris skaitė paskaitą ir ragino į našų šaulišką darbą. Būrio vadu paskirtas šaulys J. Ališauskas“ – rašyta „Trimite“, 1936, Nr. 37.). Apie Semeliškių šaulius spaudoje užsiminta ne kartą. „Rinktinės vadas paskyrė karinio parengimo bei sporto instruktorium vachmistrą J. Krivicką. <…>. Spalio 2 d. buvo būrio tarybos posėdis. Nutarta paskirti 20 Lt ginklų fondui ir pavesta J. Krivickui sudaryti ugniagesių skyrių. (Trimitas, 1936, Nr. 42.). Ats. ltn. J. Krivickas buvo atleistas nuo pareigų nuo 1937 m. vasario 18 d., kaip išvykęs į kitą tarnybos vietą. Nuo to laiko šaulių būriui vadovavo ats. j. ltn. Juozas Nanartavičius. LŠS V rinktinės vado įsakymu nuo 1938 m. gegužės 3 d. Semeliškių būrio vadu paskirtas ats. j. ltn. Jonas Vilkas. Pastarasis pareigas ėjo nuo balandžio 1 d. Į būrio tarybą 1938 metams išrinkti: „pirmininko pavaduotojas K. Meškauskas, sekretorius A. Usonis, iždininkas K. Kisielius ir J. Bučys“ (Trimitas, 1938 m., Nr. 10.). „Sausio 14 d. būrio metiniame susirinkime būrio vadas ir tarybos nariai pranešė apie 1939 m. veiklą. Į naują tarybą perrinkti tie patys: pirm. pavad. J. Januška, šviet. vad. – kun. J. Bučys, ižd. I. Žukauskas ir sekr. – K. Banionis. Priimta 1940 m. darbų planas ir pajamų bei išlaidų sąmata (Trimitas, 1939 m. sausio 26 d., Nr. 4.)

Vadovavo mokytojai

Kai būrio vadu buvo paskirtas mokytojas Antanas Palionis, būrys veikė aktyviau. Nuo to laiko buvo sušaukti 5 būrio susirinkimai, 5 tarybos posėdžiai, atlikti kariniai manevrai, kontrolinis šaudymas, surengta įvairių švenčių bei minėjimų. Buvo rengiamasi statyti šaulių namus, įsteigtas namų statymo fondas ir tariamasi su valsčiaus savivaldybe dėl sklypo, kurį savivaldybė buvo pažadėjusi šauliams padovanoti. Nuo 1938 m. gruodžio 10 d. A. Palionis buvo iškeltas mokytojauti į kitą apskritį (kt. d.: 1939 m.: „ š. m. sausio 6 d. ats. ltn. Martinaitis Juozas iš buvusio būrio vado šaulio Antano Palionio perėmė Semeliškių šaulių būrį, būrio valstybinį ir nuosavą turtą, ginklus, raštinę ir būrio kasą priėmė“, – palikę įrašai Lietuvos centriniame valstybės archyve. Martinaitis Juozas buvo gimęs 1908 m. vasario 29 d. Marijampolės aps., Veiverių vls., Mozūriškių k. 1925 m. baigė Veiverių progimnaziją, 1927 m. – Veiverių dvejų metų mokytojų kursus. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje, mokėsi Karo mokykloje, suteiktas pėst. ats. j. ltn. l. 1931–1940 m. Trakų aps., Žilinių, Vergakiemio, Zūbiškių pradžios mokyklų mokytojas ir vedėjas. LŠS narys, šaulių būrio vadas. 1937 m. pakeltas į ats. leitenantus. Buvo vedęs Dominyką Perednytę (g. 1906 m.). „Semeliškės. Metiniame susirinkime naujai išrinktąją būrio tarybą sudaro: būrio vado pav. J. Januška, švietimo vad. kan. J. Bučys, ižd. I. Žukauskas, sekr. K. Banionis, Tarybos pirmininkas – būrio vadas J. Martinaitis“. (Trimitas, 1940 m. sausio 25 d. nr. 4) „Gegužės mėn. 2 d. būrio susirinkime aptarti einamieji reikalai. Būrio vadas ats. ltn. J. Martinaitis kalbėjo medelių sodinimo reikalu. Šauliai pasižadėjo pasodinti po 50 medelių. Be to, nutarta miestelio sodelyje pasodinti liepą ir pavadinti „Vilniaus atgavimo liepa“. (Trimitas, 1940, nr. 20.). Būrys taip pat švęsdavo įvairias šventes. Valstybinių švenčių metu rengdavo iškilmingus minėjimus, dalyvaudavo bažnytinėse pamaldose, organizuodavo vakarus, gegužines, kurių metu vyraudavo tautiška dvasia. Dalyviai dainuodavo lietuviškas dainas, šokdavo tautinius šokius, vaidindavo dramos veikaliukus, žaisdavo ar kitaip linksmindavosi. „Šventei ruošiamasi smarkiai: siūdinamos uniformos, mokamasi pratimų bei rikiuotės…“ (Trimitas, 1939, nr. 20.).

