2016-ieji – Vietos bendruomenių – metai

2016-ieji – Vietos bendruomenių – metai

Silvija Bielskienė

Priešistorinės žmonių bendrijos kūrėsi išgyvenimo tikslais, todėl visi grupės individai privalėjo dirbti ir veikti kartu.

O kuo taip svarbios bendruomenės dabar, kad Seimas net visus 2016 metus paskelbė Vietos bendruomenių metais?

Kaip ir kuo alsuoja Elektrėnų savivaldybėje gyvuojančios 26 bendruomenės? Kalbinau kai kurių bendruomenių vadovus, kad su skaitytojais pasidalintų, kokiais džiaugsmais ir skauduliais, nuveiktomis ir planuojamomis veiklomis jie gyvena.

Džiaugsmai ir rūpesčiai

Kloninių Mijaugonių bendruomenės pirmininkė Gražina Baušienė džiaugiasi aktyviais nariais, jaunimu, kurie dalyvauja įvairiuose renginiuose. Svarbiausia, kad bendruomenė turi patalpas, kuriose, Kietaviškių seniūnijai skyrus lėšų, pakeisti langai, nupirktos kėdės, statybinės medžiagos. Bendruomenė rašo projektus, įsigytas sportinis inventorius, keliauja, organizuoja renginius, jaunimas statosi namus, tvarko sodybas, aplinką, moterys gimdo vaikučius… Žmonės nori gyventi Mijaugonyse.

Kitokiomis nuotaikomis gyvena Panerijos bendruomenė. Pirmininkė Asta Marcinkevičienė pasakojo: „Nuo 2012 metų rugsėjo 1 d. bendruomenė egzistuoja tik formaliai. Patys iniciatyviausi žmonės, likvidavus mokyklą, buvo priversti ieškotis darbo kitose Lietuvos vietose arba emigruoti į užsienį. Bendruomenė neturi patalpų, kur galėtų rinktis ar ką nors pasikviesti (kol buvo mokykla, visi renginiai vyko mokyklos patalpose). Be to, nebeliko jaunų žmonių. Didžiausias skaudulys – labai apleista buvusios mokyklos teritorija: griūva seni mokyklos pastatai, pavojų kelia krentančios dvaro sienų plytos, daužomi vandalų langai, dergiama ir šiukšlinama aplinka, želia netvarkomo parko takai, parkas virsta mišku, nešienaujamuose plotuose želia beverčiai krūmai, išvogtos unikalios parko šiukšliadėžės, lūžta suoliukai. Šiuo metu negalime apsiginti nuo laukinių gyvūnų: šernų ir stirnų. Vienintelė kaimo gatvė jau treji metai neapšviečiama. Vėlai rudenį ir žiemą baisu išeiti į gatvę“. Nepaisant skaudulių, aktyvūs paneriečiai savo lėšomis tvarko nemažą teritoriją šalia daugiabučio (šienauja pievas, tvarko kelius, įgriuvas, prižiūri daržų drėkinimo sistemą). Daugiabučio namo gyventojai savo iniciatyva įsirengė geoterminį šildymą, patys organizavo knygų atvežimą kartą per mėnesį į Panerių kaimą iš Balceriškių bibliotekos, reguliariai organizuoja talkas pamiškės tvarkymui.

Baltamiškio bendruomenės bėdos panašios: nepravažiuojami keliai šlapiu laikotarpiu (pavasarį ir rudenį), apšvietimo nėra jokio… „Rusena viltis, kad didės gyventojų aktyvumas bendruomeninėje veikloje ir malonu būtų pasisemti patirties iš ilgiau veikiančių bendruomenių“, – pasakojo pirmininkas Rimantas Dubosas.

