Ką sužinojome apie mus supančią aplinką ir žemės mokslą – geologiją

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Antradienis, 22 gruodžio 2015

Raminta Česnauskaitė

M. Baubiene perziuri kerno pavyzdziusPastaruosius tris mėnesius kiekvieną penktadienį „Elektrėnų kronikoje“ skaitytojai turėjo progą susipažinti tiek su Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, veikiančiu geologijos muziejumi – Žemės gelmių informacijos centru, tiek su pačiu žemės mokslu – geologija. Tad atėjo laikas apibendrinti tai, ką įdomaus ir naudingo sužinojome.

Planuojantiems keliones Lietuvoje

Mėgstantiems keliauti ir trokštantiems daugiau sužinoti, skaitant straipsnius apie geologijos muziejų turėjo kilti daug minčių apie tai, ką dar galima nuveikti neišvykstant iš Lietuvos.

Pirmiausia – galima apsilankyti pačiame Žemės gelmių informacijos centre. Čia galėsite pasivaikščioti apie 5 ha plote įrengtoje lauko riedulių ekspozicijoje, susipažinti su moderniosios geologijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus gyvenimu ir darbais, apžiūrėti suakmenėjusių prieš milijonus metų Žemėje klestėjusios gyvūnijos pėdsakų.

Labai informatyvi Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicija – čia sužinosite, kad gyvename gamtos naudingaisiais ištekliais gausiai apdovanotoje šalyje. O jei norėtumėte pamatyti, kaip atrodo pati naudingųjų iškasenų gavyba – toli važiuoti nereikia. Netoli Elektrėnų savivaldybės, jau Vilniaus rajone, Verkšionių kaime, veikia didžiulis žvyro karjeras. Vaizdas tikrai įspūdingas! Dar įspūdingesnis kvarcinio smėlio karjeras Anykščiuose – visus metus atrodo, lyg būtų prisnigę. O raudonojo molio gavybos karjeras Šaltiškėse, Akmenės rajone, netgi panašus į Marso paviršių.

Žemės gelmių informacijos centre pasisėmę žinių apie ledynmetį, jo pėdsakus nesunkiai atpažinsite ir kraštovaizdyje. Juk Lietuvoje gausu ežerų, kalvų, klonių, lygumų, slėnių... Tokį įspūdingą reljefą prieš dešimtis tūkstančių metų suformavo nuo Skandinavijos pusiasalio pusės slinkęs ledynas. Įdomu tai, jog tik labai nedidelė Lietuvos teritorijos dalis ties Dieveniškėmis liko paskutiniojo ledyno nepaliesta.

Ledynas į mūsų šalį atitempė ir mažesnių ar didesnių riedulių. Mažesnieji ne itin patikdavo ūkininkams, kuriems kiekvieną pavasarį tekdavo arti žemę ir išrinkinėti tuos akmenis, o didesnieji senovės žmones skatindavo spėlioti apie riedulių atsiradimą. Taip pradėjo plisti legendos apie nelabuosius, kenkdavusius žemdirbiams ir naktimis sėdavusius laukuose akmenis, ar nešančius riedulius tam, kad ant bažnyčios galėtų užmesti... Kiti, įmantresnės formos, su įspaudais ar grupėmis susitelkę rieduliai buvo tarsi antgamtinių jėgų įrodymai. Jei akmenyje kokia duobutė – esą velniukas ar šventasis bus ten pėdsaką palikęs. Kiti didesni akmenys – užkeikti žmonės ar gyvūnai. Neryje netoli Elektrėnų savivaldybės galima apžiūrėti akmenų grupę, apie kurią iki šiol aplinkiniuose kaimuose pasakojama viena įdomiausių legendų. Tai esą upėje suakmenėję vestuvininkai, tad ir akmenys vadinami „Užkeiktomis vestuvėmis“. Legendomis apipintų riedulių Neries atkarpoje tarp Vilniaus ir Kernavės itin gausu.

Taigi, pastarųjų trijų mėnesių publikacijos apie buvusį geologijos muziejų neapsiribojo vien virtualiomis ekskursijomis viduje. Kiekviena Žemės gelmių informacijos centro ekspozicija skatina toliau ieškoti, tyrinėti, pažinti. Jūsų dėmesiui pateikiame ir Lietuvos geologijos paminklų sąrašą – te būnie tai gairės. Jei lankysitės kur nors netoliese, galėsite užsukti ir savo akimis pamatyti šiuos natūralius paminklus.

