Lietuvos šaulių sąjungos istorija nuo įkūrimo iki šių dienų. Vertybes skleidžia per pilietiškumo pamokas

Lietuvos šaulių sąjungos istorija nuo įkūrimo iki šių dienų. Vertybes skleidžia per pilietiškumo pamokas

Virginija Jacinavičiūtė

Panašius tikslus, kaip šis projektas, prieš daugiau nei 100 metų turėjo ir besikurianti Lietuvos šaulių sąjunga.

Šaulių sąjungos įkūrimas

Tai buvo sunkus metas, vis dar vyko Pirmasis pasaulinis karas. 1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta Lietuvos valstybė, tačiau šventinės nuotaikos tęsėsi neilgai. Tų pačių metų lapkritį Raudonoji armija pradėjo žygį į Europą, o gruodį įsiveržė į Lietuvą. Komunistai mėgino jėga perimti valdžią Lietuvoje ir prijungti prie Sovietų Rusijos. Jaunai Lietuvos kariuomenei pasipriešinti rusų armijai nebuvo lengva. Po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo nualinta, trūko aprangos, ginklų ir net maisto.

Priversti aplinkybių ir trokšdami apginti Lietuvą, kovos nepabūgo drąsūs žmonės – partizanai.

Iš visų pusių puolantys priešai lėmė ir šaulių atsiradimą. Svarstymai įkurti ginkluotą organizaciją prasidėjo 1919 m. birželį. Idėja tokiai organizacijai kilo Krašto apsaugos ministerijoje (KAM). Diskusijose aktyviai dalyvavo KAM Žvalgybos skyriaus spaudos biuro viršininkas Matas Šalčius. Susirinkimuose aktyvūs buvo iki šių dienų žinomi kultūros ir mokslo veikėjai: rašytojai Antanas Vienuolis-Žukauskas, Balys Sruoga, dailininkas Antanas Žmuidzinavičius, gamtininkas Tadas Ivanauskas ir kt.

1919 m. birželio 27 d. – tapo diena, kurios niekada neužmirš visos Lietuvos šauliai, būtent šią dieną buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga. Tų pačių metų rugsėjį Sąjungai vadovauti paskirtas Vladas Pūtvis-Putvinskis. Pirmąjį šaulių būrį V. Pūtvis-Putvinskis įsteigė Kaune. „Vlado Putvinskio rūpesčiais ir atkaklumu atskiri šaulių-partizanų būriai buvo sujungti į vieną organizaciją“, – prisiminimuose rašė dailininkas A. Žmuidzinavičius. Pirmuosius šaulius KAM ministras Antanas Merkys aprūpino senais vokiškais šautuvais.

Moralinis tautos kelrodis

Išrinktas Šaulių sąjungos pirmininkas nustatė organizacijos struktūrą ir principus, sukūrė ideologiją, pagal kurią šauliai globoja istorines vietas, mini sukaktis, rūpinasi patriotiškumo palaikymu. Po metų įsteigė šaulių žurnalą „Trimitas“, kurį redagavo M. Šalčius. 1922 m. V. Pūtvis-Putvinskis kuriam laikui buvo pasiųstas į Klaipėdą ruošti sukilimo. Šaulių pirmininkas ir ideologas buvo įsitikinęs, kad Šaulių sąjunga bus ne tik kovinė, bet ir ideologinė organizacija. „Šaulių sąjungos uždavinys yra įnešti šauliškais rūbais apvilktą idėjinį, tautinį riteriškumą į tolimą provincijos kampą, į tą kaimą, kurio šiaudiniai stogai matyti ten toli už miškelio, už kalnelio, paupyj, pabalyj…“,- rašė pirmininkas.

Tačiau tokiomis idėjomis netikėjo daugybė to meto politikų. Įtarūs politikos veikėjai pradėjo aršias akcijas, kad nuginkluotų Šaulių sąjungą. V. Pūtvis-Putvinskis priešiškai nusiteikusius žmones bandė įtikinti, kad šauliams ginklai yra reikalingi, tačiau pasipriešinimas neatslūgo. Pavargęs nuo pastangų įtikinti įtarius politikus, 1923 m. iš Kauno šaulių pirmininkas pasitraukė į savo ūkį Graužikuose ir pavyzdingai ūkininkavo.

Vadovauti Šaulių sąjungai V. Pūtvis-Putvinskis grįžo 1928 m. Tais pačiais metais jis buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu. V. Pūtvis-Putvinskis buvo itin didelis patriotas ir įvairia savo veikla stengėsi dėl mylimos Tėvynės. Patriotiškumą ir atsidavimą atspindi įvairiuose šaltiniuose minimi V. Putvinskio mirties patale ištarti žodžiai „Daktare! Ne fiziškai sergu, bet sergu dėl to, kad negaliu dirbti tautos idėjos darbo…“.