Būrio atributika, tradicijos, karinio parengimo pamokos

Semeliškių šaulių būrys turėjo Tautinę ir būrio vėliavas, savo antspaudą, karinį anspaudą bei būrio vado antspaudėlį, savo ranka rašomas knygas (Kasos, Nario mokesčio, Narių registracijos, Pinigų, Turto, Raštų registracijos, Tarybos posėdžių protokolų ir kt.), taip pat įvairius mokslo ir registracijos dienynus. Tie, kas turėjo, vilkėjo uniformas. Savo būriuose buvo įsteigę taip vadinamus knygynėlius. Šaulių būriuose vykdavo susitikimai su svečiais, visuotiniai ir ataskaitiniai susirinkimai. Jų metu vykdavo valdybos ir jos narių rinkimai, buvo sprendžiami įvairūs organizaciniai klausimai, skaitomos paskaitos. Dažnai buvo rengiamos šventinės iškilmės, ypač Vasario 16 dienos, Kariuomenės ir visuomenės ir kt. švenčių proga. Švenčių metu buvo pakeliama vėliava, organizuojamos iškilmingos eisenos, šventiniai minėjimai, bažnytinės pamaldos, iškilmingi pietūs ar vakarienė. Šventinių vakarų ar gegužinių metu dažniausiai vykdavo dramos artistų pasirodymai, o po jų – skambėdavo lietuviška muzika, dainuojamos lietuviškos dainos, organizuojami tautiniai šokiai, žaidimai ir pan. Semeliškių valsčiaus šaulių būriuose buvo įsteigti sporto klubai, jų sekcijos. Šaulių būriuose pagal Karinio parengimo žinių programą vykdavo karinio parengimo pamokos ir pratimai: rikiuotės ir kautynių mokymas, lauko tarnybos statutų mokymas, ginklų ir jų laikymo pamokos, šaudyba ir jos mokymas, Vidaus tarnybos statutų mokymas, Priešcheminės aprangos pamokos, šaudymas iš šautuvų kovos šoviniais. Remiantis 1938 m. gruodžio 18 d. V Trakų Rinktinės vado pulk. ltn. Vlado Žutauto įsakymu, karinio parengimo pamokas dėstė bei vadovavo būriui atliekant lauko ir šaudymo pratimus <…> Semeliškių b. vadas šaulys Palionis Antanas, Beižionių b. vadas ats. j. ltn. Kolyta Antanas <…> (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.). Šaulių būriuose dažnai lankydavosi V. Trakų šaulių rinktinės vadas, jo pavaduotojas, padėjėjas. Pastarieji dalyvaudavo visuotiniuose narių susirinkimuose, dėstė paskaitas ginklavimo, turto tikrinimo ir aprašymo reikalais.

Sportas, kultūrinė veikla

1939 m.: „7-os Semeliškių šaulių kuopos vadas ats. kapitonas Tautrimas gegužės 5 d. buvo nuvykęs į 9-Semeliškių šaulių būrį lauko pratimų instruktavimo reikalu“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395.).

Semeliškių šaulių būryje taip pat buvo įsteigtas sporto klubas, kuris rengdavo sporto šventes ir varžybas.

1940 m. gegužės 26 d. Semeliškėse įvyko Sporto diena: „Dalyvauja Semeliškių, Strėvos, Kietaviškių ir Rusių šaulių daliniai. Organizuoja ir vadovauja Semeliškių kuopos vadas“ (LCVA., f. 555, ap. 1, b. 402.).

1936 m. ats. ltn. Juozas Krivickas buvo paskirtas karinio parengimo ir sporto instruktoriumi. Atleistas nuo 1937 m. vasario 18 d., kaip išvykęs į kitą tarnybos vietą. Jo pareigas užėmė ats. j. ltn. Juozas Krasnickas. Pastarasis iš pareigų atleistas nuo 1937 m. rugpjūčio 26 d., nes išvyko į Kauno policijos mokyklą.

