Lietuvos geologijos tarnyba paminėjo 75-ąjį gimtadienį

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 06 lapkričio 2015

Raminta Česnauskaitė

geologu kolektyvasNuo šių metų sausio 1 d., po Geologijos muziejaus reorganizavimo, šis tapo svarbia Lietuvos geologijos tarnybos dalimi – Žemės gelmių informacijos centru. Sakoma, jog gyvename informacijos amžiuje, ir laimi tas, kuris sugeba ją teisingai suprasti, moka analizuoti ir naudotis. Todėl veiksmingai tvarkoma ir tyrėjams bei visuomenei prieinama geologinė informacija gali tapti auksiniu raktu į saugų bei efektyvų žemės gelmių turtų naudojimą.

Truputis istorijos

Lietuvos geologijos tarnyba, įsteigta 1940 m. spalio 16 d., yra viena jaunesnių tokių tarnybų Europoje, ir šįmet mini savo 75-metį. Iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ji ne kartą keitė savo pavadinimą, organizacinę struktūrą bei pavaldumą. Lietuvos geologijos tarnybos pavaldume buvo naftos žvalgybos ekspedicija, kompleksinė geologinės žvalgybos ekspedicija, hidrologinė ekspedicija bei Lietuvos geologijos mokslinio tyrimo institutas. Prieš 25 metus šioje sistemoje darbavosi daugiau kaip 2000 darbuotojų, iš jų – 300 geologų. Šiuo metu Lietuvos geologijos tarnyboje dirba per 100 darbuotojų.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu ir Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo pritarimu 1991 m. kovo 11 d. buvo atkurta nacionalinė Lietuvos geologijos tarnyba. Moderni tarnyba dabar yra Europos Sąjungos geologijos tarnybų asociacijos, vienijančios daugiau kaip 7,5 tūkst. įvairių geologijos sričių specialistų iš 27 valstybių, narė.

Lietuvos geologijos tarnybos misija – įgyvendinti valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, išsaugant geologinės aplinkos kokybę ateities kartoms, plėtojant geologinės informacijos naudojimą.

Žinojimas – didžiausias turtas

Lietuvos geologijos tarnyba kaupia ir valdo valstybinę geologinę informaciją. Duomenys apie mūsų šalies žemės gelmes ir jose slypinčius turtus renkami ir kaupiami ilgus metus, o geologiniai tyrimai yra ypač brangūs. Taigi svarbu geologinę informaciją sistemingai kaupti ir analizuoti taip gaunant maksimalią naudą.

Geologijos tarnyba valdo 3 svarbias informacines sistemas: Valstybinę geologijos informacinę sistemą GEOLIS, Žemės gelmių registrą bei Požeminio vandens informacinę sistemą (PožVIS).

Sistemoje GEOLIS kaupiama informacija apie geologinius tyrimus, procesus, tiriamuosius gręžinius bei potencialius taršos židinius. Informacija pateikiama dinaminiuose žemėlapiuose. Žemės gelmių registro paskirtis – registruoti žemės gelmių išteklių telkinius, žemės gelmių ertmes, gręžinius ir žemės gelmių tyrimus.

Lietuva – vienintelė Europos valstybė, kuri centralizuotam vandens tiekimui naudoja požeminį vandenį. Taigi požeminio vandens būklė nuolat stebima. Stebėjimo gręžiniuose įrengti 74 elektroniniai duomenų kaupikliai, kurie operatyviai leidžia gauti tikslią informaciją apie vandens būklę.

Geologinė informacija svarbi ir dėl žemės gelmėse slypinčių pavojų, pavyzdžiui, seisminių virpesių, požeminio vandens proveržių ar kitų. Tarnyba nuolat formuoja geologinių procesų ir reiškinių duomenų bazę, kuria seismologinių stebėjimų sistemą, taiko modernius stebėjimo metodus. Pavyzdžiui, LGT sudarė požeminio vandens proveržių rizikos žemėlapį, rodantį, kur dėl kasybos ar gręžimo darbų gali prasiveržti vanduo.