Aujėdo bendruomenės vadovė Danguolė Kvedaravičienė netryško optimizmu, mat nariai yra dirbantys žmonės, todėl jokių projektų nevykdoma, tiesiog stengiamasi bendromis jėgomis puoselėti supančią aplinką, rūpintis ne tik „savo kiemu“. Kiekvieną pavasarį prisijungiama prie akcijos Darom“, renkamos šiukšlės paežerėje bei pakelėse, sodinami medžiai. Žiemą, gausiau pasnigus, valomi ir pėsčiųjų takai bei keliukas iki pagrindinio kelio, vasarą – pašienaujamos pakelės. Per dešimtmetį bendruomenė turi susikūrusi keletą, jau tradicinėmis tapusių švenčių, kurios stiprina bendruomeniškumą.

Žebertonių bendruomenės vadovė Rasuolė Mistrulli optimizmu netryško: „Bendruomenė turi 45 narius, tačiau negali pasigirti žmonių aktyvumu, žebertoniškiai nenoriai renkasi į renginius, nors bendruomenė labiau orientuojasi į sportą, sveiką gyvenimo būdą ir tikrai turi ką pasiūlyti – šiltus bendruomenės namus, kuriuose vykdomos edukacinės programos, sporto aikštelę“.

Vievio bendruomenė „Aktėvystė“, gyvuojanti trejus metus, kaip liudija projektų organizatorė Agnė Landžiūtė, nuveikė nei daug, nei mažai. Bet savo veiklas vardino vieną po kitos: „Surengėme du susitikimus-diskusijas „Sėkmės istorija“, kurių metu į svečius pasikvietėme žmones „pagavusius savo sėkmę“. Vievio meno mokykloje surengėme „2014-2020 Erasmus+ savanorystės galimybės“ pristatymą. Minima Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena: užpernai, prieš Tautiškos giesmės giedojimą, prie Vievio ežero paplūdimio subūrėme bendrai veiklai Vievio šeimas ir jaunus žmones, kurie dalyvavo įvairiose veiklose: mamytės ir tėveliai su savo atžalomis kreidelėmis piešė gražiausias Karaliaus Mindaugo karūnas, todėl takelis šalia paplūdimio pavadintas „Karaliaus Mindaugo karūnų alėja“, po muilo burbulų varžytuvių paplūdimys pasipuošė „Skrajojančiomis vaikų svajonėmis“, margaspalviai aitvarai skraidino tik gražiausius ir tyriausius palinkėjimus vieni kitiems, drąsiausi tėčiai varžėsi riešutų gliaudymo ir agurkų valgymo rungtyje „Stiprios rankelės, plačios gerklelės“. Kiekvienais metais šią dieną minime skirtingai ir vis kitoje vietoje, tačiau visada prisijungiame prie lietuvių visame pasaulyje ir giedame Tautišką giesmę. 2015 m. bendruomenė „Aktėvystė“ tapo kūrybinės grupės laimikis.lt „Burbuliatoriaus“ iniciatyvos ambasadoriumi Vievyje, su šeimomis vykome į pažintinę-kultūrinę kelionę į Biržų kraštą, dalyvaujame Vievio miesto šventėse, pilietinėje iniciatyvoje „Darom“, Vievio vaikų dienos centre organizavome Ebru meno edukacinį užsiėmimą, prisidėjome prie senos buitinės technikos rinkimo akcijos ir t.t. Kartu su Vievio miesto bibliotekos vedėja Inga Sūnelaitiene prisijungėme prie Martyno Mažvydo bibliotekos projekto „Bibliomūšis“. Tačiau esama ir skaudulių: „Neturime patalpų, kuriose galėtume įgyvendinti edukacines veiklas, organizuoti seminarus ir susibūrimus. Taip pat skaudu, kad miestelyje organizuojamų renginių laikas dažnai parenkamas neatsižvelgiant į dirbančiųjų galimybes, todėl ne visada galime dalyvauti ir būti Vievio mieste vykstančių renginių dalimi“.