1939 m. sportiniam darbui vadovavo Zigmas Bauba. Semeliškių būrio šauliai taip pat turėjo savo knygynėlį, skaitydavo ir apylinkėje platindavo „Šaulių kalendorių“, „Trimitą“ ir kitus LŠS leidinius.

Būrio valdybos nariais buvo: Juozas Ališauskas, Kazys Banionis, Zigmas Bauba, Juozapas Bučys, Jonas Januška, Aleksandras Keršys, K. Kisielius, Juozas Krasnickas, Juozas Krivickas, Juozas Martinaitis, Mindaugas Masalskis, K. Meškauskas, Juozas Morkūnas, Antanas Palionis, Jurgis Sirusas, A.Radzevičius, J. Ramanauskas, Andrius Salatka, A. Usonis, Ignas Žukauskas ir kt. Šaulių darbe aktyviai reiškėsi pedagogai: Juozas Čiška, Stasys Dulkė, Zigmas Galinskas, Petras Karpavičius, Stasys Malinauskas, Juozas Medzikauskas, Vincas Minkevičius, Antanas Palionis, Andrius Salatka, Donatas Staniūnas, Julius Vilkas ir kt.

1940 m.: „Balandžio 7 d. šaulių būrys surengė vakarą. Vaidinta „Amerikoniškas žentas“, 3 v. pjesė. Artistai pasirodė gerai. Režisavo šviet. ved. kun. J. Bučys. (Trimitas, 1940, nr. 16.).

Šaulių būryje, kaip ir kituose Semeliškių vls. šaulių būriuose, buvo karinis parengimas, kuris vyko pagal atitinkamą programą. Šauliai darydavo įvairius karinius pratimus, dalyvaudavo rinktinės šaudymo pirmenybėse ir pan. Šaulių dėstytojai kasmet rikiuotės pamokoms skirdavo 18 val., kautynių mokymo pamokoms – 17 val., statutų mokymo pamokoms – 8 val., šaudymų mokymo pamokoms – 29 val. ir manevrų mokymo pamokoms – 24 val. Būrio vadas dėstė karinio parengimo pamokas bei vadovavo būriui atliekant lauko ir šaudymo pratimus.

Šaulių būrio ugniagesių skyrius

Sudaryti šaulių būrio ugniagesių skyrių buvo pavesta Juozui Krivickui. 1939 m. vasario 2 d. Semeliškėse įvyko steigiamasis šaulių ugniagesių komandos susirinkimas: „Išaiškinus komandos reikalingumą, daugelis šaulių ir vietos gyventojų sumanymui pritarė. Sudaryti atitinkami valdomieji organai. Gyventojai patenkinti šaulių iniciatyva. (Trimitas, 1939, Nr. 8.). Semeliškių šaulių būrio ugniagesių komandos steigiamajame susirinkime: „1939 m. vasario 2 d. Semeliškių miestely, prie 9–Semeliškių šaulių būrio, įsisteigė šaulių ugniagesių komanda. Įsisteigimo dieną ugniagesių komandon įsirašė 32 nariai rikiai ir 2 rėmėjai. Komandos viršininko pareigoms eiti nuo š. m. 2. II, paskirtas šaulys ugniagesys Morkūnas Juozas“ (LCVA, f. 555, ap. 1, b. 395). Ugniagesių komandos viršininkas, Lietuvos karininkas turėjo ats. j. ltn. laipsnį.

1939 m.: „Šauliai ugniagesiai įsigijo siurblį ir jau atliko kelis pratimus. Ugniagesiams vadovauja šaulys Morkūnas…“ (Trimitas, 1939, Nr. 20.).

Moterų šaulių sekcija (skyrius)

Moterų rinktinė buvo įsteigta 1933 metais. Prie Semeliškių šaulių būrio taip pat veikė moterų šaulių skyrius, kurio narėmis buvo: Albina Bendoraitytė, Anelė Jarmalavičienė, Stojan Kuisinaitė, Janina Laurinavičiūtė, Monika – Veronika Sabaliauskaitė ir kt. Sekcijos veikla buvo grindžiama pagal 1933 m. kovo 1 d. paskelbtas moterų veikimo taisykles. Tiesioginiai moterų darbai: 1. Šaulinių ideologijų skleidimas šeimoje; 2. Palankios šaulių idėjai nuomonės visuomenėje sudarymas; 3. Šaulinio bendravimo kėlimas; 4. Moterų šaulių garbės auklėjimas ir gynimas; 5. Šauliškas vaikų ir jaunimo auklėjimas; 6. Moters šaulės uždaviniai ir vykdymas: kaip motinos, žmonos ir dukters; lietuvių kalbos ugdymas ir abstinencijos skleidimas; 7. Fizinis moterų auklėjimas: higiena, gimnastika, sportas ir kiti atitinkami dalykai; 8. Karinis moterų šaulių parengimas, kuris vyko pagal nustatytą programą kiekvienai šaulei. Be to, moterys vykdė ne tik organizacinį bei kultūrinį darbą, bet ir visus Šaulių sąjungos sanitarinės komisijos pavestus darbus, per manevrus, suvažiavimus ir šventes vykdė tiekimo ir mitybos darbus. 1940 m. birželio 3 d. į Kaune vykusius moterų valdžių kursus vyko Ona Rajeckaitė ir būrio vadas Antanas Kolyta (Semeliškių vls.).

