Juozo Dalinkevičiaus biografija – tarsi geologijos mokslo Lietuvoje istorija

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 22 spalio 2015

Raminta Česnauskaitė

paskaitojeŠįsyk Žemės gelmių informacijos centras (buvęs Geologijos muziejus Vievyje) suteikia progą „Elektrėnų kronikos“ skaitytojams susipažinti su akademiku Juozu Dalinkevičiumi (1893 –1980 m.) – pripažintu moderniosios geologijos Lietuvoje pradininku. Tai buvo universali asmenybė, pažinusi ne tik Žemės gelmes, bet ir Visatą.

Pradžia

Dalinkeviciaus geol zem lietuvaAkademiko Juozo Dalinkevičiaus kelio pradžia, atrodytų, niekuo neypatinga. Augo jis didelėje ūkininkų šeimoje Ukmergės apskrityje, Pamūšio kaime. Kiek ūgtelėjęs išvyko į Balstogę, pas dėdę kunigą, ir pradėjo lankyti Gardino realinę gimnaziją.

Čia J. Dalinkevičius labai susidomėjo astronomija, stebėjo planetas. Už Neptūno ir Merkurijaus stebėjimus netgi buvo apdovanotas Prancūzijos astronomų draugijos diplomu, kurį pasirašė tuo metu garsus astronomas C. Flammarionas.

Sidabro medaliu baigęs gimnaziją, 1911 m. J. Dalinkevičius įstotojo į Petrapilio universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą studijuoti astronomijos.

Galbūt jis ir būtų tapęs astronomu, tačiau pastudijavęs metus persigalvojo ir perstojo į Petrapilio kalnakasybos institutą. Šaltiniuose rašoma, jog tuo metu norint studijuoti šioje specialybėje reikėjo įveikti nemažą konkursą, o tai J. Dalinkevičiui pavyko sėkmingai.

Kaip jis susidomėjo geologija? Galima tik spėti, kas galėjo jį pastūmėti rinktis mokslą apie Žemės gelmes vietoje mokslo apie žvaigždes ir Visatą. Gali būti, kad dar vaikystėje jį sudomino Pamūšio kaimo valsčiaus sekretorius K. Šulga, kuris buvo sukaupęs nemažą geologinių radinių, įvairių fosilijų kolekciją. Be to, besimokydamas Gardino gimnazijoje J. Dalinkevičius kurį laiką gyveno šeimoje, kurios sūnus studijavo Petrapilio kalnakasybos institute. Gali būti, jog tokiam J. Dalinkevičiaus pasirinkimui įtakos turėjo ir pažintis su Domeikų gimine Gervėčiuose bei susidomėjimas garsaus geologo, mineralogo ir etnologo Ignoto Domeikos knygomis.

Baigęs studijuoti, J. Dalinkevičius liko dirbti Petrapilio universitete, kur 1921 m. parengė naują kasybos geometrijos kursą. Šių paskaitų konspektas buvo išspausdintas, o vienas jo egzempliorius yra saugomas Žemės gelmių informacijos centre, akademiko memorialinėje ekspozicijoje.

Tyrinėjimai

Mokslininkui būdingas smalsumas ir noras tyrinėti J. Dalinkevičių traukė dalyvauti įvairiose ekspedicijose: studijuodamas bei dirbdamas Petrapilio kalnakasybos institute jis aplankė Estiją, Krymą, Kazachstaną, Kareliją, Donbasą, tyrinėjo Timano kalnus, tundrą, plaukė Rusijos šiaurės upėmis Vymu, Vyčegda, pasiekė Uchtą. Šios kelionės, susijusios su mineralinių žaliavų žvalgyba, suteikė be galo svarbios patirties, kuri pravertė geologui grįžus į mūsų šalį.

DSCF4188Po 13 metų, 1924 m., J. Dalinkevičius grįžo į Lietuvą. Vytauto Didžiojo universitete parašė darbą apie Lietuvos molio tyrimus ir gavo technologo inžinieriaus vardą.