Apie Pilypiškių bendruomenę prieš aštuonerius metus buvo rašyta „Elektrėnų kronika“ laikraštyje, kai ji šventė įsikūrimo šventę. Tuomet pilypiškiečiai rinkosi į bendruomenės nario Romo Nenartavičiaus namus, nes patalpų dar neturėjo. Pirmininkė Agota Veršilienė tuomet tikėjosi gauti lėšų iš Kaimo plėtros programų ir kada nors įsikurti savose patalpose, tikėjosi, kad per geležinkelį kada nors bus ir ženklas pastatytas. Tad, kaip gi tos svajonės – ar išsipildė, klausiu pirmininkės: „Patalpų iki šiol neturime, kovojame dėl pavėsinės, kurią nugriovus ir pastačius naują, būtų ir patalpos. Dabar renkamės ir toliau pas Romą Nenartavičių, kai turime lėšų, švenčiame šventes, o norėtume dažniau susieiti, gimtadienius švęsti, vakaroti, juk žmonėms to reikia, organizuojame keliones, vežėme vaikus į „Trasalį“. Norėtųsi labiau bendrauti su VVG, seniūnu, kad pamokytų mus, kaip projektus rašyti, mūsų žmonės aktyvūs, nors ir vyresnio amžiaus, bet iš 45 narių pusė bet kada ateis, sudalyvaus“, – vardino rūpesčius pirmininkė. O kaip su tuo geležinkelio ženklu? – klausiu. „Geležinkeliečiai patys padėjo ženklą pastatyti ir viską sutvarkė jie. Norėtume bendrauti su kitomis bendruomenėmis, nors ir Vievio seniūnijos visų bendruomenių nepažįstame“, – pokalbį baigė pirmininkė.

Pakalniškių kaimo bendruomenės „Jorė“ pirmininkė Regina Sakalauskienė labiausiai džiaugiasi, kad gavo salę bendruomenės veiklai, kad turės, kur susirinkti ir vykdyti numatytas veiklas. „Skaudu, kad ne visi kaimo žmonės aktyvūs bendruomenės veikloje. Skaudu, kad seniūnijos ir savivaldybės atstovai nevykdo duotų pažadų kaimo žmonėms, neatsižvelgiama į žmonių prašymus. Pakalniškių kaimas lieka nuošalyje ir apleistas“, – vardijo skaudulius pirmininkė. „Vykdome projektinę veiklą: įrengta sporto aikštelė vaikams, lauko scena. Kasmet dalyvaujame talkoje „Darom“, džiaugiamės tradiciniais renginiais: sutinkamas dėdė Rudenėlis, vėliau Kalėdų Senelis, švenčiamos Užgavėnės ir kiti renginiai“.

Kurkliskiu kurkliai2Kurkliškių bendruomenė – jauniausia savivaldybėje, gyvuojanti vos pusmetį. Bendruomenės pirmininkas Gediminas Jachimavičius savo džiaugsmus įvardijo labai originaliai ir pakylėtai: „Kol kas didžiausias mūsų džiaugsmas – kad mes visgi ėmėm ir susibūrėm. Mūsų šeima Kurkliškėse naujakuriai, tad žiūrėdami pro naujų savo namų langą į Kurkliškes, svarstėme, kokie žmonės ten gyvena, kuo džiaugiasi, kuo rūpinasi. Užgimusi bendruomeniškumo idėja iš pradžių buvo nedrąsi, abejojom, ar bus palaikančių mūsų iniciatyvą, bet likom maloniai nustebinti. Žmonės noriai buriasi bendram tikslui, nori gerinti savo gyvenamąją aplinką, nori bendrauti, kurti. Nori žinoti, kad yra ne vieni, supranta, kad esam stiprūs tada, kai esam drauge. Tad visų pirma džiaugiamės savo bendruomenės nariais – nuoširdžiais, tikrais žmonėmis, smagu vienas kitą vis labiau pažinti. Esam pilni entuziazmo, idėjų, kaip pavyks jas įgyvendinti – parodys laikas. Artimiausiu metu ketiname dalyvauti akcijoj „Darom“, vasarą organizuosime etnografinę šventę, galvojame apie ekskursiją po gimtąjį kraštą. Norėtųsi užmegzti artimesnius ryšius ir su kitomis bendruomenėmis – neketiname apsiriboti vien savo kaimo gyvenimu, mums įdomios viso Elektrėnų krašto aktualijos. Bendruomenėms svarbu viena kitą palaikyti, nes kartu galima daugiau pasiekti. Tad mūsų užduotis šiems metams – susibendrauti. Tiek savo bendruomenėje, tiek ir su kitomis bendruomenėmis. Jeigu tai pavyks, manysime puikiai pažymėję Vietos bendruomenių metus. Gal tiek trumpai apie mus – apie pasiekimus anksti kalbėti, o skauduliai tebus tos galimybės, kurios vers mus augti…“.

