Laikas uždarytas muziejuose

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Antradienis, 29 gruodžio 2015

Literatūros ir skulptūros skyriusKiekvieną savaitę visus 2015 m. vykdydami Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuotą projektą „Laikas uždarytas muziejuose" supažindinome skaitytojus su Elektrėnų savivaldybėje veikiančiais muziejais: Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejumi, Semeliškių etnografiniu ir Kietaviškių kraštotyros muziejais, Vievio kelių muziejumi ir Žemės gelmių informacijos centru.
Laikraščio „Elektrėnų kronika" kolektyvas, bendradarbiaudamas su muziejų vadovais ir ten dirbančiais specialistais, skaitytojams pasakojo apie įvairius muziejų eksponatus, kūrimosi istoriją, juose dirbančius žmones.

Raminta ČESNAUSKAITĖ

Pažintį pradėjome nuo Kietaviškių pagrindinės mokyklos kraštotyros muziejaus, vėliau rašėme apie Semeliškių etnografinį muziejų, pasakojome apie Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejų, dar pusmetį skyrėme Vieviui ir dviems jame įsikūrusiems – Kelių bei buvusiam Geologijos – muziejams.


Kietaviškių kraštotyros muziejus


Nuo metų pradžios „Elektrėnų kronikos" skaitytojai kiekvieną savaitę laikraštyje galėjo rasti straipsnių apie Kietaviškių kraštotyros muziejų, kuriuose buvo aprašyta muziejaus istorija, supažindinta su veikiančiomis ekspozicijomis, muziejaus eksponatais, muziejaus vadove Danute Gudeliene. Muziejaus eksponatai surinkti Kietaviškių apylinkėse: akmeniniai kirvukai, puodų ir koklių šukės iš didikų Pociejų dvarvietės, vyrų ir moterų įvairių darbų įrankiai, knygnešio M. Grybausko daiktai, rašytojo J. Kralikausko laiškai, kraštotyros darbai, senieji mokyklos dokumentai ir kt. Muziejuje vyksta pradinių klasių, lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, matematikos pamokos.
Muziejus įkurtas 1981 metais, tuo metu jame buvo 215 eksponatų. Nors kraštotyrinis darbas Kietaviškių mokykloje buvo vykdomas ir anksčiau mokytojo Petras Makacko iniciatyva. Jis užpildė lankytinų objektų korteles, kasinėjo pilkapį, vadovavo archeologų būreliui. Nuo 1965 m. rugsėjo 1 d. turizmo-kraštotyros būreliui pradėjo vadovauti mokytoja Danutė Gricevičiūtė (Gudelienė). Plačiau dirbti kraštotyrinį darbą pradėta nuo 1966 metų, kai kraštotyros būrelis atskiriamas nuo turistų būrelio. 1999 metų rudenį muziejus įsikūrė naujose Kietaviškių pagrindinės mokyklos patalpose, vienoje klasėje. Iš eksponatų buvo formuojami teminiai kampeliai, kad muziejaus eksponatus mokytojai ir mokiniai galėtų panaudoti savo veikloje.
2006 m. lapkričio 17 d. atidarytas renovuotas Kietaviškių pagrindinės mokyklos muziejus, kurio sienas ištapė mokytoja Ramutė Stočkūnienė, prieangį, tvorelę ir stendus pagamino tautodailininkas, mokytojas Zigmas Mažeika, langines padarė 9 klasės mokinys Tautvydas Binkulis, buvo pastatytas namelis.
Prie kraštotyrinio darbo prisilietė kiekvieno Kietaviškių mokyklos mokytojo ir mokinio rankos: dalyvauta daugybėje konkursų, ekspedicijų, parodų ir stovyklų, gauta daug diplomų, padėkos raštų.


