Kaip ledynmetis puošė Lietuvos veidą

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 5
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 19 lapkričio 2015

Raminta Česnauskaitė

lietuva pries 12-14 tukst metuPrieš tūkstančius metų viešpatavęs ledynmetis Lietuvoje paliko gilių savo pėdsakų – įvairių nuogulų bei performuotą žemės paviršių. Tiek naudingųjų iškasenų klodai, tiek akį džiuginantis kraštovaizdis – priminimas, jog kadaise mūsų šalis buvo užklota didžiulio, iš šiaurės slenkančio ledyno.

Kas yra ledynmetis?

Ledynmetis – ilgalaikis Žemės klimato temperatūros sumažėjimas, dėl kurio žemynuose padidėja ledo danga, o pasaulinio vandenyno lygis nukrinta.

DSC01775Per visą Žemės istoriją buvo mažiausiai keturi ledynmečiai. Pats pirmasis ir daugiau hipotetinis įvyko prieš 2300-2700 mln. metų ankstyvame proterozojuje. Kitas ledynmetis, galbūt pats didžiausias, įvyko prieš 600-800 mln. metų, kriogenio periodu. Tuometinis superkontinentas Rodinija buvo uždengtas storu ledo sluoksniu, užšalo vandenynai – tai didžiausias ir ilgiausias ledynmetis mūsų planetos istorijoje. Šis Žemės vystymosi etapas dar vadinamas „sniego gniūžtės“ etapu, mat apledėjusi mūsų planeta buvo panaši į sniego gniūžtę. Kiek mažesnis ledynmetis vyko vėlyvojo ordoviko metu prieš 430–460 mln. metų. Didesni poliariniai ledynai buvo karbono ir ankstyvojo permo metu prieš 260-350 mln. metų.

Paskutinis ledynmetis prasidėjo prieš 2 mln. metų, o baigėsi ne taip seniai – maždaug prieš 10 tūkst. metų. Tuomet ledynas buvo uždengęs didžiąją dalį Britanijos salyno, Islandiją, visą Skandinavijos pusiasalį bei Baltijos jūros valstybes – Lietuvą, Latviją ir Estiją, dalį Lenkijos, Vokietijos bei Danijos. Buvo užšalęs ir Šiaurės Atlanto vandenynas.

DSC01776Tiesa, nedidelė mūsų šalies dalis į pietryčius nuo Elektrėnų, Trakų kraštų liko paskutiniojo, Nemuno vardu pavadinto, ledyno nepaliesta. Ten plytėjo amžinojo įšalo žemės. Medininkų kalvynas su aukščiausia Lietuvos 293,8 m siekiančia viršukalve ir Eišiškių plynaukštė yra priešpaskutiniojo apledėjimo palikimas.

Ledynmečiu klimatas atšąla, nuolat sninga, o sniego danga visiškai neištirpsta net ir šiltesniais sezonais. Sniegas sluoksniuojasi ir šąla metų metus, kol susislegia ir tampa šimtų metrų storio ledynu, dengiančiu žemės paviršių. Veikiamas slėgio, savo paties svorio ir Žemės traukos, ledynas pradeda lėtai judėti taip ardydamas ir su savimi pernešdamas nuo žemės paviršiaus ir uolienų nugremžtas medžiagas. Judėdamas toks milžiniškas ledynas suformuoja žemės paviršių.

Lietuvoje

DSC01778Lietuvos paviršius susidarė jauniausios geologinės sistemos – kvartero, prasidėjusio prieš 2,65 mln. metų, – laikotarpiu. Daugiausia paviršiaus darinių suformavo ledynai, kurie, slinkdami iš Skandinavijos, mažiausiai šešis kartus buvo atslinkę į Lietuvos teritoriją. Ledynmečius keitė šilti laikotarpiai – tarpledynmečiai, kurių metu susidarė nuosėdos ežeruose, pelkėse, upėse.

Kvartero sluoksnis labai įvairus: didesnėje šalies dalyje – 80-120 metrų. Tačiau Šiaurės Lietuvoje kvartero nuogulų danga tesiekia vos kelis metrus, o Žemaitijos, Baltijos ar Medininkų aukštumose jos storis yra 200 ir daugiau metrų. Didžiausias kvartero nuogulų storis Lietuvoje – 314,2 m – užfiksuotas Žemaitijoje, Vembutų gręžinyje. Šio gręžinio kernas saugomas Žemės gelmių informacijos centro kernotekoje Vievyje.

Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, su kvartero nuogulomis yra susiję 60 proc. požeminio vandens atsargų bei 98 proc. visų smėlio, žvyro bei molio išteklių.

Suformavo turtingą kraštovaizdį

velnio duobeBūtent dėl ledyno Lietuva gali pasigirti įvairiu ir turtingu kraštovaizdžiu – tiek slėniais, tiek kalvomis, tiek lygumomis ir ežerais.