Antrojo pasaulinio karo dalyviai

Tarpukariu šauliai turėjo aukštus tikslus, jie buvo aktyvūs kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės su bermontininkais ir lenkais, jie kovojo, kad Klaipėdos ir Vilniaus kraštai vėl priklausytų Lietuvai.

Lietuvos šauliai buvo aktyvūs sportininkai, 1921 m. pirmą kartą dalyvavo Lietuvos sporto varžybose. Šauliai praktikavo įvairias šakas, nes manė, kad sportas labai svarbus elementas, siekiant tautinio ir dvasinio pakilimo.

Šaulių sąjunga išardyta, kai per Antrąjį pasaulinį karą Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Okupantai pirmiausiai ėmėsi veiklos, nuteiktos prieš Lietuvos kariuomenę, Vidaus reikalų ministeriją ir Lietuvos šaulių sąjungą. Likvidavę šaulių organizaciją ir ją nuginklavę, sovietai nesustojo. Jie užsimojo ištremti visus šaulius ir pradėjo juos registruoti. Dalis šaulių buvo ištremti per pirmąjį masinį trėmimą 1941 m. birželį. Kad ir kaip būtų paradoksalu, didžiąją dalį šaulių nuo kančių tremtyje išgelbėjo prasidėję tikrieji karo veiksmai.

Šaulių kaip organizacijos egzistavimas karo metu nutrūko, tačiau, šauliai aktyviai veikė pogrindyje, tapo Birželio sukilimo iniciatoriais.

Lietuvos šaulių sąjunga atkurta tremtyje, Čikagoje, 1954 m. kovo 7 d.

Atgimimas

Lietuvoje šaulių sąjunga atkurta Atgimimo metais – 1989 m. rugsėjo 20 d. Iniciatyvinės grupės nariai pirmą priesaiką davė Kelmėje prie Vlado Putvinskio kapo. Ši data laikoma oficialia Lietuvoje šaulių sąjungos atkūrimo data. 1990 m. vasario 15 d. įvyko Atkuriamoji konferencija, o tų pačių metų liepą vėl pradėtas leisti šaulių laikraštis „Trimitas“, o šaulių veikla stipriai aktyvėja.

Lietuvoje prasidėjus kovoms dėl nepriklausomybės, šauliai jau buvo organizuota struktūra. Jie aktviai saugojo Parlamentą ir kitus valstybės objektus 1991-aisiais metais. Keletas šaulių dėl Tėvynės paaukojo gyvybę. Gindami savo šalį žuvo šauliai Darius Gerbutavičius, kuris po mirties apdovanotas Šaulių Žvaigždės ordinu, „Geležinio vilko“ kuopos šaulys Ignas Šimulionis ir Gintaras Žagunis, kuris 1991 m. gegužės 19-osios naktį žuvo budėdamas Krakūnų pasienio poste, Šalčininkų rajone. Jį nužudė iš Baltarusijos atvykę okupantų pasiųsti kariai.

Už Tėvynės gynybą šauliai buvo pagerbti 1992 m. minint Lietuvos kariuomenės dieną. Beveik 180 šaulių sąjungos narių apdovanoti pasižymėjimo ženklais „Parlamento gynėjams“.

Po nepriklausomybės atkūrimo

Tik 1997 m. liepos 2 d. buvo priimtas LR Šaulių sąjungos (LŠS) įstatymas. 1998 m. pradėtas Sąjungos pertvarkymas, kurio tikslas – LŠS integruoti į šalies gynybos sistemą. Buvo suformuota 10 apskričių šaulių rinktinių. 1999 m. gegužės 11 d. Seime buvo priimtas LR Šaulių sąjungos įstatymo pakeitimo įstatymas, o tų pačių metų gruodžio 31 d. Vyriausybė patvirtino nutarimą „Dėl Šaulių sąjungos šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos ir naudojimo tvarkos“. 2000 m. sausio 12 d. buvo patvirtintas Šaulių sąjungos statutas, o vasario 14 d. organizacija pagaliau įregistruota Teisingumo ministerijoje.

Šiuo metu LŠS priklauso apie aštuoni tūkstančiai narių, o noras tapti šauliais neblėsta, tai matyti iš gausaus jaunimo, kuris pasirenka narystę šioje sąjungoje. Šių dienų šauliai susipažįsta su Lietuvos šaulių sąjungos veikla ir tarnybos Lietuvos kariuomenėje ypatumais, dalyvauja valstybinėse šventėse, miesto renginiuose, stovyklose, projektuose, mokosi įvairių sukarintų dalykų (rikiuotės, topografijos, radijo ryšių, šaudymo, taktikos veiksmų ir kt.) ir aktyviai puoselėja tautines bei patriotiškąsias vertybes.

Aktyvūs Šaulių sąjungos veikloje buvo ir Elektrėnų krašto žmonės.