Semeliškių etnografinis muziejus


Visą kovo mėnesį „Elektrėnų kronikos" šeštajame puslapyje skaitėte apie Semeliškių etnografinį muziejų: eksponatus, jame puoselėjamą ne tik Semeliškių krašto, bet ir gimnazijos istoriją, apie tai, kaip šis muziejus įkurtas. 2001 m. vasario 8 d. prasideda muziejaus istorija, o restauruotoje Semeliškių gimnazijoje muziejus veikia nuo 2011 m. sausio 20 d. Muziejaus vadovė –Semeliškių gimnazijoje dirbanti chemijos ir technologijų mokytoja Meilutė Rašimienė.
Mokyklos muziejaus ekspozicijoje – kraštui būdingi darbo įrankiai, buities daiktai. Gausią ekspoziciją „Lino kelias" sudaro eksponatai, skirti linų apdirbimui: mintuvas, šukos, verpimo rateliai, bruktuvės, įrankiai siūlams vyti, audimo staklės, skietai. Dalis muziejaus skirta kambario baldams, čia galima pamatyti medinę lovą, lopšį kūdikiui, bambuko stalelį, kraičio skrynią, didelį stalą, suolą, rankšluostinę ir kt. Gausi buitinių daiktų ekspozicija: virduliai, puodai, puodynės, keptuvė, geldos, sviestmušė, lygintuvai, krepšiai, rėtis, žibintai, lempos, lėkštės, kavamalė, piesta. Žemės ūkiui ir amatams skirti įrankiai: žagrė, vežimo ratas, pjautuvas, grėblys, kurpalius, žirklės avims kirpti, sėtuvė. Muziejuje yra laikraščių (1939 m. „Tautos mokykla", 1938 m. „Jaunasis ūkininkas"), senų knygų.


Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus


Tris mėnesius „Elektrėnų kronikoje" galėjote skaityti apie Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejų. Muziejaus gimtadieniu laikomas 1977 m. gegužės paskutinysis šeštadienis, kai Lietuvoje vyko „Poezijos pavasario" renginiai, Elektrėnų 1-oje vidurinėje mokykloje (dabar „Ąžuolyno" pagrindinė mokykla) pirmą kartą buvo švenčiama mokslo metų baigimo literatūros šventė ir ta proga atidarytas literatūrinis kiemelis. 2003 m. gruodžio 17 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu muziejus tapo savarankiška įstaiga. Muziejaus įkūrėjas – Vytautas Mizeras, šiuo metu jam vadovauja Jurgita Chmieliauskienė.
Muziejus įkurtas gimtosios kalbos ir literatūros, muzikos, dailės, etikos, istorijos ir kitoms pamokoms bei renginiams vesti, pasitelkiant muziejuje sukauptą turtą: tautodailininko Ipolito Užkurnio sukurtas rašytojų ir jų kūrinių herojų skulptūras, skulptorės Dalios Palukaitienės sukurtus literatūros klasikų bareljefus, grožinę ir mokslinę literatūrą, referatus, rašinius, kitą muziejinę medžiagą, puoselėti literatūrines tradicijas, rengti literatūrinius vakarus, šventes, parodas, konkursus, minėjimus, ekskursijas, organizuoti grupines integruotas pamokas, įamžinti rašytojų, skulptorių ir kitų menininkų atminimą, sukurti lietuvių literatūros ir meno unikalų židinį, kuriuo domėtųsi ateinančios kartos, kurstyti meilę gimtajam žodžiui, liaudies dainai, šokiui, muzikai, dailei, skulptūrai.