1945 m. pradėtas komplektuoti geologijos fondas, kuriam informaciją nuolat teikia visos geologinius tyrimus Lietuvoje atliekančios įmonės. Dabar fonde saugomi ir naudojami 23 tūkst. geologinių tyrimų dokumentai, o iš viso jame sukaupta daugiau kaip 90 tūkst. įvairių dokumentų: 1 347 gręžinių kadastro knygos, 659 geologinio turinio žemėlapiai; 26 045 geologiniai ir techniniai pjūviai, geofizinės diagramos; 24 226 schemos, 3 506 žemėlapiai ir kiti dokumentai.

Visa šia išsamia geologine informacija naudojasi ne tik Lietuvos geologijos tarnybos specialistai, bet žemės gelmių tyrimus atliekančių įmonių specialistai, studentai, mokslininkai bei tyrėjai.

Šįmet prie geologijos tarnybos prijungtas buvęs Geologijos muziejus ir kernoteka taip pat yra svarbus ir nepamainomas geologinės informacijos šaltinis. Todėl laukia didelis ir svarbus darbas – kerno informaciją integruoti į valstybinę geologinės informacijos sistemą.

Geologiniai žemėlapiai

hidroDar vienas informacijos šaltinis – geologinis žemėlapis. Mūsų šalyje geologinis kartografavimas – tam tikros teritorijos geologinis tyrimas žemės gelmių sandarai bei savybėms nustatyti ir gautos informacijos pateikimas erdviniais vaizdais – buvo pradėtas 1964 metais. Šiuo metu tam tikru masteliu kartografuota apie pusė Lietuvos teritorijos.

Šie specifiniai žemėlapiai braižomi pasitelkus tiriamųjų gręžinių duomenis bei geologams vykstant į lauko darbus. Geologiniai žemėlapiai naudingi tiek geologijos mokslo teorijoje, tiek praktikoje, tai yra tiek rašant darbus, tiek ieškant naudingųjų išteklių.

Be to, įvairaus detalumo geologinė informacija būtina teritorijų planavimo procesams – žemės naudojimo režimui nustatyti, kraštovaizdžio funkciniam stabilumui užtikrinti ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai pagrįsti. Tokią informaciją ir gali suteikti geologinio kartografavimo dokumentai.

Kad ir koks brangus procesas geologinis kartografavimas būtų, jis atsiperka. Europos geologijos tarnybų asociacijos skaičiavimais, vienas euras, investuotas į geologinio kartografavimo darbus, suteikia nuo 19 iki 32 eurų naudos.

Ar žinote, kad...

• Dabartinis Lietuvos geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas šioje įstaigoje dirba nuo 1992 m. 1993 m. pradėjo dirbti Vilniaus universitete dėstytoju. J. Satkūnas vadovauja trijų tarptautinių organizacijų darbo grupėms, yra tarptautinių komisijų ir asociacijų narys, kelių mokslo žurnalų patarėjų tarybos narys ir redaktorius, redakcinių kolegijų narys ir kviestinis redaktorius. Jis parašė daugiau nei 300 mokslinių ir populiarių publikacijų, suorganizavo daugiau nei trisdešimt mokslinių ir praktinių konferencijų bei seminarų.

• Geologų profesinė šventė Lietuvoje minima balandžio paskutinį sekmadienį.

• Lietuvos geologijos tarnyba viena pirmųjų Lietuvoje, dar 2003 metais, pradėjo teikti informaciją interneto vartotojams dinaminių žemėlapių forma.

Sisteminga seismologinė stebėsena Lietuvoje atliekama nuo 1999 m., kai buvo įrengta Ignalinos atominės elektrinės Seismologinio aliarmo sistema (SAS) ir Seismologinio monitoringo sistema (SMS). Be šios sistemos seisminio stebėjimo stočių, Lietuvos geologijos tarnyba 2011 m. ir 2012 m. įrengė dar dvi – Paburgėje, Plungės rajone, bei Paberžėje, Kėdainių rajone. Šios stotys yra įjungtos į GEOFON seismologinį tinklą. Visi besidomintys gali stebėti „gyvas“ lietuviškų stočių seismogramas internete, GEOFON seismologinio tinklo interneto svetainėje.

• Šįmet išrinktas Lietuvos nacionalinis akmuo – titnagas, minimalia balsų persvara nurungęs gintarą. Nacionalinį Lietuvos akmenį rinko Lietuvos geologų sąjungos suvažiavimo dalyviai, Geologų dienos šventės dalyviai ir Lietuvos geologų sąjungos svetainės internete (www.lgeos.lt) lankytojai.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.