Tarsi paminklas ledynmečiui Salantų regioniniame parke stūkso Kulalių riedulynas (Skuodo r.). Prieš kelerius metus buvo sutvarkyta apie 45 ha šio riedulyno teritorijos, tad dabar kiekvienas gali pamatyti, kaip įspūdingai atrodo ledynmečio pėdsakai Salantuose.

Tokių riedulynų Lietuvoje yra ir daugiau. Be to, ko gero, kiekvienas ūkininkas žino, ką reiškia valyti dirbamą žemę nuo įvairaus dydžio riedulių ar gargždo... Ne veltui senovėje sakydavo, kad akmenys žemėje per žiemą tiesiog užauga.

Rieduliai – tarsi duonos trupiniai pasakoje apie Jonuką ir Grytutę. Jie rodo, kaip kažkada judėjo ledynas. Lietuvos laukuose galima rasti Pietryčių Suomijos ir gretimų Rusijos rajonų, Hoglando ir Alandų salų, Baltijos jūros vidurio, Suomių ir Botnijos įlankų dugno bei dabartinės Švedijos teritorijos uolienų riedulių. Iš ten, beje, su ledynu atkeliavo ir didžiausias Lietuvoje Barstyčių akmuo.

Įvairios sudėties riedulių ekspozicijas po atviru dangumi galima aplankyti ne tik Mosėdyje (Skuodo r.) esančiame akmenų muziejuje, bet ir Vievyje, Žemės gelmių informacijos centre.

kulali-riedulynasLedynui traukiantis iš Vidurio Lietuvos, čia liko ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena – ledyno nešamų įvairių uolienų sankaupa – nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė Vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma. Ledyno viduje buvusiame tunelyje besiklostant nuoguloms, formavosi ilgos žvyro kalvos – ozai, nemažai kurių Lietuvoje jau yra nukasta dėl šios naudingosios iškasenos.

Daug kalvų, įdubų, slėnių bei Lietuvos ežerų – ledyno ar jo tirpsmo vandenų suformuoti. Tirpstantis ledynas suformavo ir dabartinio upių tinklo užuomazgas. Ledynams pasitraukus, Lietuvoje buvo daug ežerų ir ežerėlių. Dabar daugelis iš jų išnykę. Jų vietoje yra pelkės, pievos ar slūgso duburys, kurio dirvoje galima rasti moliuskų kriauklelių, ežero praeities liudininkų.

Prieš 13-11,5 tūkst. metų, atšilus klimatui, prasidėjo vėliausias kvartero sistemos laikotarpis, kuriame ir gyvename – holocenas.

Kas bus?

Kalbos apie pasaulinį klimato atšilimą pastaraisiais metais girdimos nuolatos – iš tiesų, fiksuojami aukščiausi metinių temperatūrų vidurkiai bei didžiausia anglies dioksido koncentracija nuo tokių stebėjimų pradžios.

Tačiau kai kurie mokslininkai perspėja, jog galime sulaukti ir ledynmečio. Prognozuojama, jog nuo 2020 iki 2030 m. Saulės konvekcinių srautų bangos gali persidengti ir neutralizuoti viena kitą, tad Saulės aktyvumas gali sumažėti iki 60 proc.

Taip jau buvo atsitikę 1646–1715 m., kai dėl ypač sumenkusio Saulės aktyvumo buvo įsivyravęs mažasis ledynmetis, vadinamasis Maunderio minimumas.

Ar žinote, kad...

• Elektrėnų savivaldybės kaimynystėje esanti Velnio duobė – taip pat ledynmečio palikimas. Tai – termokarstinė dauba, kuri susidarė, kai po storu uolienų sąnašų sluoksniu liko palaidotas didelis ledo luitas. Šis po truputį tirpo, o žemės paviršius virš jo – dubo, kol susidarė dauba. Beje, netoli Kazokiškių seniūnijos Grabijolų kaimo gerokai mažesnė Vilkų duobė yra taip pat palaidoto ledyno gabalo suformuota.

• Ledyninės kilmės yra ir dauguma Elektrėnų savivaldybėje telkšančių ežerų, išskyrus, Elektrėnų marias. Ledyniniai ežerai gali susiformuoti keliais būdais: tokioje kaip Velnio duobė termokarstinėje įduboje tirpstančio ledyno vandeniui išgraužus ilgus ir siaurus duburius – dubaklonius (kaip mūsų Vievio, Monio ežerai), negilūs, pelkėti linkę liekaniniai ežerai susiformavo ledyno pakraščiuose (Žuvintas, Alytaus r.), didelių ledo luitų vietose susiformavo vadinamieji ledo guolio ežerai (Dusia, Lazdijų r.).

• Manoma, kad pagal savo sudėtį Puntuko akmuo kartu su ledynu atkeliavo iš pietrytinės Suomijos.

• Vievio sen. Joteliūnų kaime esantis Bražuolės akmuo patenka į Lietuvoje žinomų didžiausių riedulių šimtuką.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.