Pylimų kaimo bendruomenė yra viena jauniausių savivaldybėje, susikūrusi tik pernai, tačiau turi jau tradicija tapusį renginį kovo 20 d. – Žemės dieną, kuomet renkamasi pas pirmininką Timofėjų Rusakovą, gaminami inkilai ir iškabinami Pylimų kaime. Po šventės vaišinamasi arbata, bendraujama.

Neseniai perėmęs vadovavimo vairą „Elektrėnų krašto“ bendruomenės pirmininkas Edmundas Vėželis, didžiausia problema įvardija aktyvių žmonių bendruomenėje trūkumą, „norisi, kad kuo daugiau gyventojų įsilietų į mūsų gretas, tarybos nariams priminti, kad labiau bendrautų su bendruomene“, – dėstė pirmininkas. „Didžiausią dėmesį skiriame kultūriniams renginiams, stengiamės visur dalyvauti“.

Abromiškių bendruomenės pirmininkė Audra Jančiauskienė, kaip visuomet, puikiai nusiteikusi: „Džiaugiamės, kad turime namus – svirną, darnią, veiksnią, energingą tarybą, kuria visada galiu pasikliauti, kad joje yra įvairių sričių specialistų, turime gerus kaimynus (dvaro savininkas Romualdas Bakutis), su kuriais sieja gražūs, partneriški santykiai, bendri renginiai. Šiuo metu pirmame plane yra liepos 2 d. mūsų jubiliejus – Abromiškėms 445. Į jį maloniai kviečiame ir jus. Po to planuosime ką nors bendruomenių metams. O artimiausias renginys – talka „Darom“, kurios metu tradiciškai vaišinsime plovu, suneštinėmis vaišėmis, šoksime vakaronėje“.

Semeliškių bendruomenė, viena seniausiai įkurtų bendruomenių Elektrėnų savivaldybėje, gyvuoja jau 15 metų. Pirmininkė Rita Buividavičienė džiaugėsi, kad per projektinę veiklą pavyko aprengti Semeliškių krepšininkų komandą (nupirkta apranga), įgyvendinus etnokultūros projektą nupirkti tautiniai drabužiai ansambliui „Svaja“, smuikas, kanklės, išleistas informacinis leidinys apie Semeliškes, miestelio jubiliejui tvarkoma centrinė aikštė.

Kitos Semeliškių bendruomenės „Strėva“ pirmininkas Antanas Bielskis dalijosi ateities planais: „Laukia projektų įgyvendinimai: miestelio 740 metų jubiliejus, XV festivalis „Nuo Lauryno iki Roko“ rugpjūčio 8-13 dienomis, Europos paveldo dienos rugsėjo 16 d., Holokausto 75-mečio paminėjimas Semeliškėse, įvairių leidinių rengimas ir išleidimas…“

Kaip minėsime Bendruomenių metus?

