Pasivaikščiojimas tarp riedulių

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 09 spalio 2015

akmenysŽemės gelmių informacijos centro lankytojus pasitinka svarbi šio muziejaus ekspozicijos dalis – lauko riedulių ekspozicija. Šie akmenys yra suvežti iš visos Lietuvos ir 4 ha užimančiame parke sugrupuoti bei išdėstyti pagal tam tikrą principą.

Daugelis šių akmenų apsamanoję gulėtų kokio pasėlio pakraštyje arba būtų melioratorių tiesiog sunaikinti, jei ne geologų iniciatyva – surinkti juos į šią ekspoziciją. Juk net ir patį didžiausią riedulį – Barstyčių akmenį (esantį Skuodo r.) – buvo bandyta susprogdinti, o dabar jis yra saugomas gamtos paminklas, įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą.

Kodėl rieduliai svarbūs?

Parkas aplink kerno saugyklą, sukurtas pagal Kauno botanikos sodo kraštovaizdžio architektės Gražinos Prakapaitės projektą, rudenį yra ypač gražus. Jame yra du vandens telkiniai, o tarp gausybės lietuviškų medžių ir krūmų vingiuoja daugiau kaip 3 km takelių.

Takeliai veda tarp grupėmis išdėstytų riedulių, atvežtų iš įvairių Lietuvos vietų. Riedulius atgabenti į Vievį padėjo ir muziejui talkino Vievio kelių valdyba, vadovaujama Juozo Stepankevičaus, bei Žemės ūkio valdyba, kurios viršininkas tuomet buvo Alfonsas Rudys.

Prieš tūkstančius metų mūsų šalis buvo padengta ledynu, kuris atslinko nuo Skandinavijos kraštų. Šis ledynas slinkdamas kartu su savimi atvilko ir uolienų, kurios gludinosi ir tapo rieduliais.

Įdomu tai, jog šie rieduliai yra tarsi duonos trupiniai pasakoje apie Jonuką ir Grytutę. Pavyzdžiui, jei randamas granitinis riedulys, kurio sudėtis atitinka Alandų salyno, esančio Baltijos jūroje, prie Švedijos krantų, granitą, galima daryti išvadą, kad ledyno jis buvo perneštas iš ten. Taigi pagal riedulius galima susidaryti vaizdą, kaip ledynas judėjo.

Ledynas ir vanduo tūkstančius metų formavo Lietuvos veidą, o rieduliai, kuriuos jis atvilko į mūsų šalį, čia atsidūrė prieš milijoną metų. Mums tai yra nesuvokiamai daug, tačiau seniausios Lietuvos uolienos yra tūkstančius kartų senesnės – milijardo ir aštuonių šimtų milijonų metų.

Lauke esančių riedulų ekspoziciją papildo poliruotų riedulių kolekcija, kuri supažindina lankytojus su riedulius sudarančiais mineralais bei susidarymo Žemės plutoje sąlygomis.

Žemės gelmių informacijos centre eksponuojamos ir spalvotos didžiųjų Lietuvos riedulių nuotraukos, ledynų išplitimo Šiaurės Europoje schematinis žemėlapis bei uolienas sudarantys mineralai.

Riedulių šeimos

Rieduliai lauko ekspozicijoje sugrupuoti ne pagal tai, iš kurios Lietuvos vietos buvo atvežti, o pagal petrografinę klasifikaciją. Petrografija yra mokslas, tiriantis uolienų mineralinę ir cheminę sudėtį, struktūrą, tekstūrą, susidarymą, kitimą ir paplitimą.

Taigi, nors riedulių, kuriuos atvilko ledynas, pasitaiko įvairaus dydžio ar formų, ne tai svarbiausia geologams. Jie šiuos akmenis skirsto pagal sudėtį ir struktūrą – taip galima išskirti daugiau negu 50 uolienų tipų. Geologas Rimvydas Tarvydas Lietuvoje išskiria 43 būdingas riedulių rūšis.

