Lietuvos žemės gelmių pjūvis – tarsi sluoksniuotas tortas

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 22 spalio 2015

Raminta Česnauskaitė

DSCF4154Reorganizuotas geologijos muziejus ne veltui pervadintas Žemės gelmių informacijos centru. Daugiau nei prieš 30 m. čia įkurta kerno saugykla iš tiesų yra svarbiausias ir išsamiausias informacijos apie Lietuvos gelmes šaltinis.

Kernas leidžia pamatyti, kaip jo gręžimo vietoje atrodytų žemės gelmių skerspjūvis. O Lietuvos gelmė, pasirodo, yra sluoksniuota tarsi tortas, joje slypi daug naudingųjų iškasenų.

Kas yra kernas?

DSCF4158Kernas – tai cilindro formos uolienos stulpelis, gręžiniais iškeltas ir Žemės gelmių vykdant geologinio kartografavimo, paieškų ar žvalgybos darbus. Kerno saugykloje šie stulpeliai sudėti į medines dėžes ir kruopščiai sunumeruoti saugomi lentynose.

Žemės gelmių informacijos centre įrengta kerno saugykla – mechanizuota. Joje įrengti kranai ir konvejeriai sunkioms dėžėms su uolienomis gabenti, kerno pjovimo ir skėlimo staklės.

Į Vievį atvyksta tiek Lietuvos, tiek užsienio šalių geologijos specialistai, kuriems kernas suteikia neįkainojamos informacijos ir leidžia daryti prielaidas ne tik apie Žemės gelmių turtus, bet ir procesus, mūsų šalies teritorijoje vykusius prieš milijonus metų. Pavyzdžiui, susidaro sąnašų palaidotų slėnių ar meteoritų kraterių vaizdas, daromos išvados apie tuometį klimatą, gyvenusius organizmus.

Kaip kernas išgręžiamas?

Apie tai, kokios įrangos reikia tam, kad įgręžtum gelmėse stūksantį kristalinį Žemės pamatą, taip pat sužinosite Žemės gelmių informacijos centre. Lauko ekspozicijoje aukštyn stiebiasi metalinių konstrukcijų bokštas, kuris kaip tik ir skirtas giluminiam gręžimui. Jis kažkada buvo pasitelktas naftos paieškoms Vakarų Lietuvoje, o dabar „ilsisi“ šiame muziejuje.

Tuščiaviduris grąžtas, kuriuo ir vykdomi darbai, baigiasi specialaus lydinio pobedito karūna. Jei gręžiamasi per ypatingai kietas uolienas – grąžto karūna turi būti padengta deimantais. Grąžtas nuo trinties smarkiai kaista, tad nuolat turi būti vėsinamas vandeniu, tam reikalingas siurblys. Gręžinio sienelės sutvirtinamos moliu, kad nebyrėtų ir netrukdytų iš didesnio gylio iškelti uolienos pavyzdžių.

Naudojantis tokia įranga galima pasiekti gelmėse glūdinčias uolienas. Gręžiant kas 10 m iškeliamas kerno stulpelis. Baigus gręžti ir iškėlus kerną, skylė žemėje nepaliekama žiojėti – gręžinys yra užpildomas betono mišiniu.

Jeigu jums susidarė įspūdis, kad uolienų gręžimas – ilgas ir labai brangus procesas, jūs esate teisūs. Bent apytiksliai paskaičiavus, kiek kainavo viso Vievyje saugomo kerno išgavimo darbai, susidarytų milijardus siekianti suma.

Sluoksniuota Lietuva

WP 20150924 17 37 15 ProLietuvos gelmių pjūvis unikalus tuo, jog mūsų šalies Žemės gelmės susidaro iš visų geologinių periodų – nuo archėjaus ir proterozojaus, kai susidarė kristalinis Žemės pamatas, iki kvartero, kuriame dabar mes gyvename, – sluoksnių.

Šiuos sluoksnius turime galimybę išvysti atodangose, stačiuose upių šlaituose ar karjeruose. Žinoma, tokiose atodangose dažniausiai išvysite tik jauniausius geologinius sluoksnius, tačiau Šiaurės Lietuvoje atsiveria ir senesni sluoksniai. Aplankę Nemunėlio ar Mūšos upių atodangas galėsite išvysti prieš 400 mln. metų susidariusius sluoksnius.

Būtent dėl skirtingų sluoksnių gausos Lietuvoje aptinkama nemažai įvairių naudingųjų išteklių.

Lietuvos gręžiniuose yra aptikta naftos, geležies rūdos, klinties, dolomito, anhidrito bei kitų naudingųjų iškasenų klodų.

Tarsi tortas sluoksniuotos Lietuvos gelmės geologijos mokslui suteikė dar vieną labai svarbų turtą – tam tikrų geologinių sluoksnių stratotipą – tipinį uolienos pjūvį. Tai tarsi etalonas, kuriuo remiantis buvo nustatyti sluoksniai ir jiems suteiktas tos vietovės pavadinimas. Kernotekoje saugoma daugiau kaip 200 sluoksnių stratotipų, tarp kurių yra ir pavadinti Vievio bei Elektrėnų garbei.

Kerno saugykla skaičiais         

650 kvadarinių metrų kerno saugykloje lentynose sudėliota dagiau kaip 23 tūkst. dėžių, kuriose saugomos šerdys. Pirmasis kernas, atvežtas į šią saugyklą, išgręžtas 1953 m. Stoniškių (Šilutės raj.) gręžinyje. Giliausias – 1992 m. išgręžtas 2564 metrus siekiantis Vydmantų (Kretingos raj.) gręžinys, į Žemės kristalinį pamatą įgręžtas 441 metrus.

WP 20150924 17 35 26 ProKernas į Vievio saugyklą atvežtas iš daugiau nei tūkstančio gręžinių, iš jų – 400 pragręžti iki kristalinio pamato.

Sudėjus visą Vievyje saugomą kerną viena linija, ji nusitęstų beveik 130 km. Tokį atstumą važiuojame nuo Vievio iki Panevėžio.

Ar žinote, kad...

•        Geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centro darbuotojai pasakoja ne kartą besikuriant kerno saugyklai nutikusią anekdotinę situaciją. Įvairūs daiktai, kuriuos reikėjo nugabenti į kerno saugyklą, rusiškai buvo pažymėti žodžiu „kernochronylišče“, reiškiantį „kerno saugyklą“. Tačiau toks žodžių junginys žmonėms tuomet nebuvo girdėtas ir suprantamas, o kadangi daiktai turėjo būti gabenami į Vievį, garsėjantį malūnu, žmonės ištaisydavo tą žodį į „zernochronylišče“, kas reiškia „grūdų saugykla“.

•        Kristalinis pamatas – kietoji Žemės plutos dalis. Lietuvoje kristalinis pamatas arčiausiai paviršiaus – pietinėje, o giliausiai – vakarinėje šalies dalyje.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.