Suakmenėjusi gyvybės istorija

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 12 lapkričio 2015

Raminta Česnauskaitė

DSC01767Žemės gelmių informacijos centre lankytojams pristatoma fosilijų kolekcija – tai žvilgsnis ne tik į geologinę Žemės praeitį, bet ir į gyvybės istoriją. Žemė egzistuoja milijardus metų, o žmonės jos šeimininkais tapo dar palyginti neseniai. Milijonus metų vandenynuose klestėjo gyvybė, o Žemės paviršių trypė įvairiausių rūšių gyvūnai. Visą šią biologinę įvairovę mums net sunku būtų įsivaizduoti. Vis dėlto mūsų planetos gyvybės istorija nenugrimzdo į nebūtį – daug kur pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, išliko suakmenėję jos pėdsakai – fosilijos.

Fosilijos muziejuje –iš Lietuvos ir pasaulio

Buvusiame Geologijos muziejuje Vievyje eksponuojamas 195 fosilijų rinkinys iš Alfonso Žukelio kolekcijos.

DSC01768Ilgametis mokslinių mineraloginių dirbtuvių Jekaterinburge direktorius A. Žukelis (1899 – 1977 m.) mineralus rinkti ir kolekcionuoti pradėjo dar jaunystėje, o juos rinko karjeruose, sąnašynuose, ekspedicijose Urale, Užbaikalėje, Viduriniojoje Azijoje bei kitur. Kai kuriuos mineralus jis pirkdavo, kitus – išsikeisdavo su kitais kolekcininkais. Taip A. Žukelis sukaupė turtingą įvairių mineralų, uolienų, įvairiaspalvių tauriųjų akmenų, meteoritų bei fosilijų kolekciją.

Išėjęs į užtarnautą poilsį, A. Žukelis vertingą, pusę amžiaus rinktą savo kolekciją nusprendė padovanoti Lietuvai. Mūsų šalyje tuomet dar nebuvo geologijos muziejaus, tad kolekcininko dovana tapo tarsi impulsu, lemtingu postūmiu tokį muziejų sukurti.

belemniteTaigi 1968 m. duris atvėrė Geologijos instituto geologijos muziejus, kurio branduolį ir sudarė A. Žukelio sudaryta apie 2100 vienetų mineralų, uolienų bei dirbinių su brangakmeniais kolekcija, surinkta iš buvusios Sovietų Sąjungos, Mianmaro, Šri Lankos, Brazilijos ir kitų pasaulio šalių. Dabar ją galima pamatyti Gamtos tyrimų centre (Akademijos g. 2, Vilnius), o paleontologinė šio rinkinio dalis eksponuojama Vievyje.

Puikių fosilijų pavyzdžių yra ir nuolatinėje žymaus geologo Juozo Dalinkevičiaus memorialinėje ekspozicijoje. Joje saugomi sukaupti įvairių geologinių laikotarpių uolienų rinkiniai, o fosilijų kolekcijos surinktos atliekant kasinėjimo darbus Papilėje prie Ventos upės, Marvelėje ir Gardine prie Nemuno, Rokuose prie Jiesios, Betygaloje prie Šventosios.

Gyvybės istorija

6 pslPaleontologija – mokslas, tiriantis geologinės praeities gyvūniją. Kitais žodžiais tariant, paleontologai tiria prieš milijonus metų egzistavusios gyvūnijos ir augalijos liekanas ir veiklos pėdsakus, analizuoja juos ir daro išvadas apie to laiko ekosistemas bei klimatą. Fosilijos – suakmenėjusios priešistorinių organizmų liekanos – paleontologams yra bene svarbiausias informacijos šaltinis.

Geologija ir paleontologija yra glaudžiai susijusios – fosilijos gali padėti nustatyti tiriamų sluoksnių amžių, žemynų judėjimą bei vandenynų linijas, jos leidžia spręsti apie uolienų genezę – ar jos nusėdusios jūroje ar sausumoje.

Fosilijų kolekcijoje Vievyje išvysite suakmenėjusius koralus, moliuskų kriaukleles, prieš milijonus metų gyvenusių roplių dantis. Ekspoziciją puošia didžiulė suakmenėjusi priešistorinio jūrų gyvūno – amonito – kriauklė.

IMG 0999Daugelis mūsų, kurie vaikystėje mėgo žaisti upių ar ežerų pakrantėse, ko gero, esame radę tokių pailgų akmenėlių, dar vadinamų velnio ar kauko pirštais. Šie cilindriniai akmenėliai – kito į kalmarą panašaus jūros gyvio – belemnito – „uodegos“ fosilijos. Deja, dėl įvykusių katastrofinių įvykių Žemėje, jie kartu su daugeliu kitų organizmų masiškai išmirė.

Įdomu tai, jog tam, kad patys rastume fosilijų, visai nebūtina keliauti į kitą pasaulio pusę. Šių gyvybės istorijos pėdsakų gausu ir Lietuvoje.

Ypač pagarsėjusi fosilijų radimvietė Lietuvoje – Papilė Akmenės rajone. Šiuose kraštuose plytinčias Ventos slėnio atodangas tyrinėjo dar Dionizas Poška, vėliau to ėmėsi Vilniaus universiteto ir vokiečių, rusų, lenkų mokslininkai. Praėjusio šimtmečio pradžioje čia surinktos gausios fosilijų kolekcijos pateko į Vokietijos ir Rusijos muziejus, o dabar saugomos ir kituose pasaulio muziejuose. Papilės ir gretimose slėnio atodangose mokslininkai yra aprašę per 300 gyvūnų rūšių fosilijų.

Geologinė laiko skalė

Paleogeografinė kreivė 1 1Geologai laiką nuo Žemės susiformavimo skirsto tam tikrais laikotarpiais, kurių ilgiausias yra eonas, suskirstytas eromis, eros suskirstytos į periodus, o šie – į epochas.

Paleontologai taip pat remiasi šia skale, tik dažnai vietoje termino „periodas“ vartoja kitą – „gyvūnijos stadija“. Kai kurie periodai ne veltui vadinami naudingųjų iškasenų vardais, kaip antai kreidos periodas – tuomet jūrose klestėjo organizmai, iš kurių liekanų per milijonus metų susiformavo kreida, ar karbono periodas (lot. carbo – anglis), kuomet iš priešistorinių augalų susiklostė akmens anglies klodai.

Kiekvieno periodo ar kito laikotarpio metu susidariusių uolienų paplitimas geologiniuose žemėlapiuose ar pjūviuose žymimas visame pasaulyje naudojamomis tomis pačiomis spalvomis – taip visiems geologams aišku, kur yra kas. Vievyje esančioje ekspozicijoje fosilijų pavadinimai taip pat pažymėti šiomis spalvomis.

Ar žinote, kad...

• Apie Alfonsą Žukelį ir jo unikalią kolekciją 1980 m. yra išleista knyga „Mineralų pasaulyje“ (autorius – geologas Vincentas Korkutis).

• Didžiausia pasaulyje amonito fosilija, esanti Vokietijoje, Miunsterio gamtos istorijos muziejuje, yra 6 kartus didesnio skersmens už Vievyje esančią.

• Seniausia žinoma uoliena datuojama 4100 mln. m., o seniausias žinomas mineralas – 4400 mln. m. Manoma, jog Žemė susiformavo prieš 4570 mln. m.

• 2010 m. Papilėje, Šaltiškių molio karjere, atkasus triaso periodo sluoksnį, rasta krokodilo protėvio fitozauro dantų ir žandikaulio likučių.Untitled-1 copy

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.