Labiausiai Lietuvoje paplitę magminių uolinių rieduliai – 60 proc. visų riedulių. Tai uolienos, susidariusios iš magmos (aukštos temperatūros išlydytos, daugiausia silikatinės masės), kuri šaldama sustingo. Žemės gelmių informacijos centro lauko ekspozicijoje tokių riedulių yra beveik pusantro šimto vienetų. Magminės uolienos gali būti labai skirtingos ir įvairios, tad pagal sudėtį ir susidarymą (ar susidarė dideliame gylyje, ar žemės paviršiuje) jos skirstomos dar į daugybę rūšių.

Rečiausiai mūsų šalyje pasitaiko nuosėdinių uolienų – dolomito, klinties bei smiltainio – riedulių. Jie tesudaro apie 1 proc. visų riedulių.

Taigi lauko ekspozicijoje rieduliai pagal kilmę ir sudėtį suskirstyti į tris dešimtis grupių, apie kiekvieną jų galima sužinoti detaliau – kokios dalelės maišėsi, kol sudarė tam tikrą uolieną.

Apsilankę čia, tarp riedulių pamatysite ir apdailoje ar statybose gana plačiai naudojamas uolienas, tokias kaip granodioritas, kvarcinis dioritas ar raudonasis porfyras. Tačiau esame įpratę šias uolienas matyti apdirbtas, nugludintas iki blizgesio, kuomet geriausiai atsiskleidžia jų spalvos ir raštai, tad iš pirmo žvilgsnio šiuos akmenis vargu ar atpažinsime.

Parke – ne tik rieduliai

Aukštas metalo konstrukcijų bokštas taip pat yra svarbi Žemės gelmių informacijos centro ekspozicijos dalis. Jis susijęs su kernu, mat bokšto kartu su kita įranga paskirtis – uolienų iš žemės gelmių išgręžimas. Naudojantis šia įranga buvo galima pasiekti uolienas, glūdinčias dviejų kilometrų gylyje. Daugiau apie tai, kaip šie įrengimai veikia, skaitykite kitame „Elektrėnų kronikos“ numeryje.

Taigi puikiam orui esant kviečiame pasivaikščioti takeliais, nusidriekiančiais tarp iš visos Lietuvos suvežtų, sugrupuotų riedulių. Tai naudinga sveikatai, be to, patys turiningai praleisite laiką ir praturtėsite žiniomis – šiame straipsnyje apie lauko ekspoziciją parašyta tikrai ne viskas – dar daug sužinosite atvykę į Vievį, o besilankant muziejuje jus lydės išsamus audiogidas.

Ar žinote, kad...

• Lauko riedulių ekspozicijoje grupėmis išdėliota daugiau kaip 550 iki 5–6 m³ tūrio riedulių, suvežtų iš įvairių Lietuvos vietovių – visi jie kontinentinių ledynų atplėšti ir atvilkti prieš 24 000-13 000 m. iš Fenoskandijos, Baltijos jūros dugno, Estijos ir Latvijos teritorijų.

• Prieš parenkant rieduliams vietą ekspozicijoje, jie ištiriami. Kai kurių riedulių amžius nustatytas Upsalos universiteto, Švedijoje, laboratorijose.

• Parke auga ypatingas klevas. Darbuotojai pastebėjo, jog rudenį, klevui pradėjus keisti lapų spalvą, po mėnesio galima laukti šalnų. Daugelio metų stebėjimai šią tendenciją patvirtino. Šįmet pirmieji rudeniniai lapai ant klevo pradėjo ryškėti apie rugsėjo 11 d.

• Į parką atgabentus kadagius teko keliskart persodinti, nes vis neprigydavo. Galop paaiškėjo, jog norint, kad kadagys prigytų, pasaulio šalių atžvilgiu reikia jį sodinti lygiai taip pat, kaip jis augo prieš tai. Tai yra, jei kokia ryškesnė šaka buvo nutįsusi į rytus, ir persodinant reikia atkreipti dėmesį, kad naujoje vietoje ta pusė būtų atsisukus į rytus.

• Bevaikščiodami lauko ekspozicijos takeliais sudeginsite mažiausiai 100 kalorijų – taigi apsilankyti čia ne tik įdomu, bet ir sveika!

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.