Vievio kelių muziejus


Vievio kelių muziejuje per 20 metų nuo jo įkūrimo apsilankė tūkstančiai lankytojų iš daugiau nei 25 šalių. Čia lankėsi moksleiviai, studentai, dėstytojai, kelininkai, emigrantai, nenorintys pamiršti savo krašto, ir daugelis kitų.
Juozas Stepankevičius muziejaus vadovu dirba nuo 1994 m. Kelių muziejus yra įsikūręs Vievio centre, valstybės įmonės „Automagistralė" patalpose. Šiuo metu muziejus užima 2060 kv. m plotą, jame sukaupta daugiau kaip 8000 eksponatų, pasakojančių apie Lietuvos kelių istoriją nuo Romos laikų iki šių dienų. Muziejaus lankytojai supažindinami su kelių tiesimo istorija, senaisiais įrankiais, su žymiausiais kelių inžinieriais ir jų darbais, stenduose pateikiama informacija apie kelių vystymosi raidą. Muziejuje eksponuojami viadukų, sankryžų, autobusų stočių, gamybinių bazių ir kitų statinių maketai, saugomi muziejiniai žemėlapiai, nuotraukų albumai, knygos, dokumentai, seniausi kelių tiesimo ir tvarkymo įrankiai, vežimai, mašinos, kelių ženklai.
Muziejus suskirstytas į atskirus skyrius. Geologijos skyriuje eksponuojamos iškasenos, akmenys, mineralai, naudojami kelių statybai, priežiūrai, infrastruktūrai. Zoologijos skyriuje eksponuojamos keliuose žuvusių gyvūnų iškamšos, medžioklės trofėjai, net mamuto iltis, rasta Kazokiškėse. Maketų ir leidinių skyriuje galima apžiūrėti tiltų, sankryžų ir kitus maketus, susipažinti su kelius tiesusių specialistų biografijomis ir darbais, kelių istorija.
Atskirame skyriuje glaudžiasi lengvoji technika, o paviljone eksponuojama kelių tiesimo ir priežiūros technika.


Žemės gelmių informacijos centras


Pažintis su muziejais baigta straipsniais apie Žemės gelmių informacijos centrą.
Gyventojų paprastai Akmenų muziejumi vadinamas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras saugo Lietuvos žemės šerdį, moksliškai vadinamą kernu, siūlo lankytojams susipažinti su įdomiomis lauko riedulių, retų mineralų ir fosilijų ekspozicijomis.
Geologijos instituto padalinys – kerno saugykla Vievyje įkurta 1980 m. Tai buvo pirmasis tokio tipo objektas visoje Rytų Europoje, tuo metu traukęs kitų šalių geologų dėmesį – daug jų atvykdavo pasižvalgyti, pasisemti patirties ir idėjų, kaip galima sutvarkyti ir patogiam naudojimui paruošti kerną. 1992 m. kerno saugyklą sujungus su Vilniaus ekspozicija, Vievyje buvo įkurtas Geologijos muziejus. 2000 m. jam suteiktas savarankiškos organizacijos – Lietuvos geologijos muziejaus statusas. 2015 m. Lietuvos geologijos muziejus pertvarkytas ir sujungtas su Lietuvos geologijos tarnyba, tad nuo 2015 m. sausio 1 d. jis veikia kaip šios tarnybos padalinys – Žemės gelmių informacijos centras. Tai vienintelis muziejus, kuriame atsispindi Lietuvos žemės gelmės. Žemės gelmių informacijos centro lankytojus pirmiausiai pasitinka svarbi šio muziejaus ekspozicijos dalis – lauko riedulių ekspozicija. Šie akmenys yra suvežti iš visos Lietuvos ir išsidėstę 4 ha užimančiame parke – visi jie kontinentinių ledynų atplėšti ir atvilkti prieš 24 000-13 000 m. iš Fenoskandijos, Baltijos jūros dugno, Estijos ir Latvijos teritorijų. Didžiuliame gamybiniame pastate įkurdinta geologų biblioteka – kernoteka. Žemės gelmių informacijos centre galima susipažinti su moderniosios geologijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus gyvenimu ir darbais, apžiūrėti suakmenėjusių prieš milijonus metų Žemėje klestėjusios gyvūnijos pėdsakų, apžiūrėti naudingųjų iškasenų ekspoziciją.
„Elektrėnų kronikos" kolektyvas nuoširdžiai nori padėkoti Danutei Gudelienei, Meilutei Rašimienei, Jurgitai Chmieliauskienei, Vytautui Mizerui, Vytautui Suslavičiui, Onai Rasutei Šakienei, Juozui Stepankevičiui, Vladislovui Moliui, Vytautui Puronui, muziejų darbuotojams bei mokyklų, kuriose veikia muziejai, vadovams už gražų bendradarbiavimą, galimybę prisiliesti prie eksponatų, skirtą laiką ir dalijimąsi savo patirtimi.
Sėkmingų Jums Naujųjų metų.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.