Vyriausybiniai apdovanojimai

Savo veikla pasižymėję šauliai buvo pagerbti vyriausybiniais apdovanojimais. Aukštadvario ir Semeliškių vls. šaulys Liudomiras Nastopka ir Semeliškių būrio šaulys Jonas Purvinis buvo apdovanoti Šaulių žvaigždės ordinais 1939 m. LŠS nuo 1927 m. Šaulių žvaigždės ordinu (1940 m.), Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinu (1938 m.), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.) buvo apdovanotas buvęs Aukštadvario ir Semeliškių šaulių būrių narys Donatas Staniūnas. Nuo 1929 m. jis buvo Semeliškių pradžios mokyklos vedėjas, nuo 1935 m. – Onuškio pradžios mokyklos vedėjas. Kunigas Steponas (Stepas) Rudžionis 1936 m. buvo apdovanotas Šaulių žvaigžde ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu. S. Rudžionis (slapyvardis – Vėjas II) buvo gimęs 1890 m. Ukmergės aps., Gelvonų vls., Jakubonių kaime. Mokėsi Petrapilio kunigų seminarijoje, mokėjo lietuvių, rusų, latvių, lenkų, lotynų kalbas. Buvo Tautininkų partijos narys, LŠS nuo 1925 m., Semeliškių vls. Beižionių šaulių būrio steigėjas. Nuo 1944 m. gegužės mėnesio – Gegužinės klebonas. Nuo 1945 m. sausio mėnesio – Didžiosios Kovos rinktinės (DKR) partizanų ryšininkas ir Lietuvos Laisvės armijos (LLA) organizatorius, Žaslių vls., 2-o bataliono 1-os kuopos OS, bataliono vadas ir Kaišiadorių aps. administracijos komendantas, Didžiosios Kovos apygardos (DKA) štabo karinis administratorius. Jis buvo vienas iš artimiausiųjų Jono Misiūno (Žalio Velnio) bendražygių, organizavęs ginkluotąją rezistenciją savo parapijoje (Gegužinės – Bučionių apylinkėse). Jo vadovaujamos Viešpaties apsireiškimo Švč. M. Marijos bažnyčios rūsyje buvo laikomas partizanų archyvas (DKR, 5-os LLA apylinkės, DKA štabo dokumentai), kurį, 1946 m. sausio 25 d. suimant kunigą S. Rudžionį, rado sovietų kareiviai. Kunigas buvo suimtas 1946 m. sausio 28 d. ir kalintas Vilniuje. 1946 m. liepos 3 d. karo tribunolas jį nuteisė 10 m. kalėti lageryje lageryje. Kunigas žuvo 1949 m. sausio 2 d. Uchtižemlage (Komija, Uchtos r., Vetlosiano gyvenvietė). Semeliškių šaulys Juozas Krivickas apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937 m.) ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928 m.). Buvo Semeliškių šaulių būrio vadas, vachmistras, 1936 m. paskirtas karinio parengimo ir sporto instruktoriumi. Vėliau jam buvo pavesta sudaryti šaulių būrio ugniagesių skyrių. Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais buvo apdovanoti Semeliškių vls. šauliai: Pranas Ašmena (g. 1900 m.), Juozas Čereška (g. 1898 m.), Laurynas Jakumas (g. 1896 m.), Pranas Lisauskas (g. 1925 m.), Stasys Malinauskas, Mindaugas Massalskis (g. 1880 m.) Bernardas Ramanauskas (g. 1902 m.), Juozas Strašunskas (g. 1899 m.). Šaulio ženkleliu apdovanoti (Semeliškių vls.): Povilas Sventickas (g. 1899 m.), Bernardas Ramanauskas (g. 1902 m.). Vaclovas Vaicekauskas (g. 1908 m.) buvo apdovanotas ženkleliu „Geram šauliui“ (Semeliškių vls.). Šauliai gaudavo ir padėkas.

