Ar tinkamai šeriate gyvulius, galite sužinoti akimirksniu

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 29 spalio 2015

mobili laboratorija2015 m. spalio 27 d. Elektrėnų ir Kaišiadorių rajono ūkininkams buvo pristatyta Lietuvos žemės ūkio konsultacijos tarnybos nauja paslauga „Mobili laboratorija“ Sauliaus Stirnos ūkyje.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vytas Gudaitis susirinkusių ūkininkų teiravosi, su kokiomis galvijų bandos sveikatos problemomis jie susiduria? Šie įvardijo nemažai ligų.

Sudaryti tinkamą karvių šėrimo racioną – ūkininkams nelengva užduotis, todėl ją palengvinti gali pašarų analizės duomenys. Tuo tikslu pašarus būtina tirti.

Pašarus tiria Vytas GudaitisŪkininko Sauliaus Stirnos dukra Kristina Stirnaitė melžiamas karves šiuo metu šeria šienainiu. Taigi buvo atliktas šienainio kokybinis tyrimas. Tam tikslui pašarai paimti specialiu zondu. Konsultantas rekomendavo ėminį imti būtent su zondu, įgręžiant jį į šienainio ar kito pašaro ruloną, nes imant iš vienos vietos, gali būti 50–60 procentų paklaida. Renginio dalyviams V. Gudaitis pristatė Konsultavimo tarnybos įsigytą vieną moderniausių Europoje naudojamų įrenginių – mobilią AgriNIR laboratoriją, pademonstravo, kaip su mobiliu pašarų analizatoriumi atliekamas šienainio pašarų kokybinis tyrimas ir komentavo tyrimo rezultatus. Jie atspausdinami ant popieriaus lapo. „Atnaujinant pievas arba įsėjant naujas ganyklas, žolių sėklų mišiniai turėtų būti sudaryti iš 60 proc. varpinių ir 40 proc. ankštinių augalų. Optimalus baltymų kiekis šienainyje turėtų būti apie – 17–18 proc., sausos medžiagos turėtų sudaryti apie 35 proc. Pašaras neturėtų būti šlapias, nes tada jis rūgštėja, jame gali atsirasti sviesto rūgšties, kuri gali sukelti nemažai problemų”, - tvirtino V. Gudaitis.

Konsultantas teigiamai įvertino pašaro kokybę, sakydamas, kad juo šeriamos karvės ūkininkui pieno duos į valias. Prie šio pašaro jis rekomendavo galvijams papildomai duoti ir kombinuotųjų pašarų.

Ultragarso aparatu galima nustatyti ir veršingumą

Galvijų reprodukcijai, kaip akcentavo konsultantas, svarbūs trys dalykai: šėrimas, sveikatingumas, gyvulių laikymo sąlygos. Labai svarbus ir žmogiškasis faktorius. Kuo dažniau reikia stebėti, kada galvijai rujoja.

Anot V. Gudaičio, apsėklintos karvės apsivaisina apie 90 proc., tačiau būna atvejų, kuomet šis skaičius sumažėja iki 30–40 procentų, to priežastimi dažnai tampa įvykę mikroabortai. Geriausias laikas sėklinti nuo rujos pradžios praėjus 11–12 valandų. Tačiau būna, kai gyvuliai rujoja trumpiau, tik 2 valandas. Pasak pristatyme dalyvavusių rajono ūkininkų, jie patiria problemų dėl karvių sėklinimo, nes sėklintojai dažnai atvažiuoja jau po laiko – pasibaigus rujai, todėl karvės neapsivaisina ir pinigai būna išmesti kaip į balą.

Konsultanto teigimu, būna karvių, kurios dėl ligos rujoja ir tris dienas. Nemažai karvių įvyksta ir mikroabortai, taip atsitinka dėl pašarų, jei juose trūksta energijos, per mažai fosforo ir kitų mineralinių medžiagų. Šiemet Elektrėnų savivaldybėje neigiamą įtaką karvėms turėjo ir vasarą ganyklose išdžiūvusi žolė ir aukšta oro temperatūra. Karvėms kenkia ir stresas, gimdoje susidarę randai. Ištirti gyvulių sveikatingumą, galima atlikus šlapimo, kraujo biocheminius tyrimus. Šie tyrimai buvo paimti iš ūkininko karvės, kuri šiuo metu 6 mėnesį veršinga. Šlapimo biocheminiu analizatoriumi ištyrus gyvulio šlapimą paaiškėjo, kad visi rodikliai yra geri.

Atliktas kraujo tyrimas parodė, kad gyvulio organizme vyksta uždegimas, kraujyje trūksta fosforo, visi kiti rodikliai buvo geri.

Ūkininkai juokavo, kad apsimoka kviesti mobiliąją laboratoriją į ūkį, nes nustatys ligas ne tik gyvuliams, bet ir patiems nereikės kreiptis į gydytojus.

Rajono ūkininkai teiravosi, kiek jiems kainuotų vienos karvės ištyrimas mobilioje laboratorijoje. V. Gudaitis sakė, kad už visus tyrimus tektų sumokėti nuo 3 Eur iki 20 Eur, priklausomai nuo ūkio bandos ar individualaus gyvulio sveikatingumo lygio.

Greta Sinkevičienė

Share

Komentuoti

Už komentarų turinį atsako komentarų autorius. Įspėkite kronikos redakciją, jeigu pastebėsite netinkamus komentarus: kronika@remo.lt


Apsaugos kodas
Atnaujinti

Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.