Lietuvos žemės gelmių biblioteka – Vievyje

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 01 spalio 2015

geolog muzRaminta ČESNAUSKAITĖ

Bene kiekvienas Elektrėnų savivaldybės gyventojas yra girdėjęs apie Akmenų muziejų, kuris yra įsikūręs Vievyje. Tačiau tai – ne tik muziejus, kuris siūlo lankytojams susipažinti su įdomiomis lauko riedulių, retų mineralų ar fosilijų ekspozicijomis. Gyventojų paprastai Akmenų muziejumi vadinamas Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras saugo didelį ir visomis prasmėmis brangų turtą – Lietuvos žemės šerdį, moksliškai vadinamą kernu.

„Elektrėnų kronikos“ skaitytojams paskutinį šių metų ketvirtį siūlome pažintį su Geologijos muziejumi, neseniai reorganizuotu ir tapusiu Lietuvos geologijos tarnybos dalimi – jo kūrimosi istorija, eksponatais, reikšme bei žmonėmis, dirbančiais šiame muziejuje. Šiuo rašinių ciklu užbaigsime Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansuotą projektą „Laikas, uždarytas muziejuose“.

Kaip Akmenų muziejus virto Žemės gelmių informacijos centru

Jeigu kalbėsime apie tai, kada Lietuvos muziejuose atsirado geologija, reikėtų minėti dar 1803 m., kuomet Vilniaus universitete kartu su Mineralogijos katedra įkurtas Geologijos muziejus. Pirmus mineralų rinkinius atsivežė Gamtos katedros profesorius, Vilniaus universiteto botanikos sodo įkūrėjas Žanas Emanuelis Žiliberas, atvykdamas į Vilnių 1781 metais. Šis muziejus Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete veikia ir dabar, jo rinkinį sudaro mokomosios-demonstracinės regioninės geologijos, paleontologijos, petrografijos, mineralogijos kolekcijos.

Po ilgų ir sunkių statybų Vievyje 1980 m. pradėtas kurti Geologijos instituto padalinys – kerno saugykla.

Tai buvo pirmasis tokio tipo objektas visoje Rytų Europoje, tuo metu traukęs kitų šalių geologų dėmesį – daug jų atvykdavo pasižvalgyti, pasisemti patirties ir idėjų, kaip galima sutvarkyti ir patogiam naudojimui paruošti kerną.

1965 m. Sverdlovsko mokslinių mineraloginių dirbtuvių direktorius Alfonsas Žukelis Geologijos institutui padovanojo 2100 vnt. mineralų, uolienų bei dirbinių kolekciją, kuri nuo 1968 m. buvo eksponuojama Vilniuje. 1992 m. kerno saugyklą sujungus su Vilniaus ekspozicija, Vievyje buvo įkurtas Geologijos muziejus.

2000 m. jam suteiktas savarankiškos organizacijos – Lietuvos geologijos muziejaus statusas. 2015 m. Lietuvos geologijos muziejus pertvarkytas ir sujungtas su Lietuvos geologijos tarnyba, tad nuo šių metų sausio 1 d. jis veikia kaip šios tarnybos padalinys – Žemės gelmių informacijos centras. Tai vienintelis muziejus, kuriame atsispindi Lietuvos žemės gelmės.

Kaip teigiama, nuo šiol centru virtęs muziejus dar daugiau dėmesio skirs švietėjiškai veiklai bei moksleiviams ir studentams skirtoms edukacinėms programoms.

Žemės šerdis

Kernas yra cilindro formos mėginys, uolienos stulpelis, iš kurio nustatomos jos savybės, o vokiškai „kern“ reiškia „šerdis“.

Iš kerno – vos kelių ar keliasdešimties centimetrų skersmens cilindrinio mėginio, kurio ilgis gali siekti kelis kilometrus, mokslininkai gali sužinoti mechanines, fizikines bei chemines jį sudarančių medžiagų savybes.

Didžiuliame gamybiniame pastate įkurdinta geologų biblioteka – kernoteka. Kaip mes ieškodami informacijos apie mus dominančius dalykus vartome žinynus, enciklopedijas, sklaidome knygas, taip geologai, norėdami gauti informacijos apie žemės sandarą tam tikroje vietoje, tyrinėja kerną. Ir tik po kerno tyrimo galima daryti išvadas apie tai, ar esama ten naudingųjų iškasenų, ar įmanomas jų išgavimas.

Ką galite sužinoti,apsilankę Žemės gelmių informacijos centre

Net jeigu nesate geologas ir nesirengiate tyrinėti kerno, Žemės gelmių informacijos centre galite sužinoti daug įdomių dalykų.

Pirmiausia, kas krenta į akis lankytojams ar praeiviams – lauko riedulių ekspozicija. Ko gero, būtent dėl jų geologijos muziejus buvo pramintas tiesiog Akmenų muziejumi. Tačiau muziejaus teritorijoje akmenys išdėstyti ne bet kaip – juk jei eksponatai būtų sudėlioti be jokios tvarkos ar logikos – argi tai būtų muziejus? Rieduliai sugrupuoti, o daugiau apie juos sužinoti galima muziejaus viduje, poliruotų riedulių ekspozicijoje.

Nuolatinę buvusio Geologijos muziejaus ekspoziciją sudaro prieš tūkstančius ar net milijonus metų gyvenusių gyvūnų fosilijos, akademiko profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus memorialinė ekspozicija. Čia apsilankę sužinosite ne tik kokių naudingųjų iškasenų randama Lietuvos žemės gelmėse, bet ir kaip jos išgaunamos.

Planai

Apie būtinybę renovuoti muziejaus pastatus ir plėsti kerno saugyklą kalbama jau ne vienerius metus. Nuo pat jo įkūrimo nei aplinka, nei pastatai nebuvo iš esmės remontuoti, o tik laikas nuo laiko aptvarkomi. Planų atlikti saugyklos rekonstrukcija buvo 2008 m., tačiau prasidėjus ekonominiam sunkmečiui jie taip ir liko neįgyvendinti.

Tikimasi, jog Žemės gelmių informacijos centrui proga atsinaujinti pavyks pasinaudoti šiemet – yra parengtas pastato projektas, rengiama paraiška finansavimui gauti. Įgyvendinus šiuos planus, Elektrėnų savivaldybė ir vėl galėtų didžiuotis moderniu moksliniu muziejumi.

Ar žinote, kad...

• Lietuvos geologijos tarnyba paskaičiavo, jog Lietuvos žemės gelmių turtai gali būti verti apie 20 milijardų eurų. Trečdalį šios sumos sudaro mūsų namuose iš čiaupų bėgantis gėlas vanduo, o mineralinis vanduo vertas maždaug 3 milijardų eurų.

• Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras Vievyje yra įsikūręs bene seismingiausioje Lietuvos vietoje – tarp dviejų svarbiausių šalyje transporto arterijų: geležinkelio bei autostrados.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.