Žemės gelmių mėginys – kernas

kerno negatyvaiReikšmingiausia Žemės gelmių informacijos centro veikla – lankytojams nematoma. Tai yra kerno tvarkymas ir saugojimas, informacijos apie jį rengimas bei sisteminimas. Aukštose lentynose, medinėse dėžėse saugoma apie 130 km kerno stulpelių, gręžiniais iškeltų iš žemės gelmių.

Geologams kernas – nepamainomas ir neįkainojamas informacijos šaltinis. Šis mėginys toje vietoje, kur buvo daromas gręžinys, žemės gelmes geologui leidžia įsivaizduoti taip, tarsi prieš jo akis būtų atliktas skerspjūvis. Iš kerno matyti, kaip ir kokie uolienų sluoksniai dėliojasi tam tikroje vietoje.

Kerno saugykla Vievyje – pirmasis tokio tipo objektas visoje Rytų Europoje, tad nenuostabu, jog daug kitų šalių geologų atvykdavo pasižvalgyti, pasisemti patirties ir idėjų, kaip galima sutvarkyti ir patogiam naudojimui paruošti kerną. Kernotekoje užsienio geologai lankosi ir dabar, tik – moksliniais tikslais. Lietuvoje prakalbus apie skalūninių dujų žvalgybą, Žemės gelmių informacijos centre ne kartą lankėsi vienos didžiausių pasaulyje naftos bendrovės „Chevron“ atstovai. Jie čia tyrė kerną, paimtą Šilutės bei Tauragės apylinkėse, kadangi skalūnų buvo rengtasi ieškoti būtent ten.

Kernas gaunamas gręžiant uolienas, o tai – ilgas ir labai brangus procesas. Viso Vievyje saugomo kerno išgavimo darbai apytiksliai skaičiuojant gali kainuoti ne vieną milijardą eurų.

O Lietuvos žemės gelmės – labai įvairios ir skirtinguose regionuose skiriasi gana žymiai, nors mūsų šalies teritorija ir nedidelė. Kietoji Žemės plutos dalis – kristalinis pamatas – Lietuvoje arčiausiai paviršiaus yra pietinėje, o giliausiai – vakarinėje šalies dalyje.

Geologai

Turėjome progą susipažinti su geologijos mokslu, studijomis ir geologo profesija. Gražus sutapimas, jog šįmet, „Elektrėnų kronikai“ vykdant projektą, kurio tikslas – supažinti skaitytojus su savivaldybėje veikiančiais muziejais, ir tiek daug dėmesio skiriant buvusiam geologijos muziejui, Lietuvos geologijos tarnyba, kuriai dabar priklauso Žemės gelmių informacijos centras, švenčia 75 metų sukaktį.

Geologai vieninteliai žino, kas vyksta žemės gelmėse po mūsų kojomis, kaip rasti ir įvertinti gelmių išteklius ir kaip visa tai veikia mūsų gyvenamą aplinką. Straipsnis apie įdomią geologo profesiją išėjo gruodžio 4 d. Tai dar vienas gražus sutapimas, kadangi gruodžio 4 d. – šv. Barboros, geologų bei kalnakasių globėjos, diena.

G. Sabaliauskas - kasdienis darbas vasaraKad geologija yra ne tik mokslas ar profesija, bet ir gyvenimo būdas, įsitikinome susipažinę su studijomis, kurias baigia būsimieji geologai, bei su Žemės gelmių informacijos centro kolektyvu. Šiame muziejuje dirba nuoširdūs, darbštūs ir šilti žmonės. Jų kasdienio darbo dėka šis strategiškai svarbus muziejus gyvuoja. Bendradarbiaujant su Žemės gelmių informacijos centro vadovu Vytautu Puronu bei su šio centro bei visos Lietuvos geologijos tarnybos pagalba gimė ir šis straipsnių ciklas.

Reikia tikėtis, jog Žemės gelmių informacijos centras gaus finansavimą ir juo pasinaudojęs galės atsinaujinti. Elektrėnų savivaldybė galėtų didžiuotis moderniu, atsinaujinusiu moksliniu muziejumi.Untitled-1

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.