Studijuodamas Lietuvos aukštojoje mokykloje J. Dalinkevičius vedė paleontologijos pratybas, o gavęs diplomą skaitė petrografijos, geologijos įvado, regioninės geologijos, stratigrafinės (istorinės) geologijos, fizinės geografijos kursus, vedė kristalų optikos pratybas.

J. Dalinkevičius aktyviai organizavo geologines ekspedicijas Lietuvoje: tyrinėjo Šventosios slėnio devono, neogeno ir kreidos periodų sluoksnius prie Jurbarko, kreidos klodus prie Skirsnemunės bei Jiesios, juros periodo sluoksnius Papilėje, triaso – prie Vadaksties ir Alkiškių, permo – prie Menčių, Vegerių ir Sablauskių, devono – prie Žagarės, Skaistgirio, Kruojos, Mūšos, Lėvens ir Nemunėlio.

1933 m. Graco universitete Austrijoje J. Dalinkevičius apgynė daktaro disertaciją, po dvejų metų Vytauto Didžiojo universitete sėkmingai apgynė habilitacinį darbą. Tuo metu Juozas Dalinkevičius lankėsi ir gilino žinias Berlyne, Miunchene, Karaliaučiuje, Grace, Briuselyje, Paryžiuje, Liublianoje, arčiau pažino Rytų Alpes, Vezuvijaus apylinkes Italijoje. 1936 m. jam suteikiamas docento mokslinis vardas.

1941 m. rugsėjo 22 d. J. Dalinkevičius išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, o tų pačių metų gruodžio 2 d. – naujai įkurto Lietuvos MA Geologijos instituto direktoriumi.

Reikšmė

Dalinkevicius Juozas dKartais sunku suvokti, kokią didelę įtaką visuomenei, valstybei ar net visam pasauliui gali padaryti vienas žmogus. Viename straipsnyje neįmanoma net išvardinti visų šio mokslininko nuopelnų, o ką jau kalbėti apie analizę, kokią reikšmę jo darbas turėjo geologijos mokslo plėtrai ir geologų rengimui mūsų šalyje, Lietuvos gelmių pažinimui, naudingųjų iškasenų paieškoms. Ne veltui J. Dalinkevičiaus biografiją galima tapatinti su šiuolaikinio geologijos mokslo Lietuvoje istorija.

J. Dalinkevičius 1926 m. pirmasis sudarė Lietuvos geologijos žemėlapį, kurį pildė ir tikslino 33 metus, sudarydamas net 17 vis tikslesnių variantų. Šis žemėlapis visą laiką buvo reikalingas kaip didesnių regionų, pavyzdžiui, viso Europos žemyno žemėlapio sudėtinė dalis.

Svarbu tai, jog toks žemėlapis naudingas naudingųjų iškasenų paieškoms. J. Dalinkevičiui priklauso šiandien plačiai Lietuvoje eksploatuojamų kvarcinio smėlio, klinties, dolomito, molio ir kitų statybinių medžiagų žaliavos paieškų krypties pagrindimas. Akademikas taip pat nustatė, jog Vakarų Lietuvoje turėtų būti naftos telkinių. Ši prognozė pasitvirtino 1964 m., kuomet gręžinyje Šiūparių kaime (Klaipėdos raj.) rasta naftos.

J. Dalinkevičius pirmasis pateikė paskutiniojo Žemės periodo (kvartero) stratigrafinę schemą, pagrindė ne mažiau 4 ledlaikių buvimą Lietuvoje ir šią klimato kaitą susiejo su paleolito žmogaus plitimu Europoje. J. Dalinkevičius puoselėjo mintį apie geologijos muziejaus sukūrimą Lietuvoje, sukaupė didelę devono, juros ir kreidos periodų fosilijų kolekciją, dalį kurios galite išvysti besilankydami Žemės gelmių informacijos centre Vievyje.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.