„Aktėvystės“ nariai Vietos bendruomenių metus planuoja pažymėti ėjimu aplink Vievio ežerą, taip artimiau susipažįstant su Pylimų, Kurkliškių, Vievininkų bendruomenėmis, atrandant bendrus tikslus, pomėgius ir idėjas. Žebertoniškiai linksminsis renginyje, gardžiuodamiesi keptu kugeliu ir dalyvaudami edukacinėje žvakių liejimo programoje, Panerijos nariai Vietos bendruomenės metų nežymės, nes trūksta iniciatyvos. Pakalniškių bendruomenė „Jorė“ Vietos bendruomenės metus pažymės išradingai, su įvairiais žaidimais, pasirodymais, prisiminimais, kas įvyko per tuos praėjusius metus, įtraukiant kuo daugiau vaikų, jaunimo, senjorų į bendrą veiklą, organizuojant šią šventę. Semeliškių bendruomenė „Strėva“ liepos mėnesį planuoja surengti vakaronę Semeliškėse „Susieikime sesės ir broliai!“, į kurią bus kviečiamos visos savivaldybėje gyvuojančios bendruomenės. Tai bus puiki proga visoms bendruomenėms iš arčiau pažinti vienai kitas ir kartu švęsti Semeliškių miestelio 740 metų jubiliejų.

Palinkėjimai

Daugelis yra ne kartą nudegę, todėl nebetiki, kad laimingiems galima būti nuolat. Tiek pesimizmo, tiek optimizmo įmanoma išmokti ir bet kuria savo gyvenimo akimirka galima viską pakeisti. Tikėjimą reikia auginti. Kartais – tiesiog tyliai išlaukti, net kai visos aplinkybės kalba priešingai. (Žebertonių bendruomenės pirmininkė Rasuolė Mistrulli).  

Tikimės didesnio gyventojų aktyvumo bendruomeninėje veikloje ir malonu būtų pasisemti patirties iš ilgiau gyvuojančių bendruomenių. (Baltamiškio bendruomenės pirmininkas Rimantas Dubosas).

Bendradarbiavimo, nepamiršti bendruomenių, dažniau prisiminti ir akcentuoti gerus darbus. („Elektrėnų kraštas“ pirmininkas Edmundas Vėželis).

„Aktėvystės“ bendruomenės narių moto ir palinkėjimas skaitytojams: geriau daryti ką nors, nei nieko nedaryti.

Pakalniškių kaimo žmonėms norime pasakyti, kad būtų aktyvesni bendruomenės veikloje, kad reikštų savo mintis, teiktų pasiūlymus, ką ir kaip galėtume nuveikti, kad būtu draugiški vienas kitam. (Pakalniškių bendruomenės „Jorė“ vadovė Regina Sakalauskienė).

„Skaitytojams palinkėsiu būti aktyvesniems ne tik renginiuose, bet dalyvauti bendruomenės gyvenime, sprendžiant įvairius klausimus – ne tik reikalauti, bet ir duoti. Prisidėti savo darbu, iniciatyva. Mylėti ir gražinti ne tik savo kiemą, bet ir visą kaimą. Puoselėti gražius santykius su kaimynais. Juk ne veltui sakoma, kad „Geras kaimynas – pusė žmogaus laimės“. (Abromiškių bendruomenės pirmininkė Audra Jančiauskienė)

Gyvenimas nestovi vietoje. Keičiasi žmonės, keičiasi vietovės. Turime susitaikyti su karčia tiesa, jog Panerių kaimas nyksta ir vien entuziazmo jį atgaivinti nepakaks. Juk visi puikiai žinome A. Maslow poreikių hierarchijos piramidę. Kai žmogus patenkina fiziologinius bei saugumo poreikius, tuomet norisi ir save realizuoti. Į bendruomenines veiklas žmogus įsilieja dėl savirealizacijos poreikio. Bet, jei neturi darbo, esi nesaugus, tai nelabai nori ir chore dainuoti. Manau, gerėjant gyvenimui, gerės ir bendruomenių veikla. Juk žmonės turi burtis ne todėl, kad kažkas liepė, kad užsidėjo sau pliusiuką, o todėl, kad patys nori. To ir linkėčiau: lai ateina laikas, kad žmonės norėtų… („Panerijos“ bendruomenės pirmininkė Asta Marcinkevičienė).

