Lietuvos gelmių turtai

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 29 spalio 2015

Raminta Česnauskaitė

Stipinų dolomito atodanga Skalių kalnasAnkstesniuose straipsniuose apie Lietuvos Žemės gelmių informacijos centrą sužinojote, jog Lietuvos žemės gelmės – sluoksniuotos tarsi tortas, kur ant kieto kristalinio pamato vienas kitą dengia skirtingų geologinių periodų sluoksniai. Kiekvienas jų, susidaręs skirtingu laiku, yra įvairių naudingųjų iškasenų šaltinis. Su Lietuvos žemės gelmių turtais, jų išgavimu bei naudojimu nuodugniai galima susipažinti apsilankius buvusiame Geologijos muziejuje Vievyje, Lietuvos naudingųjų iškasenų ekspozicijoje. Galbūt nustebsite sužinoję, kad Lietuvoje galima rasti ir aukso...

Gelmių turtai

Ko gero, daugeliui galvojant apie naudingąsias iškasenas galvoje šmėkšteli mintis apie auksą bei tviskančius brangakmenius. Na, kilmingieji akmenys yra puošnūs ir iš tiesų brangūs, tačiau žvyro, smėlio ar klinties poreikis ir reikšmė ne ką mažesnė. Šios naudingosios iškasenos plačiai taikomos daugelyje kasdienio gyvenimo sričių: apdailoje, statybose, tiesiant kelius.

Lietuvoje randama 17 rūšių pasaulyje naudojamų naudingųjų iškasenų, tačiau ne visos yra išgaunamos. Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 2007 metais buvo eksploatuojami 9 rūšių naudingųjų iškasenų ištekliai: naftos, klinties, dolomito, kreidos mergelio, smėlio, žvyro, molio, durpių, sapropelio. Kasybos įmonės mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių naudojimą, kasmet papildo valstybės biudžetą dešimtimis milijonų eurų.

Klintis

DSCF4200Svarbiausios rišamosios statybinės medžiagos – cemento – gamyboje naudojamas iškastinis mineralas – klintis. Daugiausia ši uoliena sudaryta iš kalcito, susidariusio iš prieš milijonus metų žuvusių jūrinių organizmų. Didžiausi klinties klodai slūgso Šiaurės Lietuvoje, o tiksliau – aplink Naująją Akmenę. Čia klintis yra ir arčiausiai Žemės paviršiaus, todėl ir lengviausiai išgaunama. Taigi žemėje glūdintys klinties klodai tapo tarsi Naujosios Akmenės miesto pamatu – dėl cementui tinkamų klinčių klodų 1945 m. buvo priimtas nutarimas statyti cemento gamyklą, netrukus pradėti statybos darbai, iškilo miestas... Išžvalgyti klinties ištekliai Lietuvoje siekia apie 370 mln. tonų, o Naujoje Akmenėje glūdi apie 2,9 mln. tonų klodai.

Dolomitas

DSCF4217Arčiausiai Žemės paviršiaus dolomito galima rasti taip pat Šiaurės Lietuvoje. Lankantis šiuose kraštuose, ties Nemunėliu, Apaščia, Švėte, Mūša, Kruoja, Tatula, Lėveniu, galima pasigrožėti dolomito atodangomis. Ši statybose plačiai naudojama uoliena kasama Skaistgirio, Petrašiūnų, Klovainių telkiniuose. Didžiausia dalis Lietuvoje kasamos dolomito skaldos naudojama kaip skalda kelių tiesimui, blokai – statyboje, kalkėms ir apdailos medžiagoms gaminti.

Kvarcinis smėlis

anyksciu kvarcasBaltas ir smulkus kvarcinis smėlis yra retas ir už įprastą yra kur kas vertingesnis, apie 90 proc. jo sudaro kvarcas. Įprastas smėlis daugiausia naudojamas statybose bei betonui gaminti, o iš kvarcinio smėlio gaminamas stiklas langams, indams bei ekranams. Kvarcinis smėlis Lietuvoje kasamas Anykščiuose. Kvarcinio smėlio karjerai atrodo išties įspūdingai: baltut baltutėlį smėlį iš pirmo žvilgsnio galima supainioti su sniegu.

Kvarcinio smėlio telkiniai Lietuvoje yra palyginti nedideli – 1985 m. paskaičiuoti Anykščių telkinio balansiniai ištekliai siekia 9,1 mln. tonos.