Dr. Kun.Jonas Steponavičius –reikšminga asmenybė Semeliškių ir Lietuvos istorijai

Kun. Jonas Steponavičius (1880-03-10 – 1947-12-08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu (1931 m.). Mokėsi Rygoje, Aleksandro III gimnazijoje ir Vilniuje kunigų seminarijoje; studijavo Sankt – Peterburge dvasinėje akademijoje ir Miunchene Liudviko Maksimilijano universitete. Pastoracinė veikla: Vilniaus šv. Jono (1913 m.) ir Domininkonų (1913–1914 m.) parapijų vikaras, Semeliškių šv. Lauryno parapijos klebonas (1914-06-(?)–1915-05-01 ir 1916.(?)–1922), karo kapelionas (1915–1916? m.), administratoriaus teisėmis 1928–1930 m. aptarnavo Smėlynės šv. Kryžiaus parapiją Zarasų dekanate. 1920 m. lenkų suimtas ir išvežtas į Gardiną. Lenkų fronte dalyvavo kaip partizanas ir šaulys. Semeliškių Šaulių būrio steigėjas, 1921-02-04 – 1922-11-13 – Steigiamojo Seimo atstovas. Kunigas priklausė Lietuvos Krikščionių demokratų partijos frakcijai. 1922-11-13 – 1923-03-13 pirmojo Seimo, 1923-06-05– 1926-06-02 antrojo Seimo, 1926-06-02. – 1927-04-12 trečiojo Seimo atstovas, antrasis vicepirmininkas. 1927–1933 m. Zarasų gimnazijos direktorius, nuo 1933 m. Utenos gimnazijos mokytojas. 1941–1944 m. Zarasų apskrities viršininkas. Artėjant rusų kariuomenei pasitraukė į Žemaitiją. 1944-07-29 Viekšniuose su Žemaitijos kovotojais sudarė viešą aktą įkurti Tėvynės apsaugos rinktinei. Rudenį pasitraukė į Vokietiją. Lietuvių Mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos, Lietuvių banko narys, 1913–1915 m. „Ryto“ draugijos I-asis pirmininkas. Už aktyvią pedagoginę ir visuomeninę veiklą 1931 m. vasario 16 d. Lietuvos Prezidento dekretu apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, o 1996 m. rugsėjo 21 d. Zokorių vienkiemyje, kur gimė kunigas, filosofijos daktaras, atidengtas tautodailininko Jono Tvardausko sukurtas stogastulpis.

Kanauninkas kun. Juozapas Bučys

DSCN7981Kanauninkas Juozapas Bučys (1873-1946) Semeliškių klebonu paskirtas 1935 m. Semeliškėse išbuvo iki pat mirties 1946 m. J. Bučys gimė Ukmergės vlst. Gerklinės k. 1890 m. baigė Žemaitkiemio rusišką pradžios mokyklą, tapo daraktoriumi – įvairiuose kaimuose pats mokė vaikus gimtosios kalbos. Šešuolių klebono Bironto pagalba 1892 m. išvyko mokytis į Vilnių. 1893 m. J. Bučys užsidirbo pinigų nurašinėdamas ir platindamas Kražių skerdynių rankraščius. 1895-1900 m. tarnavo caro kariuomenėje – grojo pučiamųjų orkestre. 1901 m. grįžęs iš armijos, įstojo mokytis į Vilniaus kunigų seminariją. 1906 m. gegužės 22 d. įšventintas į kunigus ir paskirtas vikaru į Baltstogę. Kunigavo Kiaukliuose, Gegužinėje, Kaišiadoryse, Kruonyje, Semeliškėse. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, parašė pjesių mėgėjų scenai. 1928 m. Kaišiadorių kapitulos kanauninkas. Kanonizavo tik lietuvių kalba. Semeliškėse organizavo modernios parapijos Katalikų akcijos salės (dabartiniai bendruomenės „Strėva“ namai Užupio g. 14) statybas, įkūrė parapinę biblioteką, skaityklą, saviveiklos klubą, buvo muzikalus, maloniai bendravo su aplinkiniais, įtraukė jaunimą į saviveiklą, buvo aktyvus visuomenininkas. Mirė 1946 m. gegužės 30 d. Semeliškėse, palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Informaciją parengė

Silvija BIELSKIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69