Linkiu, kad gyventojai būtų aktyvesni visuomeninėje veikloje, labiau domėtųsi savo vietovės kultūriniu, švietėjišku gyvenimu ir noriai įsitrauktų į šią veiklą (Semeliškių bendruomenės vadovė Rita Buividavičienė).

Džiaukimės šia diena – čia ir dabar, labiau mylėkime ir pasitikėkime vieni kitais, nekonkuruokime, saulės virš mūsų visiems užteks, būkime aktyvesni, juk gyvenimo prasmė yra bendrystėje, o mes patys laimingi, kai kuriame, daliname, gyvename dėl kitų! (Semeliškių bendruomenės „Strėva“ pirmininkas Antanas Bielskis)

Pabaigai

Modernios teorijos teigia, jog sukurti bendruomenę yra gana lengva, tačiau daug sunkiau ją išlaikyti. Didžiausios bendruomenių problemos – gyventojų aktyvumo stoka ir patalpų trūkumas – tikimės, neatims bendruomenių lyderiams energijos ir noro būti! Tad linkime neišsivaikščioti, nenuilsti, ypač bendruomenių vadovams, kurie įdeda didelę dalį savos širdies, laiko, žinių, idėjų, troškimų, kad bendruomenės gyvuotų, kad jos turėtų sąryšį, kad būtų bendruomeniškos, kad gebėtų sutarti tarpusavyje ir su aplinkiniais, kad, susidūrus su problemomis ir jaučiant bejėgiškumo jausmą, galėtų atsiremti į šalia esantį ir pajusti bendruomenės ryšį.

Tegul jūsų bendruomenės tampa laimės, nuolatinio mokymosi, augimo, švietimo, abipusio palaikymo šaltiniu visiems, kas joje yra. Ir – dalinkite gėrį! Kaip atpildas Jums už idėjas, jų įgyvendinimą, tikslus ir judėjimą link jų, alsavimą vienu ritmu – šių metų titulas – Bendruomenių metai!

Elektrėnų savivaldybės bendruomenės

Elektrėnų savivaldybėje įregistruotos 26 bendruomenės: Vievio bendruomenės centras (2004), vadovas Deividas Mlečka, Vievio bendruomenės santalka (2004), vadovas Vytautas Urbonas, „Aktėvystė“ (2013), vadovas Helmutas Zabarauskas, Baltamiškio (2010), vadovas Rimantas Dubosas, Apskritos kaimo (2004), Alesninkų (2006), vadovas Romualdas Pečiūra, Pylimų kaimo (2015), vadovas Timofėjus Rusakovas, Pilypiškių (2008), vadovė Agota Veršilienė, Panerijos (2009), vadovė Asta Marcinkevičienė, Pakalniškių „Jorė“ (2007), vadovė Regina Sakalauskienė, Naujakiemio (2014), vadovas Remigijus Ambrazas, Lazdėnų (2004), vadovas Rimas Dainis, Lazdėnų kaimo „Liepa“ (2014), vadovė Alicija Butkevičienė, Kurkliškių (2015), vadovas Gediminas Jachimavičius, Vievininkų (2010), vadovas Gintas Vilkelis; Semeliškių (2001), vadovė Rita Buividavičienė, Semeliškių „Strėva“ (2003), vadovas Antanas Bielskis, Kietaviškių (2002), vadovas Zigmas Mažeika, Kloninių Mijaugonių (2012), vadovė Gražina Baušienė, Aujėdo (2007), vadovė Danguolė Kvedaravičienė; „Elektrėnų kraštas“ (2011), vadovas Edmundas Vėželis, Žebertonių (2007), vadovė Rasuolė Mistrulli, Abromiškių (2003), vadovė Audra Jančiauskienė; Pastrėvio (2003), vadovė Viktorija Juknevičienė, Kazokiškių (2005), vadovas Stasys Virganavičius, Beižionių (2001), vadovas Vilmandas Palčiauskas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų