Ką veikia geologai?

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 4
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 03 gruodžio 2015

Raminta Česnauskaitė

1217408463geologaiafganistaneBuvęs geologijos muziejus Vievyje dabar yra Lietuvos geologijos tarnybos dalis – Žemės gelmių informacijos centras. Čia apsilankę sužinosite ne tik apie Žemės ir gyvybės istoriją, ledynmetį, riedulius, naudingąsias iškasenas, gręžinius bei kerno tyrimus, bet ir apie geologo profesiją. Juk Žemės gelmių informacijos centrui vadovauja geologas Vytautas Puronas, o Lietuvos geologijos tarnyboje šiuo metu dirba, įvairius tyrimus bei geologinį kartografavimą atlieka apie 50 geologų. Be to, geologai, ko gero, yra dažniausi Žemės gelmių informacijos centro kernotekos lankytojai.

Studijos, kurias kremta būsimieji geologai

harrison-schmitt-apollo17-astronaut-moonwalkGeologija pastaraisiais metais tikrai nėra viena populiariausių studijų programų – į ją vieninteliame Lietuvoje geologus ruošiančiame Vilniaus universitete kasmet priimama tik kelios dešimtys studentų. Tačiau tai toli gražu nereiškia, jog geologija mažiau reikšminga, įdomi ar naudinga už kitas, šiuo metu populiaresnes profesijas bei studijų programas. Geologiniai tyrimai svarbūs vykdant bet kokią požeminę veiklą – darant gręžinius, išgaunant išteklius, tiesiant tinklus, statant požemines automobilių aikšteles ir t.t.

Geologai vieninteliai žino, kas vyksta žemės gelmėse po mūsų kojomis, kaip rasti ir įvertinti gelmių išteklius ir kaip tai veikia mūsų gyvenamą aplinką.

Studijuodami būsimieji geologai įgyja platų požiūrį į mus supančią aplinką, jos raidą. Ketverius metus jie ne tik klausosi paskaitų, bet ir atlieka daug laboratorinių darbų, o vasarą vyksta į ekspedicijas Lietuvoje bei užsienyje.

IMG 7070Kadangi mūsų šalyje yra tik viena geologijos studijų programa, ji yra labai plati. Būsimieji geologai mokosi nemažai bendrųjų dalykų, tokių kaip matematika, chemija bei fizika. Iš specifinių dalykų jie kremta mineralogiją ir kristalografiją, žemės fizikos pagrindus, nuosėdinių uolienų petrografiją, paleontologiją, geologinio kartografavimo pagrindus, Kvartero geologiją ir geomorfologija bei kt.

Taigi geologijos studijos pritraukia smalsius, į mokslą linkusius jaunuolius. Geologijos studijų bei pačios profesijos ypatybė ta, jog daug tyrimų ir darbo atliekama lauko sąlygomis, tad reikia būti pasiruošusiems ilgiems žygiams gamtoje. Tyrimuose gauti duomenys interpretuojami ir analizuojami naudojantis kompiuterine įranga, rengiamos tyrimų ataskaitos bei rekomendacijos.

Geologijos programoje jau po dvejų studijų metų išsiskiria atskiros specialybės. Vieni renkasi klasikinę geologiją – tyrinėja mineralus bei uolienas, praeities, dabarties ir ateities geologinius procesus, ieško naudingųjų iškasenų, energijos šaltinių, prognozuoja gamtinius pavojus, tokius kaip žemės drebėjimai. Kiti renkasi hidrogeologiją – mokslą apie vandens pasaulį, aprūpinimą vandeniu, jo išteklių ir kokybės problemas. Tretieji, pasirinkę inžinerinę geologiją, užsiima pastatų pamatų saugumu, sprendžia technines kelių ir požeminių konstrukcijų problemas.

Dėl darbo vietos būsimieji geologai labai nerimauti neturėtų. Kaip ir daugelio gamtos mokslų absolventų, geologų poreikis, ko gero, ateityje tik augs. Geologijos specialistai Lietuvai svarbūs strategiškai, todėl dalis šios programos studentų gauna tikslinį finansavimą. Šiuo metu labai reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų tirti ir projektuoti įvairias požemines saugyklas, reikalingas cheminėms ir branduolinėms atliekoms saugoti, žvalgyti bei eksploatuoti naudingąsias iškasenas, prisidėti prie energijos išteklių paieškų ir kt.

Ką veikia geologai?

IMG 6631Ar ant tvirto grunto stovi mūsų pastatai? Ar galėtumėme Vilniuje statyti metro? Ar pakankamai turime vandens ir kokį jį gersime ateityje? Ar galime aprūpinti Lietuvą energijos šaltiniais, ar turime geoterminės energijos ar skalūnų dujų, kokios dar naudingosios iškasenos slepiasi Lietuvos gelmėse? Į tokius klausimus atsakymus gali pateikti tik geologai.

Geologai dirba įvairiose aplinkose: nuo kabineto ar tyrimų laboratorijos iki naftos platformos Barenco jūroje, mokslinio laivo Indijos vandenyne ar šalia veikiančio vulkano.

Prognozuojama, kad geologų poreikis Europos Sąjungoje per ateinančius penkerius metus išaugs keliolika procentų. Jų poreikis išaugs vystant racionalų, darniais principais pagrįstą žemės gelmių išteklių tyrimą bei naudojimą, alternatyvios energijos šaltinių tyrimus, žemės gelmių ertmių panaudojimo galimybes. Geologų nuolat reikia ir srityse, susijusiose su aplinkosauga bei statybomis.