Nafta

Pirmąkart nafta mūsų šalyje išgauta 1968 m. Šiūparių gręžinyje, netoli Gargždų. Lietuvos vakarinė dalis patenka į naftingąją sritį. Nafta, dažnai dar vadinama juoduoju auksu, čia išgaunama dešimtyje gręžinių, esančių Girkalių, Genčių, Ablingos, Deglių ir Platelių plotuose. Šiuose telkiniuose nafta susikaupusi kambro periodo smiltainiuose, 1850–2000 metrų gylyje. Nedaug naftos rasta ir Marijampolės, Telšių bei Tauragės apskrityse.

Pabrėžiama, jog mūsų šalyje išgaunama nafta pasižymi puikiomis savybėmis: joje nėra sieros, tad lietuvišką naftą galima naudoti net ir kosmetikos pramonėje.

Kreida

Kreida – nuosėdinė uoliena, balta klinties atmaina. Kreida susidarė iš milijonus metų gyvenusių mikroorganizmų kietų skeletų, tad ne veltui ir visa geologinė epocha vadinama kreidos periodu. Lietuvoje dažniausiai aptinkama molinga kreida. Kreidos mergelio išteklių gausu Alytaus ir Marijampolės apskrityse, tačiau 2014 m. Lietuvoje neiškasta nė viena tona kreidos.

Molis

Lietuvoje išžvalgyta daugiau nei 50 šios plastiškos nuosėdinės uolienos telkinių. Dauguma jų – paskutinio apledėjimo prieledyninių ežerų vietose. Iš molio gaminamos plytos, čerpės, kiti gaminiai. Vienas didžiausių molio telkinių yra Šaltiškių kaime, Akmenės rajone. Čia triaso periodo molio sluoksnis yra net 100 m storio. Dėl raudono atspalvio molio šis karjeras atrodo tarsi Marso paviršius.

Molio randama beveik visoje šalyje, išskyrus Klaipėdos apskritį. Daugiausia jo išteklių išžvalgyta Šiaulių, Marijampolės, Kauno ir Utenos apskrityse.

Kitos iškasenos

Atskirų rūšių naudingieji ištekliai šalies teritorijoje pasiskirstę nevienodai. Akmens druskos klodų aptikta Klaipėdos ir Tauragės apskrityse. Kauno rajone išžvalgytas puikios kokybės nuosėdinės uolienos – anhidrito – telkinys. Durpių telkinių yra visoje šalies teritorijoje, o daugiausia – Šiaulių, Vilniaus, Panevėžio, Klaipėdos ir Alytaus apskrityse. Geležies rūdos telkinys yra Varėnos rajone.

Glaukonitinio priesmėlio rasta Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Vienintelis išžvalgytas nuosėdinės silicinės uolienos opokos telkinys yra Tauragės apskrityje. Trąšoms gaminti naudojamo sapropelio aptinkama visoje Lietuvos teritorijoje, o išžvalgyti yra Šiaulių, Alytaus, Tauragės ir Telšių apskričių ištekliai.

Ar žinote, kad...

• Lietuvoje galima rasti ir aukso. Nustatyta, jog Tauragnų ir Dysnų žvyro telkiniuose gali būti iki 2,5 tonos aukso, tačiau jo koncentracija šiame žvyre yra labai maža: norint išgauti 1 kg aukso, reikėtų išplauti 3000 tonų žvyro. Tokios gavybos išlaidos gerokai pranoktų išgauto aukso vertę.

• 2011 m. leidimai naudoti naudinguosius išteklius buvo išduoti 279 šalies įmonėms. Penkios įmonės turi leidimus naudoti ir žvalgyti naftos telkinius.

• Pasaulyje tik maždaug kas 6 žmogus turi galimybę vartoti saugų vandenį, todėl Lietuva – nepaprastai turtinga šalis. Mūsų giluminio vandens ištekliai siekia 3,72 mln. kub. m per dieną, o pastaraisiais metais sunaudojame tik 350–390 tūkst. kub. m per dieną arba tik apie 10 proc. viso turimo giluminio vandens.

• Išsivysčiusiose šalyse kiekvienam gyventojui kasmet tenka apie 20 t iškasamų įvairių rūšių naudingųjų iškasenų. Lietuvoje prieš du dešimtmečius šis kiekis siekė 10–12 t, o pastaruoju metu – apie 4 t vietinių naudingųjų iškasenų.

• Esame vienintelė Europos šalis, kurioje centralizuotai vandentiekai naudojamas tik požeminis vanduo.

• Iš viso jau išžvalgyti Lietuvos žemės gelmių turtai yra įvertinti 63, 6 milijardo litų (18,42 mlrd. eurų) - trečdalis viso šalies turto.

Naudingųjų iškasenų gavyba (Lietuvos geologijos tarnybos duomenys)

Untitled-1

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.