Virginija Jacinavičiūtė

Šauliai, kaip organizacija, įkurta grėsmės Tėvynei akivaizdoje. Pagrindinis tikslas tuomet buvo ginti Lietuvą, vienyti žmones per skleidžiamas vertybes. Šauliai iki šiol aktyviai veikia pagal veiklos pradžioje iškeltus idealus ir sėja pilietiškumą žmonių širdyse.

Elektrėnuose veikianti LDK Algirdo 1-oji šaulių kuopa labai aktyvi. Jau neįsivaizduojame svarbių švenčių be jaunųjų šaulių. Kiekviename valstybiniame renginyje mes matome uniformuotą jaunimą, išdidžiai nešantį trispalvę, girdime iš šaulių ginklų paleidžiamas salves. Apie renginius, kuriuose dalyvauja šauliai, nuo šiol rašysime kiekviename numeryje, kol bus vykdomas projektas „Prasmingi darbai vienija žmones“.

LDK Algirdo 1-ąją šaulių kuopą sudaro apie 20 narių. Pusė jų yra itin aktyvūs ir dalyvauja visur, kur tik pakviečiami. Kuopos vadovas Eivydas Žemaitaitis sako, kad kiekvieną savaitę užsiėmimų netrūksta, viena veikla keičia kitą, o jaunas vadovas spėja suderinti darbą, mokslus, vadovavimą šauliams, pramogas ir kitą. Tai taip pat geras pavyzdys jaunimui, kuris dažnai skundžiasi laiko stoka.

Kovo 11-ąją visi minėjimo dalyviai stebėjo kovinį filmą primenančius vaizdus. Elektrėniškiai šauliai tiek vaikinai, tiek merginos parodė savigynos programą, kuriai paruošti prireikė paaukoti ne vieną laisvalaikio valandą. Tačiau Nepriklausomybės dienos paminėjimo dalyviams, ypač jaunimui, tai paliko įspūdį ir paįvairino šventę.

Be tokios, visiems matomos veiklos, šauliai užsiima ir mažiau pastebimais, tačiau itin naudingais darbais. Viskas prasidėjo, kai E. Žemaitaitis gavo draugišką pakvietimą vienoje mokykloje papasakoti apie šaulių veiklą. Tuomet gimė idėja tokias išvykas tęsti ir kitose mokyklose ir per pilietines pamoką skleisti šaulių idealus, supažindinti su veikla. Šauliai jau aplankė keletą Elektrėnų švietimo įstaigų, kviečiami šauliai ir į sostinės mokyklas.

E. Žemaitaitis apsilankė Beižionių vaikų globos namuose, kur su šių namų auklėtiniais kalbėjo apie galimybes įstoti į Lietuvos šaulių sąjungą, šauktinius, karjeros galimybes Lietuvos kariuomenėje, pilietiškumą ir Lietuvos istoriją. Mokykloje-darželyje „Žiogelis“ šauliai vaikams pasakojo apie pilietiškumą, patirtus iššūkius bei pravedė mankštą. Balandžio viduryje E. Žemaitaitis per pilietiškumo pamoką vedė „Ąžuolyno“ pagrindinėje mokykloje.

Kovo pabaigoje šauliai organizavo partizanų pagerbimo akciją ir aplankė Didžiosios Kovos Apygardos įkūrimo vietą, štabo viršininko ir ryšininkės kapus bei Kaugonių geležinkelio stotelę, kur 1944 metais savo kovą pradėjo partizanų vadas Jonas Misiūnas-Žalias Velnias, o prie atminimo ženklų priklijavo Lietuvos šaulių sąjungos ženkliukus, kaip gestą, jog ir šiomis dienomis jų auka nėra pamiršta.

Šią savaitę keletas LDK Algirdo 1-osios šaulių kuopos narių su vadovu lankėsi Rūdiškių poligone, kur vyko Lietuvos šaulių sąjungos karaliaus Mindaugo 10-osios šaulių rinktinės jaunųjų šaulių šaudymo pratybos. Elektrėniškiams šaudyti sekėsi neblogai. Kaip sakė E. Žemaitaitis, rezultatai dar nesusumuoti, tačiau buvo aukštesni nei vidutinio lygio.

Šauliai Elektrėnuose treniruojasi kiekvieną antradienį. Balandžio 19-osios antradienį jaunieji šauliai įtvirtino savo išgyvenimo laukinėje gamtoje teorines žinias ir praktikoje: pasistatė būstą iš parankinių priemonių, pasigamino improvizuotą vandens valymo filtrą ir su ugnies skeltuvu užkūrė labai šlapią laužą. Įrašus ir nuotraukas iš savo veiklos šauliai skelbia Facebook paskyroje.

Penktadienį šauliai Elektrėnų savivaldybės tarybos salėje ves konferenciją, skirtą jaunimui.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69