IMG 6630Lietuvoje perspektyviausiais ūkio sektoriais laikomi tie, kurie kuria didelę pridėtinę vertę, turi pakankamą skaičių aukštos kvalifikacijos specialistų, turi daug galimybių plėsti rinką ir didinti produktyvumą. Geologijos specialistai reikalingi tokioms sritimis kaip naudingųjų žemės gelmių išteklių – gėlo požeminio ir mineralinio vandens, naftos ir dujų, žvyro, smėlio, durpių ir kt. – tyrimas ir gavyba, žemės gelmių ertmių tyrimas ir naudojimas požeminių saugyklų įrengimui, geoterminės energijos išteklių naudojimui. Svarbūs geofiziniai ir inžineriniai-geologiniai tyrimai, kurie atliekami nustatant žemės gelmių sandarą ir savybes strateginių šalies objektų statybai.

Lietuvoje šiuo metu yra nustatyta 14 geologinių tyrimo krypčių: įvairių naudingųjų iškasenų paieška ir žvalgyba, žemės gelmių kartografavimas bei specialūs geofiziniai, geocheminiai, žemės gelmių ertmių, ekogeologiniai, inžineriniai geologiniai ir kiti tyrimai. Pagrindiniai geologijos krypties moksliniai tyrimai atliekami Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institute ir Vilniaus universitete. Praktiniai geologiniai tyrimai vykdomi Lietuvos geologijos tarnyboje bei gamybinėse geologinėse bendrovėse.

Geologijos specialistai dirba privačiose hidrogeologinėse, inžinerinėse geologinėse, naftos ir dujų bei naudingųjų mineralinių iškasenų gavybos įmonėse, geotechninėse ir projektavimo bendrovėse, kurių Lietuvoje tikrai netrūksta.

Geologų dienos

Geologų dienos – gražia tradicija tapusi šventė, organizuojama kiekvienais metais, paskutinį balandžio savaitgalį. Pirmoji šventė įvyko 1984 metais, kurią organizavo tų metų diplomantų kursas ir dėstytojai prof. Algirdas Jurgaitis ir prof. Vytautas Juodkazis. Į šią šventę susirenka ne tik universiteto studentai, absolvenai, dėstytojai, bet ir plačioji geologų visuomenė. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 9 d. įsakymu šis renginys paskelbtas oficialia geologų profesine švente.

Pastaruosius šešerius metus Geologų dienos organizuojamos Merkio ir Grūdos upių santakos poilsiavietėje, Puvočių kaime. Bene gražiausioje Lietuvos vietoje susirenka skirtingų kartų geologai ne tik atšvęsti, bet ir susipažinti su pirmo kurso geologijos studentais, kurie šio renginio metu yra „pakrikštijami“.  

Geologų diena 2016 m. balandį bus švenčiama jau 32-ąjį kartą. Panašią sukaktį skaičiuoja ir jaunųjų geologų judėjimas, kasmet į vasaros stovyklas surenkantis geologų būrelius įvairiose Lietuvos mokyklose lankančius moksleivius bei jų vadovus. Tokie būreliai bei šios stovyklos vaidina itin svarbų vaidmenį geologijos mokslo populiarinime. Įdomu, kiek geologų nusprendė rinktis šią profesiją būtent dėl tokių stovyklų bei geologijos būrelių įtakos...

Ar žinote, kad...

• Misijoje Afganistane kartu su kariškiais dalyvavo ir Lietuvos geologų grupė, Goro provincijoje ieškojusi naudingųjų iškasenų.

• Geologija – ne vien Žemės mokslas. Asteroidai, Mėnulis bei kietosios planetos irgi tiriamos geologiniais metodais.

• Geologas Gediminas Motuza pernai išrinktas geriausiu VU Gamtos fakulteto dėstytoju.

• Geologų profesijos garbei netgi yra pavadinta viena didesnių Biržų krašto smegduobių. Geologų smegduobės plotis – apie 12 x 9,5 m, gylis – 5 m. Įgriuvo 2003 m. balandžio 22 d. – kelios dienos prieš paskutinį balandžio savaitgalį švenčiamą Lietuvos geologų dieną, tad ir pavadinta tokiu vardu. 2004 m. gruodžio 13 d. už 1 metro nuo Geologų duobės šiaurės vakarinio krašto atsivėrė dar viena karstinė įgriuva. Ji buvo netaisyklingo piltuvo formos, jos skersmuo siekė 3,6 m, gylis – 4,95 m, sienelės buvo kabančios ir vertikalios. Viršutinėje karstinės įgriuvos dalyje matėsi moreninis priemolis, o po juo – viršutinio devono Tatulos svitos uolienos. 2005 m. pradžioje abi smegduobės susijungė ir dabar sudaro vieną karstinę įgriuvą.

Geologų duobę galite aplankyti Karajimiškio kaime, Biržų regioniniame parke, šalia kelio Biržai–Pasvaliečiai–Saločiai, vos per kilometrą nuo kitos garsios smegduobės – Karvės olos.

• Prieš kelerius metus, prakalbus apie skalūninių dujų žvalgybą Lietuvoje, Žemės gelmių informacijos centre ne kartą lankėsi vienos didžiausių pasaulyje naftos bendrovės „Chevron“ atstovai. Jie čia tyrė kerną, paimtą Šilutės bei Tauragės apylinkėse, kadangi skalūnų buvo rengtasi ieškoti būtent ten.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.